Antradienį Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame nagrinėjama Visvaldo Račkausko, Tomo Ulpio, Emilijaus Damukaičio, Vitalio Vitkovskio ir Dariušo Sinkevičiaus baudžiamoji byla, liudijęs Kauno prokuratūros vadovas K.Betingis negailėjo kritikos nei kolegoms iš sostinės, nei policijos pareigūnams.
Pasak prokuroro, tyrėjai tinkamai neįvertino turimos informacijos, o po Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo bandė slėpti visus galus ir, ko gero, patys teikdavo informaciją Kedžių ir Venckų šeimoms.
„Kalbu apie Kauno policininkus, tačiau, kaip dabar matome, prie to gali būti prisidėję ir Policijos departamento pareigūnai”, – teisme kalbėjo K. Betingis.
Pavardės jau žinomos
K.Betingio teigimu, informacija D.Kedžio artimiesiems buvo teikiama ir iki 2009 metų spalio 5 dienos žmogžudysčių Kaune, ir po jų: „Informacija nutekėdavo iš Kauno policijos pareigūnų, kai kurių jų pavardės jau žinomos. Tyčia ar netyčia šią informaciją galėjo paskleisti ir prokurorai.”
Po žudynių Kaune generalinio prokuroro Algimanto Valantino iš pareigų atleistas, bet per teismus į jas sugrįžęs K.Betingis sakė, jog tai, kad aukšti policijos pareigūnai žinojo apie D.Kedžio planus žudyti, įrodo ir prezidentei atsiųstas anoniminis laiškas.
Jame teigiama, kad visa informacija buvo perduota V.Račkauskui, generalinio komisaro pavaduotojui Algirdui Stončaičiui ir Kriminalinės policijos biuro viršininkui Algirdui Matoniui.
„Manau, anoniminį laišką parašė pareigūnai, žinoję tas aplinkybes. Todėl raginu juos atvykti į teismą ir duoti parodymus.
Dvigubų žaidimų daugiau negali būti – tuo metu ant kortos buvo pastatyta žmonių gyvybė. Jeigu pareigūnai išsigando ir neatliko savo darbo, turi tai ir pasakyti. To reikalauja mūsų sąžinė prieš tuos žmones, kurių gyvybę pavyko išsaugoti”, – kalbėjo K. Betingis.
Artimieji spaudė tyrėjus
K.Betingis piktinosi, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratūros prokurorai aiškino, kad Kauno apygardos prokuratūra dirbo blogai – nieko nepadarė tiriant vadinamąją pedofilijos bylą.
Prokuroras prisipažino, kad iš pradžių byla buvo tiriama nekvalifikuotai, nes tam trukdė nuolatiniai skundai.
D.Kedys vis skundėsi, kad prokurorai jo nesupranta, kad nepradeda ikiteisminio tyrimo tų žmonių, kuriuos nurodė, atžvilgiu. O Andrius Ūsas ir Laimutė Stankūnaitė prašė kelti bylas D.Kedžiui.
Po to K.Betingį pasiekė žinia, kad D.Kedžio artimieji spaudžia tyrėjus kuo greičiau perduoti bylą teismui. Esą tik tegul greičiau tai padaro, o ten jau jie viską sutvarkys.
Sužinojęs tai K.Betingis buvo griežtas – bylos jokiu būdu negalima atiduoti į teismą.
Mergaitei buvo paskirta ekspertizė, K.Betingis nurodė ištirti D.Kedžio sukurtą filmą.
„Kai buvo išplatintas skandalingasis įrašas, aiškiai pasakiau, kad tai montažas ir jo negalima taip paleisti, reikia ištirti, siūliau pradėti ikiteisminį tyrimą D.Kedžio atžvilgiu”, – kalbėjo Kauno prokuratūros vadovas.
2009 metų rugpjūtį byla buvo perduota į Generalinę prokuratūrą patikrinti, vėliau ją tirti pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams.
Sesuo nieko nežinojo?
Anot K.Betingio, iki spalio 5-osios nebuvo jokių duomenų, kad D.Kedys kam nors grasina ir ruošiasi žudyti.
Net ir nušovus Kauno apygardos teismo teisėją prokurorams iš karto kilo mintis, kad su juo galėjo susidoroti samdomas žudikas.
Prokurorus stebino šaulio šaltakraujiškumas – į J.Furmanavičių buvo paleista ne mažiau kaip 8 šūviai, o paskutinis jų, kontrolinis, – į galvą.
Kad šaudyti galėjo D.Kedys, įtarta tiktai po V.Naruševičienės nužudymo. Iškart pradėta ieškoti garliaviškio. Namie jo nebuvo.
N.Venckienė paaiškino, kad yra Teisėjų mokymo centre Molėtuose ir nieko nežino: „Nežinau, rytą išėjo, nieko negaliu padėti.”
Susisiekti nepavyko ir su jos vyru Aidu Venckumi. Operatyvinėmis priemonėmis buvo nustatyta, kad šio advokato automobilis stovi Juodkrantėje ar Klaipėdoje, tačiau į prokurorų skambučius A.Venckus neatsakinėjo.
Minėjo konkretų ginklą
Pasak K.Betingio, J.Furmanavičiaus nužudymo vietoje jis sulaukė generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko ar Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo Ramučio Jancevičiaus skambučio.
Skambinusysis paklausė, ar gali būti, kad J.Furmanavičius nužudytas iš dujinio pistoleto IŽ, perdirbto šaudyti koviniais šoviniais.
K.Betingį tokia informacija nustebino, nes tokį pat atsakymą vėliau pateikė balistikos ekspertai.
Kad iškart buvo minima konkreti ginklo markė, K.Betingio teigimu, gali paliudyti ir daugiau prokurorų, žmogžudysčių dieną dalyvavusių jo kabinete vykusiame susirinkime.
Vėliau kolegos iš Vilniaus paaiškino, jog jiems buvo žinoma, kad tokio ginklo ieško D.Kedys ir kad šią informaciją suteikė policijos pareigūnai.
D.Kedžio keliai nežinomi
„99,99 proc. esu įsitikinęs, kad nusikaltimus įvykdė D.Kedys ir jam rengtis padėjo ne vienas bendrininkas”, – sakė K.Betingis.
Kauno prokuratūra turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D.Kedį po žmogžudysčių slėpė jo artimieji. Jie labiausiai ir buvo suinteresuoti, kad jis niekada nebūtų rastas.
„Pats nesu jo matęs, bet iš jo charakterio buvo matyti, jog šis pilietis sulaikytas ne tik pasakys, kaip nužudė, bet ir kas jam padėjo viską organizuoti”, – įsitikinęs K.Betingis.
Kur beveik septynis mėnesius slėpėsi D.Kedys, iki šiol nenustatyta.
K.Betingio pavaduotojas Vladimiras Kokoškinas sakė, jog yra žinoma, kad palikęs baltą mikroautobusą prie A.Ūso namų D.Kedys išvažiavo į Raseinių pusę.
D.Kedį atpažino vienos kaimo parduotuvės, kurioje jis pirko gaiviųjų gėrimų, pardavėjos.
Garliaviškis buvo ne vienas. Prie automobilio vairo sėdėjo kažkoks vyras.
Kedžiai savo anūkės nematys
* Vakar Raseinių teismas atmetė Laimutės Kedienės ir Vytauto Kedžio prašymą leisti jiems pasimatyti su anūke.
* Kedžių susitikimams su mergaite prieštaravo jos motina L.Stankūnaitė.
* Matytis su seneliais nenori ir pati mažametė. Tokį jos atsakymą teismui perdavė su mergaite bendravęs psichologas.
* Įtakos teismo nutarčiai turėjo ir mergaitės apklausa, atlikta pas ikiteisminio tyrimo teisėją Kauno miesto apylinkės teisme.
* Teisėjui mergaitė papasakojo, ką jai teko patirti Kedžių ir Venckų namuose, kaip su ja elgėsi teta ir seneliai.
* Kokiame ikiteisminiame tyrime liudijo L.Stankūnaitės dukra, nebuvo atskleista net teismui. Aišku tik tiek, kad jis yra susijęs su jos buvusios globėjos N.Venckienės ir jos aplinkos galimai padarytais nusikaltimais.
Teisiami dėl V.Milinio apšmeižimo
* Į teisiamųjų suolą vakar sėdo kriminologe save vadinanti Kovo 11-osios Akto signatarė Rūta Gajauskaitė bei žurnalistas Aurimas Drižius.
* Jie kaltinami apšmeižę buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnį Vaidą Milinį.
* Netrukus po jaunuolio nužudymo R.Gajauskaitė savo straipsniuose teigė, kad V.Milinis yra trečiasis pedofilas Aidas, kuris esą tvirkino D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukterį.
* A.Drižius ir R.Gajauskaitė kaltais neprisipažįsta. Jie teigia, kad ne jie šmeižė V.Milinį, o, atvirkščiai, vaikino motina Marija Milinienė apšmeižė juos.
* M.Milinienė tvirtina, kad net tada, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, R.Gajauskaitė ir A.Drižius tęsė savo nusikalstamą veiką, savo straipsniuose įžeidinėjo jos vaikus, Aidą toliau vadino pedofilu.
