56 metų R. Ivanauskas ir 33 metų E. Barauskaitė yra kaltinami kurstę ir padėję D. Kedžiui nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę bei pasikėsinimu nužudyti Laimutę Stankūnaitę ir Andrių Ūsą.
Kad R. Ivanauskas žinojo apie savo geriausio draugo planus nužudyti žmones, teisėsaugininkai įtarė iškart po 2009 metų spalio 5 dieną Kaune įvykdytų žmogžudysčių.
R. Ivanauskas buvo apklaustas tą patį vakarą, tačiau po akies ragenos transplantacijos sveikstantis vyras kategoriškai neigė kažką žinojęs apie draugo planus žudyti jo pedofilija apkaltintus žmones.
R. Ivanausko pasakojimas teisėsaugininkams pasirodė įtartinas, todėl buvo gautas teismo leidimas poros namuose sumontuoti pasiklausymo įrangą, pradėta klausytis ir jų telefoninių pokalbių.
Taip pavyko užfiksuoti, kad R. Ivanauskas bei jo draugė tikrai žinojo apie planuojamas žmogžudystes.
Netrukus po D. Kedžio laidotuvių į savo namus pasikvietęs porą draugų R. Ivanauskas kalbėjo, jog tiksliai žino, kad J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę nušovė D. Kedys.
Taip pat jis pasakojo, kad pats tiesiogiai norėjo prisidėti prie žudynių, tačiau D. Kedys jam neleido.
„Sakiau jam, duok ir man kokią granatą, aš tau padėsiu“, - pokalbį su D. Kedžiu draugams perpasakojo R. Ivanauskas.
Tačiau net ir turint tokius įrašus, teisėsaugininkai kauniečio sulaikyti nesiryžo. Jie įtarė, kad R. Ivanauskas savo kalbas gali pateisinti savo girtumu. Esą girtas galėjo visko prikalbėti.
Kaip vėliau paaiškėjo, tyrėjai neklydo. Šių pokalbių atsiradimą tiek pats R. Ivanauskas, tiek jo sesuo bando pateisinti vaistų poveikiu ir išgertu dideliu kiekiu alkoholio. Esą draugo mirties paveiktas R. Ivanauskas tądien „matė baltus arlius“.
Kauno choro choristas buvo apklaustas ne vieną kartą. Vienoje apklausoje jis prisipažino, kad esą D. Kedys tikrai planavo žudyti, tačiau ne J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę, o tik L. Stankūnaitę ir A. Ūsą.
2011 metų spalio pabaigoje situacija pasikeitė. D. Kedžio ir R. Ivanausko bendras draugas Mindaugas Žalimas papasakojo ne tik tai, kad aukšti Policijos departamento pareigūnai jau nuo 2009 metų rugsėjo vidurio žinojo apie D. Kedžio planus, bet ir koks buvo R. Ivanausko ir E. Barauskaitės vaidmuo šioje kruvinoje istorijoje.
Paaiškėjo, kad pora ne tik žinojo apie D. Kedžio planus žudyti, bet ir kurstė jį padaryti nusikaltimą ir aktyviai talkino.
Jie kartu planavo žmogžudysčių detales, surado bendrininką M. Žalimą, kuris po žmogžudysčių turėjo pasiimti D. Kedį iš Marijampolės ir atvežti į sodo namelį Pavilnyje.
Likus porai savaičių iki nužudymų Kaune, M. Žalimas į sodo namelį pervežė iš E. Barauskaitės paimtus D. Kedžio drabužius.
Pasak M. Žalimo, D. Kedys jam pasakojo, kad iš viso jis planuoja nužudyti šešis žmones: J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę, A. Ūsą, vėliau - Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį, kurį kaltino pagalba pedofilams, bei Agurkinių grupuotės lyderį Saulių Velečką, su kuriuo turėjo nesuvestų sąskaitų.
Žudynės buvo planuojamos lapkričio mėnesį, tačiau kvietimas D. Kedžiui atvykti į Policijos departamentą apklausai privertė garliaviškį keisti planus. Vyras bijojo, kad jis gali būti suimtas. Buvo nuspręsta veikti nedelsiant.
2009 m. spalio 5 d. įgyvendinta tik dalis D. Kedžio plano – nušauti J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė.
R. Ivanauskui ir E. Barauskaitei gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
R. Ivanauską šioje byloje gina buvusio policijos pareigūno Aido Venckaus draugas – buvęs Kauno Ekonominės policijos vadovas, dabar advokatas Arnoldas Blaževičius, o E. Barauskaitę – šio buvusi žmona Inga Blaževičienė.
Bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija, kuriai pirmininkaus teisėja Daiva Kazlauskienė.
D. Kazlauskienei talkins teisėja Angelė Ikasalienė, kurios vadovaujama teisėjų kolegija atmetė už nepagarbą teismui nuteistos Laimutės Kedienės apeliacinį skundą, bei teisėjas Artūras Šumskas, nuo 1999 metų spalio iki praėjusių metų liepos vadovavęs šiam teismui arba laikinai ėjęs teismo pirmininko pareigas.
Nukentėjusiais šioje byloje yra pripažinti A. Ūso, V. Naruševičienės, L. Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus artimieji.
A. Milinis ir S. Velečka būti pripažintais nukentėjusiais atsisakė.
