Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Kriminalinės policijos biuro (KPB) viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis ir šiame biure iki šiol dirbantys Emilijus Damukaitis, Darjušas Sinkevičius ir Vitalis Vitkovskis yra kaltinami tarnybinių pareigų neatlikimu ir dokumento suklastojimu bei disponavimu juo.
Penktadienį byloje toliau apklausinėjami liudytojai – Policijos departamento pareigūnai, Kauno prokurorai ir policijos tyrėjai.
KPB Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras Jevgenijus Metlovas, prisimindamas Kauno žudynes, pasakojo, kad sužinojus apie Jono Furmanavičiaus nužudymą - iškart prasidėjo darbas.
„Buvo bandoma sužinoti, kas tai padarė“, – kalbėjo liudytojas.
Apie 11 val. V. Vitkovskis išvyko į Kaišiadorių rajoną parvežti Mindaugo Žalimo, o vakare buvo imta stebėti sodo namelį, kuriame, kaip manyta, po žmogžudysčių ketino slėptis D. Kedys.
Pasaloje budėjo net „Aro“ pareigūnai, bet įtariamasis nepasirodė.
Pasak J. Metlovo, D. Kedžio buvo ieškoma Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Ispanijoje, visur, iš kur tik atsirasdavo pranešimas, jog jis buvo pastebėtas ar gali slapstytis.
D. Kedžio rasti nepavyko.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Egidijus Palaima teigia, kad jam nebuvo žinoma, kad D. Kedys planuoja žudynes. Su šia istorija jis susidūrė tik nušovus Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių.
Jis buvo ir teisėjo žūties vietoje. E. Palaima prisimena, jog viena liudytoja sakė mačiusi, kad žudikas atvyko baltu autobusiuku. Jame buvo du žmonės.
„Tą dieną mažai ką žinojome, D. Kedžio artimųjų ratas buvo nustatytas vėliau“, – kalbėjo prokuroras.
Taip tyrėjų akiratyje atsirado Raimondas Ivanauskas ir jo sugyventinė Eglė Barauskaitė. Po M. Žalimo paliudijimo 2011 metų spalio pabaigoje šie asmenys tapo įtariamaisiais.
V. Račkausko pavardė figūruoja ir V. Milinio nužudymo byloje
Kauno rajono policijos komisariato tyrėja Audronė Gecevičienė teisme pasakojo, kad su visais teisiamaisiais jai yra tekę dirbti, tik V. Račkauską pažinojo iš televizijos.
2011 spalio 30 d. A. Gecevičienei teko apklausti M. Žalimą. Jis buvo apklaustas Vaido Milinio šmeižto byloje. „Po to nuvežėme į Jurbarko apylinkės teismą, kur jis tą patį paliudijo pas ikiteisminio tyrimo teisėją“, – kalbėjo A. Gecevičienė. M. Žalimas kategoriškai atsisakė liudyti Kauno ar Vilniaus teismuose, motyvuodamas tuo, kad iš tų teismų visą informaciją gauna Venckai.
Tą dieną M. Žalimas tyrėjai nepasakė, kad jis jau davė interviu žurnalistui. Apie tai prabilo tik Jurbarko teisme. Per apklausą M. Žalimas tyrėjai teigė, kad dar 2009 metų rugsėjo viduryje jis apie D. Kedžio planus pranešė Policijos departamento pareigūnams, tačiau šie nieko nedarė. Šių pareigūnų pavardžių liudytojas neminėjo.
Tik Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjui jis pasakė, jog vienas iš tų pareigūnų, kurie žinojo D. Kedžio planus yra Tomas.
A. Gecevičienės paklaustas, kodėl jis kreipėsi į Policijos departamentą, M. Žalimas jai atsakė: „Nenorėjau būti D. Kedžio bendrininku“.
Vėliau A. Gecevičienei M. Žalimą teko apklausti dar kartą. Tada jis papasakojo, kad V. Račkausko ir T. Ulpio pavardes sužinojęs iš žurnalisto Virginijaus Gaivenio. Esą šis jam pasakė šių dviejų pareigūnų pavardes ir pasakė, kad jie tikrai ten turėjo būti.
„Man atrodė, kad jis tų pavardžių nežinojo“, – liudijo A. Gecevičienė.
Teisme paaiškėjo, kad šios bylos vieno kaltinamųjų – V. Račkausko pavardė figūruoja ir V. Milinio nužudymo byloje. Apie V. Račkausko toje byloje yra paliudijęs žurnalistas Kristupas Krivickas.
Ką jis paliudijo apie buvusį policijos generalinio komisaro pavaduotoją A. Gecevičienė neatskleidė. Anot tyrėjos, tas žurnalisto liudijimas apie V. Račkauską gali būti naudingas ir šioje byloje.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas Jonas Vikelis apie nužudymus nieko nežino, jo darbas buvo – D. Kedžio paieška.
Pasak jo, ieškant įtariamo žudiko buvo atliekama labai daug priemonių – fizinės, operatyvinės, buvo klausomasi D. Kedžio pažįstamų telefoninių pokalbių.
Apie tai, kad D. Kedys gali slapstytis sodo namelyje netoli Vilniaus, liudytojui nebuvo žinoma.
Vykdant įtariamojo paiešką J. Vikeliui teko bendrauti ir su E. Damukaičiu bei D. Sinkevičiumi, bet jie nei žodžiu neužsiminė, kad dar iki žudynių pas juos kreipėsi M. Žalimas, kad jiems iš anksto buvo pranešta, jog po nužudymų D. Kedys planuoja pasislėpti sodų bendrijoje „Riešutas“.
