Toliau tęsiama liudytojų apklausa. Pirmadienį iš šešių kviestų liudytojų į teismą posėdį atvyko tik du - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Žukauskas ir nebeegzistuojančios laidos „Abipus sienos“ operatorius Nerijus Baniūnas.
D. Žukauskas Drąsiaus Kedžio istorija nesidomėjo iki 2009 metų spalio 5 d., kol Kaune nebuvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius.
Nužudžius jį, anot D. Žukausko, iškart buvo svarstomos įvairios versijos. Būnant nusikaltimo įvykio vietoje jam paskambino T. Ulpis. Jis pasakė, kad tai gali būti D. Kedžio darbas ir pasakė Laimutės Stankūnaitės bei Andriaus Ūso pavardes. Buvo nurodyta pasirūpinti šių asmenų saugumu. Taip ir buvo padaryta.
D. Žukauskas tą dieną dalyvavo ir pasitarime pas Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį, tačiau neprisimena, kad kažkas iš jo dalyvių būtų kalbėjęs, jog D. Kedys ieškojo ginklo ar tai, kad J. Furmanavičius, o po to ir Violeta Naruševičienė buvo nušauti iš ginklo, kuris buvo perdirbtas iš dujinio.
„Apie asmenį, kuris perspėjo Policijos departamento pareigūnus, apie sodo namelį man nebuvo žinoma“, - teigia liudytojas.
Kad yra toks Mindaugas Žalimas D. Žukauskas sužinojo tik 2011 metų spalio pabaigoje, kai jam paskambino Kauno rajono policijos komisariato tyrėja Audronė Gecevičienė.
Tik iš jos D. Žukauskas teigia išgirdęs, kad yra toks žmogus ir jis liudija prieš D. Kedį. „Man nebuvo žinoma, kad Policijos departamentas klausosi M. Žalimo, mes pasitikėjome savo kolegomis“, - kalbėjo liudytojas, pats anksčiau dirbęs KPB.
Prisimindamas Kauno žudynes, D. Žukauskas teigė, kad V. Naruševičienę būtų buvę galima apsaugoti, jei jos pavardė būtų žinoma iškart.
V. Naruševičienės skundas Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2009 metų rugsėjo 7 d. „Tas skundas vaikščiojo po institucijas, Kauno policijoje jis gautas tik rugsėjo pabaigoje“, - kalbėjo D. Žukauskas.
Pareigūnai susisiekė su V. Naruševičiene, iškvietė ją į apklausą. Į policiją moteris turėjo atvykti spalio 5-osios popietę, tačiau tą pačią dieną buvo nužudyta.
Teisiamųjų advokato paklaustas, kodėl jam nebuvo žinoma V. Naruševičienės pavardė, nors jis pats prieš penkias dienas ant jos skundo suraitė savo parašą pavesdamas jį ištirti, D. Žukauskas pasiaiškino, jog jo darbo krūvis yra labai didelis. „Kasdien gaunama daugybė skundų, aš negaliu įsidėmėti visų pavardžių“, - aiškino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas.
Pasak D. Žukausko, spalio 5-ąją jiems buvo žinoma ir Raimondo Ivanausko pavardė. Buvo nuspręsta skubiai jį aplankyti, tačiau vyro namuose nebuvo. Jį tik vakare pavyko rasti pas seserį. Pas ją išvyko ne tik policijos, bet ir „Aro“ pareigūnai. „Mes tikėjomės pas jį surasti D. Kedį“, - prisipažino D. Žukauskas.
M. Žalimą kartu su žurnalistu Virginijumi Gaiveniu filmavęs N. Baniūnas teisme prisiminė interviu, kuris iš mirties taško išjudino žmogžudysčių bylą bei į teisiamųjų suolą pasodino penkis pareigūnus.
M. Žalimas operatoriui nepasirodė patikimas liudytojas, nes apie D. Kedį ir jo nusikaltimus jis pasakojo be jokių emocijų, o paklaustas apie sumuštą baltarusį - lyg atgijo, tapo aktyvus, savo emocijas reiškė gestais.
Labiausiai jam įstrigo M. Žalimo pasakyti žodžiai, esą D. Kedys jam perdavė 70 tūkst. JAV dolerių, kuriuos jis kartu su visais daiktais paliko sodo namelyje Pavilnyje.
Paklaustas, kodėl niekas neieškojo šių pinigų, M. Žalimas jam atsakė, esą D. Kedžio artimieji ir taip turi daug pinigų, todėl jiems nereikia.
N. Baniūno teigimu, V. Gaivenis M. Žalimui nenurodinėjo ką sakyti, Mindaugas kalbėjo pats.
„Nepatikėjau iškart, atėjo žmogus ir pila tokį purvą ant pareigūnų. Po to pradėjome tikrinti faktus...“, - kalbėjo N. Baniūnas. Teismas darbą tęs birželio 7 dieną.
