Mergaitės tvirkinimu kaltintą A. Ūsą išteisino jau du teismai. „Pedofilijos nebuvo, mergaitė seksualinę patirtį įgijo savo tėvo namuose”, – įsitikinę teisėjai.
Kad A. Ūsas bus išteisintas, pasirodo, visada žinojo ir prokurorai. Jie prisipažįsta bylą į teismą siuntę vien tam, kad ant teisingumo svarstyklių pasvėrus abiejų pusių teiginius kauniečiui amžiams būtų panaikinta Garliavoje priklijuota pedofilo etiketė.
Kieno galvoje kilo mintis neįtikusius žmones paversti pedofilais, ko gero, geriausiai galėtų pasakytų Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė ir jos aplinkos žmonės.
Kas tie pedofilai?
Aišku tik tiek, kad ši idėja – ne D. Kedžio. Jis pats yra prisipažinęs, kad pirmosiose apklausose išgirdęs, jog jo dukterį esą tvirkina A. Ūsas, tuo nepatikėjo ir nedraudė mergaitei susitikti su motina Laimute Stankūnaite.
Niekuomet intelektu nežibėjęs D. Kedys tada net nežinojo, kas yra pedofilai. Tai nagrinėjant A. Ūso bylą Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme pripažino jo tėvas Vytautas Kedys.
Šio žodžio reikšmę jis rado enciklopedijoje.
Po poros savaičių situacija pasikeitė.
Artimųjų spaudžiamas D. Kedys patikėjo, kad jo dukteriai A. Ūsas tikrai kažką darė, ir tai žinojo L. Stankūnaitė, todėl su pareiškimu nuskubėjo į policiją.
Nuo 2008 metų lapkričio 29-osios pedofilijos istorija įgijo pagreitį.
Skundus nešiojo N. Venckienė
Iš pradžių buvo reikalaujama pradėti ikiteisminį tyrimą tiktai A.Ūso atžvilgiu – prijungti L. Stankūnaitę paprašyta tik 2009 metų vasario pabaigoje.
Dar po poros mėnesių N. Venckienė, nešina skundų glėbiais, ėmė minti redakcijų slenksčius.
Kaip tyrėjams yra paliudijęs portalo lrytas.lt žurnalistas Artūras Jančys, jo darbo kabinete tuometė Kauno apygardos teismo teisėja pasirodė balandį.
Po šio vizito jis susisiekė su D. Kedžiu, bet jis bendrauti su žurnalistais nesutiko.
Vyras paaiškino, kad prokuratūra atlieka tyrimą, todėl jis nieko nekomentuos.
Maždaug po dviejų savaičių N. Venckienė vėl atėjo į redakciją.
Su ašaromis akyse moteris pasakojo apie esą tvirkinamą dukterėčią ir pirmą kartą paminėjo savo kolegos Jono Furmanavičiaus pavardę.
Teisėjas buvo įvardintas kaip pedofilus dengiantis asmuo.
Kad jis galėtų tvirkinti mergaitę, N. Venckienė neužsiminė.
Po straipsnio – skundas
Gegužę su žurnalistu susitikę D. Kedys ir jo sesers vyras Aidas Venckus jau nebuvo tokie atsargūs.
Jie kalbėjo, kad J.Furmanavičius pažįsta A. Ūsą, skraido su juo į Tailandą, o netrukus pareiškė, jog teisėjas tvirkino D. Kedžio dukterį.
Tai buvo paminėta birželio viduryje išspausdintame A. Jančio straipsnyje.
Nors J. Furmanavičiaus pavardė nebuvo paminėta, Kedžių giminei tai nesutrukdė apkaltinti jo pedofilija.
Liepos 13 dieną D. Kedys atlėkė pas prokurorus mojuodamas reikalavimu apklausti teisėją dėl jo galimai padaryto nusikaltimo. Esą pažiūrėkite, ką spauda rašo: jis su A. Ūsu skraido į Tailandą, jis – pedofilas.
Atsirado daugiau veikėjų
Tyrėjai apklausti J. Furmanavičiaus neskubėjo, o naują auką radusi šeima sukosi žaibišku greičiu. Per beveik mėnesį mergaitė lyg netyčia prisiminė, kad ją taip pat prievartavo dar du vyrai, Jonas ir šviesiaplaukis Aidas, buvo surastos ir „Baltosios burės”, kuriose esą trys iškrypėliai oraliniu ir analiniu būdais smaginosi su keturmete.
Kaip vėliau tyrėjams papasakos „Baltųjų burių” darbuotojos, pirmą kartą į motelį atvežta mergaitė tik traukė pečiais ir nieko negalėjo pasakyti. Vieta jai buvo nepažįstama.
Atvežta antrą kartą ji jau pasakojo kitaip, parodė kambarį, kuriame tariamai vyko pedofilų orgijos, papasakojo, kur susikabinusi už rankų eidavo su trimis dėdėmis.
„Baltųjų burių” darbuotojos prisiminė, kad su vaiku ir draugu Albertu Žiliumi atvykęs D. Kedys elgėsi itin agresyviai, prisistatęs prokuroru reikalavo parodyti svečių knygą.
Joje tikrai buvo Furmanavičiaus ir Ūso pavardės. Kad jų vardai nebuvo tokie, kaip tariamų pedofilų, D. Kedžiui ir jo seseriai nerūpėjo.
Rugpjūčio 5-ąją D. Kedys išsiuntė prašymą generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui pradėti J. Furmanavičiui ikiteisminį tyrimą dėl lytinio prievartavimo.
Tik vėliau bylą perėmus Vilniaus prokurorams paaiškėjo, kad Ūsas ir Furmanavičius tikrai buvo apsistoję „Baltosiose burėse”. Vienas jų buvo atvykęs pasismaginti su prostitute, kitas – tolimųjų reisų vairuotojas – čia apsistojo pailsėti prieš kelionę.
Nelaimingos meilės auka?
Kodėl J. Furmanavičius pateko į N. Venckienės ir jos brolio nemalonę, tyrėjai nesupranta iki šiol. Buvę teisėjo kolegos mano, kad priežasties toli ieškoti nereikėtų.
Išvaizdus, kultūringas ir malonus J. Furmanavičius visada buvo moterų numylėtinis. Į akį jis galėjo kristi ir N. Venckienei.
Esą tada, kai į aikštingosios teisėjos jausmus nebuvo atsakyta, ir atsirado baisus keršto planas.
Filmavimus reguliavo sesuo
2008 metų gruodį iš savo draugo Donato Zapolskio sesers, Panemunės policijos komisariato tyrėjos Rasos Kairienės gavęs pažymą, kad jo duktė buvo tvirkinta Stankūnų namuose, D. Kedys kreipėsi į teismą dėl L. Stankūnaitės motinystės teisių apribojimo.
Kai motinai buvo uždrausta matytis su dukterimi, prasidėjo didysis mergaitės „dresavimas” ir žymiojo filmo kūrimas.
Nors N.Venckienė ne kartą tvirtino, kad brolis mergaitę filmuoti pradėjo tik netekęs vilčių, jog tyrimas pajudės, byloje surinkti įrodymai rodo ką kita.
Filmavimai prasidėjo gruodžio pabaigoje arba sausio pradžioje. Tai patvirtina ir D. Kedžio išplatintoje vaizdo juostoje matoma papuošta Kalėdų eglutė.
Tiesa, A. Ūso teisme liudijusi Laimutė Kedienė bandė aiškinti, kad papuošta eglė pas jos sūnų stovėdavo ir vasarą, tačiau tuo sunku patikėti.
Ypač kai pati garliaviškio motina pasakoja, kad jos sūnus buvo pedantas, jam net visos kojinės turėjo būti sulankstytos vienodai.
Iki A. Ūso bylos N.Venckienė neigė kada nors dalyvavusi D. Kedžio filmavimuose, po to prisipažino vieną kartą netyčia užsukusi į namus būtent tada, kai brolis klausinėjo dukterį.
D. Kedžio nufilmuotus kadrus montavęs vyras per apklausą tvirtino, kad N. Venckienė buvo aktyvi filmavimų dalyvė, nurodydavo broliui, ko klausti mergaitės, ir jai sufleruodavo, ką atsakyti.
Mergaitė išmoko pamokas
Kad mergaitei buvo liepta atpasakoti tai, ką jai sakė tėvas ir kiti šeimos nariai, neabejoja dviejų teismų teisėjai.
Tą patį pamanė ir žurnalistas A. Jančys, kai pirmąkart D. Kedys atsivedė mergaitę į susitikimą.
Nors buvo sutarta, kad vaiko nieko nebus klausinėjama, D. Kedys elgėsi priešingai. Liepė pasakoti, kokius lytinius veiksmus jai atliko A. Ūsas.
Kad mergaitė net neklausiama pradėdavo pasakoti, ką jai tariamai darė trys pedofilai, stebino ir psichologus, ir tyrėjus, ir su ja bendravusius žmones.
„Nori, aš tau papasakosiu, ką man darė Jonas, Ūsas ir Aidas?” – 2010 metų liepos pabaigoje vos tik pasisveikinusi manęs paklausė mergaitė.
Išgirdusi neigiamą atsakymą mažametė nustebo: „Man Neringa liepė visiems pasakoti.”
