Kalėjimų departamentas nusivylė konkursą laimėjusia bendrove „Nota Bene”, turėjusia įkalinimo įstaigose įdiegti ryšio blokavimo įrangą.
Ketinama nutraukti sutartį ir skelbti naują konkursą.
Neįvykdė savo pažadų
Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas laikinai einantis Gintaras Zaveckis teigė, kad naujas konkursas ir įrangos įdiegimo darbai užtruks apie metus: „Svarbiausia kuo greičiau nutraukti sutartį ir neįsivelti į teisminius ginčus.”
Užblokuoti mobilųjį ryšį įkalinimo įstaigose buvo planuojama dar praėjusių metų gruodį, bet paaiškėjo, kad konkurso laimėtojų turima įranga to padaryti negali. „Dalyvaudami konkurse jie neapskaičiavo savo galimybių”, – sakė G. Zaveckis.
Už uždelstus darbus bendrovei „Nota Bene” kartą jau buvo paskirta bauda, tačiau iki šiol ryšys nėra visiškai užblokuotas nė vienoje įkalinimo įstaigoje.
Kad kaliniai prarastų galimybę naudotis mobiliaisiais telefonais, jau seniai laukia Policijos departamentas. Vien tyrimai dėl kalinių įvykdytų sukčiavimų pernai policijai kainavo apie pusantro milijono litų.
Išvilioja milijonus litų
Anksčiau į bėdą patekusiais giminaičiais, o dabar finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais apsimetę kaliniai pernai iš lengvatikių išviliojo apie 3 milijonus litų. Nuo jų dažniausiai nukenčia pensininkai.
Vakar Teisingumo ministerijoje susirinkę įvairių tarnybų vadovai svarstė, jog efektyviausias būdas sutramdyti įkalinimo įstaigose klestintį sukčių verslą – siekti, kad jie neįsigytų telefonų ir išankstinio mokėjimo kortelių.
Seimo narys Vitalijus Gailius siūlė draudžiamus daiktus į pataisos namų teritoriją įnešusiems arba įmetusiems asmenims kelti baudžiamąsias bylas.
Dabar jie baudžiami tik administracine tvarka.
Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas įsitikinęs, kad griežtinti bausmes reikėtų ir pinigus išviliojusiems sukčiams: „Įkalbinėdami pensininkus atiduoti pinigus ar padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus kaliniai naudoja psichinę prievartą, todėl jiems turėtų būti pareikšti įtarimai ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dėl turto prievartavimo.
Už šį nusikaltimą numatytos griežtesnės bausmės.”
Korteles pardavinėja visiems
Teisėsaugos institucijų vadovai su mobiliojo ryšio bendrovių vadovais aptarė galimybę riboti išankstinio mokėjimo kortelių pardavimą.
Daugumoje Vakarų Europos šalių jos parduodamos tik pateikus asmens dokumentą. Tuomet mobiliojo ryšio operatoriai žino, kas naudojasi šiuo numeriu.
Įvykdžius nusikaltimą, šiuos duomenis jie gali pateikti policijai. Ar telekomunikacijų bendrovės sutiks keisti dabartinę tvarką, paaiškės rugsėjį.
V.Gailius mano, kad sugriežtinus kortelių pardavimą būtų galima kovoti ne tik su telefoniniais sukčiais, bet ir su teroristais, nes nemažai sprogmenų valdoma mobiliaisiais telefonais.
„Žinoma, tuomet kortelę galės nupirkti asocialūs asmenys. Jų galima įsigyti Latvijoje bei Lenkijoje, kur nėra jokių apribojimų, bet tuomet nusikaltėliams tektų išleisti daugiau pinigų”, – svarstė Seimo narys.
Neskambino tik iš Lukiškių kalėjimo
* Aktyviausi telefoniniai sukčiai – Alytaus pataisos namuose. Pernai dėl šios įstaigos gyventojų nusikaltimų policija atliko per 600 tyrimų.
* Dėl skambučių iš Marijampolės pataisos namų pradėta 120 tyrimų. Pensininkams neskambinėja tik Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomi kaliniai.
* Kalėjimų departamento pareigūnai pernai įkalinimo įstaigose atliko 56 tūkstančius kratų. Jų metu iš kalinių paimta 7880 mobiliųjų telefonų bei 650 modemų, kuriais nuteistieji prisijungia prie interneto.
* Be mobiliojo ryšio įrangos, pareigūnai per kratas aptinka ir psichologijos vadovėlių bei iš anksto paruoštų tekstų, kuriuos telefonu skaito pareigūnais apsimetę nuteistieji.
