„Sunku įsivaizduoti, kad XXI a. mūsų demokratinėse ir laisvose šalyse prekiaujama šimtais tūkstančių žmonių, iš jų pelnomasi, jie išnaudojami. Bet tai - liūdna tiesa“, - pristatydama prekybos žmonėmis ES statistiką konstatavo vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom.
Europos Komisijos duomenimis, per trejus metus „šiuolaikiniais vergais“ ES šalyse tapo 23 tūkst. 632 žmonės.
Didžioji jų dalis – moterys, verčiamos teikti intymias paslaugas. 15 proc. aukų – vaikai.
„Sunku patikėti, kad dabar, 2013-aisiais, gali būti nelaisvų, išnaudojamų žmonių, kuriais prekiaujama. Bet to, gali būti, kad mūsų pateikti skaičiai – tik ledkalnio viršūnė“, - apgailestavo komisarė.
Lietuviais prekiaujama užsienyje
Nors EK jau prieš porą metų paragino šalis aktyviau kovoti su šiuo nusikaltimu ir į savo nacionalines teises iki šių metų balandžio 6 d. perkelti Kovos su prekyba žmonėmis direktyvą, tai įgyvendino tik 6 iš 27 ES narių (Čekija, Latvija, Suomija, Vengrija, Lenkija ir Švedija).
Dar trys šalys, tarp kurių ir Lietuva, informavo tik apie dalinį direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę.
Nors prekyba žmonėmis užfiksuota visose bendrijos šalyse, didžiausi jos mastai pastebimi Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Bulgarijoje prekybos žmonėmis aukomis vien per 2010 m. tapo 718 asmenų (2008 m. - 465).
Rumunijoje per trejus metus šio nusikaltimo aukų skaičius nuo pusantro tūkstančio išaugo iki 1 tūkst. 885.
Lietuvoje per keletą metų tokio nusikaltimo tendencijos mažėjo (2010 m. nustatyta 25 prekybos žmonėmis aukos, 2010 m. - 3), tačiau nerimą kelia tai, kad Lietuvos piliečiai šio nusikaltimo aukomis dažnai tampa ne Lietuvoje, o užsienyje.
„Eurostat“ duomenimis, 2010 m. užsienyje prekybos žmonėmis aukomis tapo net 17 Lietuvos piliečių. Dažniausiai lietuviai nukenčia Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų piliečiai tokio nusikaltimo aukomis apskritai netampa, tačiau jose klesti prekyba užsieniečiais.
Patiki gražiais pažadais
EK duomenimis, didžioji dalis – net 62 proc. - aukų parduodamos seksualiniam išnaudojimui. Apie ketvirtadalis žmonių parduodami kaip darbo jėga. Manoma, kad priverstinės darbo jėgos paklausa Europoje ypač padidėjo ekonominės krizės metais.
Dažnai į prekeivių žmonėmis pinkles patenka gerai apmokamo darbo pažadais patikėję žmonės.
Tokiais atvejais vergais tapusios aukos dirba žemės ūkio, tekstilės, sveikatos srityse ar privačiuose namų ūkiuose.
Apie 14 proc. šio nusikaltimo aukų patenka į organų prekeivių rankas, įtraukiami į nusikalstamą veiklą. Dalis jų, ypač vaikai, priverčiami elgetauti.
Šio nusikaltimo aukomis dažniausiai tampa moterys (68 proc.). 15 proc. parduodamų-perkamų asmenų – vaikai, kurių didžiąją dalį sudaro mergaitės.
Iš ES nepriklausančių šalių dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tampa Nigerijos ir Kinijos piliečiai.
Ir nors per trejus metus prekybos žmonėmis mastai ES išaugo 18 proc., dėl šio nusikaltimo nuteistų asmenų skaičius mažėjo. 2010 m. nuteisti 1 tūkst. 603 asmenys, iš kurių 75 proc. – vyrai.
„Mūsų žiniomis, šiuos nusikaltimus įrodyti labai sunku. Be to, aukos labai dažnai būna įbaugintos ir atsisako teikti parodymus. Būtina geriau apmokyti policijos pareigūnus ir teisėsaugos institucijų darbuotojus, kad šie geriau atpažintų tokio pobūdžio nusikaltimus ir jų aukas.
Dėl šios priežasties labai svarbu, kad visos šalys į nacionalinę teisę perkeltų šią direktyvą. Tai padėtų suvienodinti prekybos žmonėmis nusikaltimo apibrėžtį visose ES šalyse, leistų teisti kitoje šalyje tokį nusikaltimą padariusį ES pilietį, organizuoti pagalbą aukoms, prašyti kompensacijos“, - pabrėžė C. Malmstrom.
Skaičiuojama, kad iš prekybos žmonėmis gaunamas antras pagal dydį nelegalus pelnas po prekybos narkotikais. Prekeivių žmonėmis metinis pelnas siekia 32 mlrd. dolerių.
