Kai 42 metų Loreta prieš dvylika metų išėjo iš savo namų Šilutės rajone, niekas neįtarė nieko bloga.
Moteris išskubėjo tvarkyti reikalų į miestelį. Namie liko trys jos dukterys – 11, 16 ir 18 metų. Bet ji taip ir nesugrįžo namo.
Mergaičių tėvas buvo miręs, tad jomis ėmė rūpintis giminaičiai. Buvo paskelbta Loretos paieška. Bet ir policijos, ir artimųjų pastangos surasti dingusiąją buvo bevaisės. Nepavyko aptikti jokių pėdsakų.
2005 metų kovo 17 dienos Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu ji pripažinta mirusia. Jauniausią mergaitę ėmė globoti dingusiosios brolis.
Be motinos augusios seserys pasuko skirtingais keliais. Viena jų gyvena ir dirba Švedijoje, vidurinė – Šilutėje, o jauniausia studijuoja Klaipėdos universitete.
Kaip perkūnas iš giedro dangaus jas neseniai užklupo žinia, kad motina – gyva.
Viskas paaiškėjo tuomet, kai Loreta kreipėsi į Kaliningrado srities generalinį konsulą prašydama išduoti asmens dokumentą, nes savo pasą ji esą prarado.
Bandant nustatyti asmens tapatybę ir paaiškėjo, kad tai – mirusiu paskelbtas žmogus.
Gavęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento prašymą atnaujinti procesą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis pradėjo proceso atnaujinimą civilinėje byloje.
Šilutės rajono apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą ir pakeitė ankstesnį savo sprendimą.
Paaiškėjo, kad šilutiškė, kuriai dabar jau 54 metai, nesiveržia į Lietuvą.
Daug laiko praleidusi kaimyninėje šalyje ji čia jau įleido šaknis. Tačiau moteriai tikriausiai pabodo gyventi nelegaliai.
