Tokiais teiginiais abejoja Kauno apygardos teismas, pradėjęs tirti kalinio mirties aplinkybes. Sunkiai sužalotas 30-metis Rumunijos pilietis iš pataisos namų į Kauno klinikas buvo vežamas kaliniams gabenti skirtu sunkvežimiu, nes kolonijos medikai nesiteikė kviesti greitosios pagalbos.
Kraupios gyvenimo įkalinimo įstaigoje aplinkybės paaiškėjo, kai Kauno apygardos teismas pradėjo narplioti kalinio mirties priežastis. Kovo 11-ąją du nuteistieji dėl sriubos lėkštės tol talžė rumuną Julianą Dopce, kol šis mirė neprivažiavus ligoninės. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo vežamas ne greitąja, o automobiliu, kuriuo konvojuojami kaliniai. Kalinys mirė nuo trauminio šoko, kurį lėmė nežmoniškas skausmas.
Vadovo kaltės nenustatė
Kalėjimų departamento portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme teigiama, kad Pravieniškių kolonijos vadovas atsakingas už prižiūrėtojų darbo, kalinių priežiūros organizavimą, apskritai, įstaigos veiklą. Vis dėlto komisija, tyrusi mirtino įvykio aplinkybes, kai prižiūrėtojų akivaizdoje sumuštas kalinys vežamas į ligoninę mirė, įstaigos vadovo kaltės nenustatė.
„Per tarnybinį patikrinamą Pravieniškių kolonijoje nustatyta, kad priežiūros pareigūnai ir medicinos specialistai būtinąją medicininę pagalbą nuteistajam suteikė tinkamai ir laiku“, – rašoma laiške.
Gresia naujas tyrimas
Kauno apygardos teismo teisėjai suabejojo kalinio mirties aplinkybėmis ir pradėjo aiškintis, ar laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba butų išgelbėjusi žvėriškai sumušto jauno rumuno gyvybę.
Teisingumo ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus teigimu, jei teismas konstatuos, kad pareigūnams ar kitiems pataisos namų darbuotojams „elgiantis kitaip, buvo galima išvengti šios nelaimės“, bus atliekamas pakartotinis išsamus tyrimas, po kurio, esą, bus sprendžiama dėl atskirų asmenų atsakomybės.
Specialisto tvirtinimu, areštinėse ir įkalinimo įstaigose asmenims suteikiama tokia pat medicininė pagalba kaip ir visiems Lietuvos piliečiams, o prireikus jie vežami į įkalinimo įstaigų ligoninę. Esą įkalinimo įstaigų darbuotojams nėra draudžiama kviesti ir greitosios medicininės pagalbos ekipažo.
„Esant susirgimui ar sužeidimui sveikatos priežiūros specialistas teikia rekomendacijas budinčiam pareigūnui, kaip elgtis konkrečioje situacijoje – kviesti greitąją pagalbą ar transportuoti asmenį į aukštesnio lygio gydymo įtaigą patiems“, – tvirtina Teisingumo ministerijos atstovas.
Viską žino, bet nieko nedaro?
Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininko dr. Jono Stašinsko įsitikinimu, įkalinimo įstaigos neatlieka savo funkcijos – perauklėti kalinius. Esą nepadarytos reikiamos reformos, neišnaikinta įkalinimo įstaigose įsišaknijusi kastų kultūra kalinius moko paklusti grupuočių sukurtoms taisyklėms.
„Kalėjimuose nusiklastomos subklultūros turi didelę įtaką. Jei būtų imamasi ryžtingų veiksmų prieš jas, kalėjimuose kiltų neramumai, kurių pareigūnai bijo labiausiai“, – kalbėjo Lietuvos kalinių globos draugijos vadovas.
Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininko teigimu, tai kas vyksta tarp kalinių pareigūnai mato ir girdi, tačiau jie, esą, neturi valios ir noro ryžtingai spręsti problemų.
„Didžiausia problema – neigiamą įtaką darantys kaliniai, kurie susiję su nusiklastomomis grupuotėmis, neatskiriami nuo tų, kurie į įkalinimo įstaigas pakliūva pirmą kartą ir siekia pasitaisyti. Bijodama galimų kalinių streikų, kalėjimų administracija toleruoja kastas jose. Visuomenė neinformuojama, kokiomis priemonėmis jos bus išnaikintos“, – kalbėjo J. Stašinskas.
J. Stašinskas abejoja ar nauji kalėjimai, kurie bus pastatyti Europos Sąjungos lėšomis mažiausiai po penkerių metų, išspręs įsišaknijusias ir, esą, nuo sovietmečio likusias problemas: „Problemų sprendimui reikia pareigūnų valios, kurios jie neturi.“
Vežti ligonius - sudėtinga
Po šio atvejo buvo kalbamasi su pareigūnais, analizuojama situacija, sudaromas priemonių planas, kaip reikėtų išvengti panašių situacijų.
„Prie kiekvieno nuteistojo mes nepristatysime po pareigūną, o lokaliuose sektoriuose yra per 400 kalinių. Tai pirmasis atvejis per praėjusius metus, kai žmogus mirė mūsų valdyboje. Tokie atvejai išskirtiniai. Problemos būtų išspręstos, jei kaliniai gyventų atskirai, būtų didesnė lokalizacija, kamerinis režimas“, – kalbėjo Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Tomas Bartninkas.
Pareigūno tvirtinimu, Pravieniškės nutolusios nuo Kauno, tad tiek greitosios atvykimas, tiek ligonio išvežimas – probleminis. Esą situaciją dar komplikuoja ir karti patirtis, kai 1995 metais iš Pravieniškių greitosios pagalbos automobiliu vežamus kalinius sustabdė užpuolikai: „Pervežimams yra specialūs reikalavimai, o į greitosios pagalbos automobilį netelpa kalinius saugantys pareigūnai.“
