Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis ir šio biuro operatyvininkai: Emilijus Damukaitis, Dariušas Sinkevičius ir Vitalis Vitkovskis yra kaltinami tarnybinių pareigų neatlikimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumento klastojimu bei disponavimu.
Ketvirtadienį į teismą liudyti iškviesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.
Pasak prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus, 2009 metų rugsėjo 17 d. pas jį atvyko E. Damukaitis ir T. Ulpis. Jie pasakė, kad tiria vadinamąją pedofilijos bylą ir pasakė, kad turi nepatikrintos informacijos šioje byloje, esą Drąsius Kedys, kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju jo dukters tvirkinimo byloje, ieško kur įsigyti ginklą.
R. Jancevičius sako, jog iškart nurodė imtis operatyvinių priemonių, klausytis D. Kedžio pokalbių. Kitų operatyvinių priemonių garliaviškio atžvilgiu nebuvo galima taikyti, nes pareigūnai daugiau nieko nepasakė.
Susitikimas su T. Ulpiu ir E. Damukaičiu, anot Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo, truko labai trumpai, kol susirinkusieji išgėrė po kavos puodelį.
Daugiau nei su T. Ulpiu, nei su E. Damukaičiu jam susitikti neteko. Susitikime dalyvavusiam savo pavaduotojui Brunonui Maculevičiui ir prokurorui Nerijui Bieliauskui jis vėliau liepė parašyti tarnybinius pranešimus, nes jie su policininkais bendravo dar ir išėję iš jo kabineto.
Tačiau pranešimuose jokios papildomos informacijos nebuvo, T. Ulpis ir E. Damukaitis daugiau informacijos apie D. Kedžio planus nesuteikė ir jiems.
Tą pačią dieną R. Jancevičius apie susitikimą su pareigūnais informavo generalinio prokuroro pavaduotoją Vytautą Barkauską. Šis informaciją perdavė tuo metu Generalinei prokuratūrai vadovavusiam Algimantui Valantinui.
„Ar jie kalbėjo apie informacijos šaltinį? Vienareikšmiškai ne“, - paklaustas, ar jam buvo pranešta iš kur pareigūnai turėjo informacijos, jog D. Kedys ieško ginklo, atsakė R. Jancevičius.
Prokuroras teigia, kad tai jog pareigūnai jiems visiškai nieko nepapasakojo apie savo informacijos šaltinį, jo visiškai nestebina, nes policininkai niekada nesako visko, ką žino, kad apsaugotų savo informatorių.
„Pareigūnams niekas netrukdė turint informacijos patiems pradėti operatyvinę bylą“, - sakė prokuroras.
R. Jancevičius sako, jog jam buvo žinoma, kad Laimutė Stankūnaitė ir jos sesuo Violeta Narušvičienė kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydamos apsaugos, tačiau tai nebuvo jo prokuratūros kompetencija.
Apie tai, kad Generalinėje prokuratūroje buvo gautas ir Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus skundas dėl šmeižto, R. Jancevičius sužinojo tik po žudynių Kaune. „Mums tyrimas buvo persiųstas tik po įvykių, spalio 6 ar 7 dieną, o ir pats tyrimas, jei gerai prisimenu, buvo pradėtas spalio 5 dieną“, - liudijo R. Jancevičius.
Vilniaus prokuratūros vadovas teigia, kad tuo metu buvo pasiklausoma visų vadinamosios pedofilijos bylos dalyvių telefoninių pokalbių - L. Stankūnaitės, V. Naruševičienės, Andriaus Ūso, nuo rugsėjo antros pusės ir paties D. Kedžio.
Apie M. Žalimą sužinojo vėlai
Liudytojo Mindaugo Žalimo pavardę R. Jancevičius išgirdo tik 2011 metų lapkričio pabaigoje, nes pradžioje, kai M. Žalimas visai Lietuvai viešai papasakojo apie tai, kas jam žinoma D. Kedžio žudynių byloje, jis buvo išvykęs.
Kad Policijos departamento pareigūnai buvo apsilankę M. Žalimo nurodytame sodo namelyje Pavilnyje, kad ten buvo įrengta sekimo įranga, R. Jancevičius taip pat nežinojo. Jo teigimu, policijos pareigūnai jam apie tai ir neprivalėjo pranešti, nes prokuratūroje joks tyrimas dėl D. Kedžio planų žudyti jam neįtikusius žmones, nebuvo pradėtas.
"Žinau Visvaldą, jei atsirastų nusikaltėlis, kuris šautų į žmogų, jis tikrai stotų jo ginti. Manau, kad čia esantys pareigūnai padarytų tą patį. Esame su juo ne kartą susipykę, ir keiksmų buvo, ir vienas kitam esame rankos nepadavę, bet kalbant apie darbą, jis padarytų viską, kad nusikaltėlis atsisėstų", - gerų žodžių V. Račkauskui negailėjo R. Jancevičius.
R. Jancevičiaus pavaduotojas Anatolijus Koržovas teisme pasakojo, kad jų prokuratūrai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl D. Kedžio dukters tvirkinimo ir galimo prievartavimo, tačiau ši byla buvo pas prokurorą N. Bieliauską, todėl jis nelabai gali ką pasakyti. Apie tai, kas vyksta su D. Kedžiu susijusiose bylose jis išgirsdavo tik atsitiktinai.
Jam yra tekę matyti porą su pedofilijos byla susijusių dokumentų, tarp jų ir D. Kedžio reikalavimą bylą tirti perduoti Generalinės prokuratūros prokurorams.
Garliaviškis buvo įsitikinęs, kad jei byloje figūruoja teisėjo pavardė, bylą ištirti gali tik Generalinė prokuratūra.
"Mano kita sritis, aš atsakingas už ekonomines - finansines bylas", - sakė A. Koržovas.
Matė V. Naruševičienės prašymą apsaugoti nuo D. Kedžio
Kitas R. Jancevičiaus pavaduotojas B. Maculevičius teisme teigė, kad patvirtina kiekvieną savo žodį pasakytą ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymus teisėjas perskaitė.
Anot B. Maculevičiaus, ikiteisminis tyrimas dėl galimo D. Kedžio seksualinio išnaudojimo Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliekama nuo 2009 m. rugpjūčio. Anksčiau ją tyrė Kauno prokurorai.
D. Kedys šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusioji, todėl, kai rugsėjo viduryje prokuratūroje apsilankę T. Ulpis ir E. Damukaitis paprašė D. Kedžio atžvilgiu taikyti operatyvines priemones, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs N. Bieliauskas ne iškart sutiko tai daryti.
Pasak B. Maculevičiaus, Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kabinete įvykusiame susitikime, nei T. Ulpis, nei E. Damukaitis nepasakė, kad turi informatorių, kuris jiems pranešė apie D. Kedžio planus žudyti, jie kalbėjo tik tai, kad garliaviškis ieško ginklo.
Nors T. Ulpis prašė D. Kedžio atžvilgiu taikyti ir telefoninę kontrolę, ir slapta jį sekti, tačiau iš jo suteiktos informacijos nebuvo jokių priežasčių imti sekti D. Kedį. Buvo kreiptąsi į teismą tik dėl leidimo klausytis garliaviškio pokalbių.
B. Maculevičius yra matęs V. Naruševičienės prašymą apsaugoti ją nuo D. Kedžio. Prašyme apginti ją ir jos dukrą, moteris rašė, kad bijo buvusio savo sesers sugyventinio, nes šis jai liepė nesikišti į jo ir sesers santykius, jei ji nesiliaus - grasino užkasti.
V. Naruševičienės prašymas Generalinėje prokuratūroje buvo gautas likus mažiau nei mėnesiui iki žudynių.
Rugsėjo 6 d. jos prašymą gavo Generalinė prokuratūra, tačiau nusiplovė rankas. V. Naruševičienės raštas rugsėjo 15 d. buvo persiųstas į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tačiau ši nusprendė, kad tyrimą gali atlikti kauniečiai.
28 d. L. Stankūnaitės sesers pagalbos šauksmas atsirado ant Kauno apygardos prokurorų stalo, o kitą dieną buvo persiųstas į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK), kuriems buvo pavesta atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar D. Kedžio grasinimai turi pagrindo.
Kauno VPK V. Naruševičienė nebuvo apklausta, pas tyrėjus ji buvo kviečiama tą pačią dieną, kai buvo nužudyta.
Apie grėsmę suprato tik po nužudymo
Prokuroras N. Bieliauskas (vėliau jis iš darbo išėjo savo noru - Red.) prisiminė, kad vadinamąją pedofilijos bylą gavo rugpjūčio 21 d. Atlikti tyrimą pavesta jam vienam.
Prokuroras sako, kad tai buvo neteisingas sprendimas, nes byla buvo sudėtinga, istorija jau buvo sulaukusi didelio visuomenės susidomėjimo, be to visi bylos dalyviai gyveno Kaune.
"Sakiau, gal sudarome darbo grupę, bet generalinis (A. Valantinas - Red.) numojo ranka, ai pavažinėsi, tai buvo neatsakingas požiūris", - kalbėjo N. Bieliauskas.
Rugsėjį buvo pranešta, kad D. Kedys gali ruožtis kažkokiems veiksmams, tačiau ta informacija nebuvo konkreti.
Rugsėjo 16 d. N. Bieliauskas dalyvavo R. Jancevičiaus kabinete vykusiame susitikime su Policijos departamento atstovais. Anot jo, pareigūnai kalbėjo tik tiek, kad D. Kedys ieško, kur įsigyti ginklą ir minėjo jo pavadinimą "Iž Baikal".
N. Bieliauskas sako nesuprantantis, kodėl visa informacija nebuvo pateikta Kauno teisėsaugininkams ir, kodėl turėdami informacijos apie D. Kedžio planus pareigūnai patys nepradėjo operatyvinės bylos.
Tenkinti T. Ulpio prašymo sekti D. Kedį jis nematė prasmės, nes jo atliekamame ikiteisminiame tyrime vyras buvo tik nukentėjęs, o ne įtariamasis ar kaltinamasis.
Pasak N. Bieliausko, jam buvo tekęs ir V. Naruševičienės skundas dėl D. Kedžio grasinimų. Jis paskambino L. Stankūnaitės seseriai, tačiau nieko konkretaus ši esą nepasakė, kalbėjo apie senus grasinimus, kuriuos D. Kedys jai išsakė 2006 metais, nagrinėjant civilinę bylą dėl mergaitės.
"Visi istorijos dalyviai buvo iš Kauno, todėl, manau, logiška, kad tyrimą turėjo atlikti jie", - apie sprendimą V. Naruševičienės skundą persiųsti į Kauną kalbėjo buvęs prokuroras.
Kad L. Stankūnaitei ir jos seseriai kyla grėsmė, buvo nuspręsta tik po V. Naruševičinės mirties, lapkričio 20 d.
Apie tai N. Bieliauskas rašė savo tarnybiniame rašte. Jis teigia, kad tokį raštą jam liepė surašyti R. Jancevičius.
Gavęs teismo leidimą leisti klausytis D. Kedžio telefoninių pokalbių, N. Bieliauskas toliau nelabai domėjosi, ką policijos pareigūnams pavyko išgirsti.
Anot jo, kartais jis susiskambindavo su operatyvininkais, tačiau šie atsakydavo, kad nieko naudingo bylai jie neišgirdo. Kad spalio 5 d. D. Kedys buvo kviečiamas į Policijos departamentą apklausai, jam taip pat niekas nepranešė.
"Aš ne kartą sakiau, kad reikia darbo grupės, bet į viską buvo žiūrima atmestinai", - pusketvirtų metų senumo įvykius prisiminė N. Bieliauskas.
