2006-aisiais pastatyti Naujienos kaimo bendruomenės namai buvo sudeginti praėjusių metų balandžio 13-osios naktį.
Netrukus paaiškėjo, kad tai padarė trys to paties kaimo gyventojai.
19-metis Andrius Matusevičius į teisiamųjų suolą sėdo devintą kartą, jo bendraamžis Marius Sadauskas ir 20-metis Virmantas Vaitulevičius - po trečią.
A. Matusevičiui Marijampolės teismas skyrė kalėti 4 metus ir 6 mėnesius, M. Sadauskui ir V. Vaitulevičiui - po 4 metus.
Visiems trims buvo priteista atlyginti bendruomenei padarytą žalą - 180 tūkst.litų.
Pėdsakus naikino ugnimi
Prieš metus kilęs gaisras sukrėtė bendruomenę, kai paaiškėjo, kad jų namai buvo sunaikinti tyčia.
„Bendruomenės namai yra pačiame kaimo centre. Prie jų visada būriuodavosi jaunimas.
Pakalbėjau su vienais, su kitais, paklausinėjau, kas su kuo gėrė ir policijos pareigūnams nurodžiau kaltuosius“, - po gaisro pasakojo Naujienos kaimo gyventojas policijos rėmėjas Alvydas Surdokas.
Paaiškėjo, jog jis dėl įtariamųjų neapsiriko.
A. Matusevičius, M. Sadauskas ir V. Vaitulevičius naktį įsilaužė į bendruomenės namus, pavogė du muzikinius centrus, juos paslėpė krūmuose ir sugrįžo sunaikinti pėdsakų.
V. Vaitulevičius atnešė dažų skiediklio, o A. Matusevičius su M. Sadausku name prilaistė degiojo skysčio ir padegė.
Po to trijulė nuėjo toliau girtauti, o vėliau sugrįžo pasmalsauti, ar gerai dega. Tačiau ugnis buvo išblėsusi, gaisras neįsiplieskė.
Padegėjai dar kartą prilaistė skiedklio ir įžiebė ugnį. Pliūptelėjo liepsnos.
Pirmoji jas pastebėjo netoli gyvenanti pensininkė. Moterį kamavo nemiga. Apie antrą valandą nakties ji atsisėdo prie lango ir kalbėjo poterius.
Apie degančius bendruomenės namus poteriaujanti pensininkė iš karto pranešė A. Surdokui.
Nebėra kur susiburti
Gaisras sunaikino pastatą, kuriame kaimo žmonės švęsdavo įvairias šventes, savaitgaliais vakarodavo jaunimas. Esant reikalui didžiausia pastato patalpa virsdavo šarvojimo sale.
Naujienos kaime jau seniai nebėra nei bibliotekos, nei mokyklos.
Bendruomenės namai buvo tapę pagrindine ir vienintele kaimo žmonių susiėjimų vieta.
„Iki šiol širdį skauda, kai praeinu pro šitą vietą“, - tramdydama jaudulį ir ašaras kalbėjo bendruomenės pirmininkė Irena Kazlauskienė.
Šių metų gruodį Naujienos bendruomenė švęs įkūrimo ir veiklos dešimtmetį. Galimas daiktas, jog švęsti nebus kur.
Pažadai kelia abejonių
Naujienos kaimo žmonės, išgirdę, jog teismas niekadėjams priteisė atlyginti padarytą šimtatūkstantinę žalą, su apmaudu kalbėjo, kad nuteistieji, ko gero, niekada jos neatlygins, nes jie neturi jokio turto ir noro dirbti.
Atsainiai nusiteikę jaunuoliai teismo posėdyje kikeno vienas iš kito dėl duodamų parodymų, pažadų nebenusikalsti ir atlyginti nuostolius. „Galvoju pasitaisyti ir neįvykdyti daugiau jokių nusikaltimų. Prašau skirti švelnesnę bausmę, nes kalėjimas žmonių nepataiso, tik sugadina“, - tramdydamas juoką tikino teisėją V. Vaitulevičius, paskutinį žodį skaitydamas iš lapo.
Teisiamieji žadėjo atlyginti žalą, kai grįš iš kalėjimo ir neva gaus gerai apmokamą darbą.
Tačiau bendruomenės pirmininkę I. Kazlauskienę prieš kurį laiką pasiekė kalbos, kad vienas iš nuteistųjų laiške artimiesiems nedviprasmiškai užsiminė apie kerštą, kai grįš į laisvę.
Aukojo ir savi, ir svetimi
Bendruomenės nariai namų atstatymu ėmė rūpintis iš karto po gaisro. Iš jaukaus pastato teliko pamatai ir laiptelis.
Marijampolės savivaldybės administracija bendruomenės namų projektui parengti skyrė 8500 litų. Savivaldybė sutiko prisidėti prie bendruomenės parengto projekto „Atgimstantys Naujienos kaimo bendruomenės namai“ 13 500 litų.
Be to, bendruomenė tikisi iš Europos Sąjungos paramos lėšų, skirtų Marijampolės vietos veiklos grupės parengtai vietos plėtros strategijai įgyvendinti, gauti 120 tūkst. litų.
Ar ši viltis taps realybe, paaiškės gegužės pabaigoje, - projektas dar svarstomas.
Veikli Naujienos kaimo bendruomenės vadovė I. Kazlauskienė nesėdi sudėjusi rankų ir nelaukia malonės. Moteris aktyviai ieško rėmėjų ir geradarių, kurie prisidėtų prie kaimui labai svarbaus pastato atkūrimo.
Kaimo žmonės po gaisro paaukojo beveik 2 tūkst. litų. Šiek tiek didesnė suma į bendruomenės sąskaitą buvo pervesta pagal gyventojų prašymus skirti 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
„Iš karto po gaisro tūkstantį litų mums pervedė vienas verslininkas, kurio įmonėje dirbo vienas iš padegėjų.
Po 100 litų mums kas mėnesį atsiunčia prieš dešimt metų į Ameriką išvykusi gyventi viena mūsų kraštietė.
Kaltininkų tėvai nei į talką atėjo, kai tvarkėme gaisravietę, nei bent centą paaukojo“, - sakė bendruomenės pirmininkė I. Kazlauskienė.
Pribloškė antstolių įkainiai
Su teismais bei antstoliais niekada gyvenime reikalų neturėjusi I. Kazlauskienė patyrė šoką, kai ėmė rūpintis žalos atlyginimo procesu. „Nuėjau pas antstolę su dokumentais dėl žalos atlyginimo. Parašiau pareiškimą ir, nežinau, kaip man toptelėjo į galvą dėl visa ko paklausti, kiek mums visa tai kainuos.
Sako: „4 tūkstančiai litų“. Na jau ačiū - iš kur tokius pinigus imti? Atsiėmiau pareiškimą.
Dabar svarstome: jei, tarkime, būtume garantuoti, kad tuos 180 tūkst. litų kaltininkai mums sumokės, tuomet eičiau per kaimą su kepure ir prašyčiau žmonių paaukoti, kad antstoliams susimokėtume.
Tačiau juk nėra absoliučiai jokių garantijų. Tai kam tada pinigus į balą mesti? Mūsų bendruomenei 4 tūkstančiai litų yra labai dideli pinigai“, - su nuoskauda kalbėjo I. Kazlauskienė.
