Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo pareigų V. Giržadą atleidęs tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kuris aklai vykdė prezidentės įsakymą, pats neteko posto.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai nėrėsi iš kailio bandydami įrodyti, jog V. Giržadas „Lietuvos rytui” nutekino informaciją apie artėjančią banko „Snoras” griūtį.
Trečiadienį smūgio sulaukė ir jie – Generalinė prokuratūra pranešė, kad panaikina V. Giržadui pareikštus įtarimus dėl informacijos nutekinimo.
Stengėsi kaip įmanydami
Metus V. Giržadą ir jo aplinką sekę pareigūnai liko it musę kandę.
Ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie „Snorą” nutekinimo prokurorai ir saugumiečiai pradėjo gavę nurodymą iš Prezidentūros, todėl surasti informatorius stengėsi kaip įmanydami.
Nors tyrimas buvo pradėtas praėjus keliems mėnesiams po įvykio, jau po kelių savaičių buvo surašyta slapta pažyma, kad vadinamieji kurmiai – tuomečiai FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir V. Giržadas.
Nors tikrąjį informacijos šaltinį žinojo tik straipsnį apie „Snoro” nacionalizavimą parašęs „Lietuvos ryto” žurnalistas, saugumiečiai jo net neapklausė.
Įtarimai – be konkrečių faktų
Balandį, kai nuo publikacijos paskelbimo jau buvo praėję daugiau kaip penki mėnesiai, V. Giržado bute buvo atlikta krata.
Tą pačią dieną buvo paskelbta, kad V. Giržadui pareikšti įtarimai dėl informacijos apie „Snorą” nutekinimo.
Tačiau taip ir liko nenustatyta, kurioje vietoje, kokiu būdu ir kokiu laiku V.Giržadas galėjo perduoti informaciją „Lietuvos ryto” žurnalistui Arvydui Lekavičiui.
Tokio įtarimo pagrindu esą tapo žurnalisto ir V. Giržado telefono skambučių analizė.
Nors pareigūnai neužfiksavo jokių tarpusavio skambučių, buvo nustatyta, kad vieną kartą jie tuo pačiu metu lankėsi prekybos centre „Panorama”.
Tačiau tuo pat metu „Panoramoje”, pasirodo, lankėsi ir dar keli informacijos apie ataką prieš „Snorą” turėję Generalinės prokuratūros pareigūnai bei Prezidentūros darbuotojai.
Sekė draugus ir šeimos narius
Žurnalistą A. Lekavičių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjai į apklausą iškvietė tik praėjus keliems mėnesiams po publikacijos.
Tačiau jis pasinaudojo įstatymo suteikta teise neatskleisti informacijos šaltinio.
Vėliau apklausos kartojosi kas dvi savaites.
Nepavykus išgauti informacijos buvo pradėti spausti žurnalisto šeimos nariai ir draugai.
Vieną žurnalisto draugą – automobilių serviso įmonės vadovą – STT agentai sulaikė tiesiog gatvėje, įgrūdo į automobilį tamsintais langais ir nusivežė į prokuratūrą.
Šešias valandas vyrą tardę pareigūnai bandė išgauti informacijos, kad žurnalistas artimai bendravo su V. Giržadu ir su juo susitikinėjo Druskininkuose.
Nors vyras tikino niekada nematęs žurnalisto nei su V. Giržadu, nei su kitais aukštais pareigūnais, tyrėjų tai neįtikino.
Po kelių savaičių verslininko namuose anksti rytą buvo padaryta krata. Žmonos ir vaikų akivaizdoje jis iš namų buvo išvežtas į policijos komisariato areštinę.
Tyrėjai lankėsi ir pirtyje
Nors jau per pirmąsias apklausas žurnalistas A. Lekavičius tyrėjams pareiškė, kad nei V. Gailiaus, nei V. Giržado nepažįsta, pareigūnai toliau atkakliai tikrino VSD pateiktą informaciją apie tai, kad jie yra geri bičiuliai ir nuolat susitinka Druskininkuose esančioje pirtyje.
VSD operatyvininkai toje pirtyje slapta sumontavo klausymosi aparatūrą, o STT į šį kurortą nusiuntė savo tyrėjus.
Į apklausą buvo iškviesta ir pirtį prižiūrinti moteris.
Iš pradžių druskininkietė teigiamai atsakė į klausimą, ar pažįsta V.Giržadą.
Tačiau tolesnis jos atsakymas tyrėjus nuliūdino.
Ji pareiškė: „Taip, tai tas plikis, kuris „Eurovizijos” konkursą organizuoja.”
Nuleisti rankų nenorėję tyrėjai į apklausas ėmė kviesti A. Lekavičiaus šeimos narius ir „Lietuvos ryto” darbuotojus.
Iš pradžių po kelis kartus buvo kviečiami redakcijos vadovai, po to – techninis personalas ir žurnalistai.
Už atsisakymą atskleisti informacijos šaltinį A. Lekavičiui buvo paskirta 1950 litų bauda, o V. Giržado kaltę įrodančių įkalčių taip ir neatsirado.
Vakar paskelbusi, kad V. Giržadui įtarimai panaikinti, Generalinė prokuratūra priminė, kad tyrimas dėl informacijos nutekinimo tęsiamas toliau.
Teismas bylą sustabdė
Apie tai, kad jau nebėra įtariamasis, šiuo metu vienoje Vilniaus advokatų kontoroje dirbantis 40-metis V. Giržadas sužinojo tik iš žurnalistų.
Pranešimo iš Generalinės prokuratūros jis dar negavo.
– Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad iš darbo buvote atleistas neteisėtai, o Generalinė prokuratūra panaikino jums pareikštus įtarimus. Kaip jaučiatės? – trečiadienį „Lietuvos rytas” paklausė V. Giržado.
– Iš Generalinės prokuratūros jokio sprendimo kol kas dar nesu gavęs, bet tokį sprendimą, be abejo, vertinu teigiamai.
Kada nors jis turėjo būti priimtas. Tyrimą atliko ir STT, ir prokuratūra.
Įvertinę aplinkybes jie priėmė pagrįstą sprendimą.
Teismo sprendimas dėl mano atleidimo iš darbo dar negalutinis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą Vidaus reikalų ministerija ir VSD apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
Šis kreipėsi į Konstitucinį teismą, todėl byla šiuo metu sustabdyta. Lauksime tolesnio sprendimo.
– Sulaukęs teismo sprendimo bylinėsitės su valstybe? Juk netekote darbo ir metus buvote persekiojamas?
– Patirtą žalą jau įvertinome ir pateikėme savo skunde teismui.
Pirmosios instancijos teismas priteisė dalį neturtinės žalos atlyginimo – 20 tūkstančių litų bei pinigus už priverstines pravaikštas. To paties prašėme ir LVAT.
Tapo atpirkimo ožiu
– Įvairių tarnybų akiratyje esate jau daugiau nei metus. Kokių nepatogumų dėl to patyrėte?
– Gyvenime būna visokių dalykų, bet galiausiai viskas susidėlioja į vietas.
Tikėsimės, kad viskas susidėlios ir šioje istorijoje. Telieka tikėtis, kad viskas baigsis gerai.
– Vienas teismas jau nusprendė jus grąžinti į darbą, jeigu tą patį sprendimą priimtų ir LVAT, ar grįžtumėte į tą pačią tarnybą?
– Kol kas tai būtų tik spėlionės. Kalbėti bus galima tada, kai sulauksime galutinio sprendimo.
Prašyme teismui aš savo reikalavimų neatsiėmiau. Teismo žodis bus paskutinis.
– Apie būsimąsias kratas banke „Snoras” ir jų vadovų namuose žinojo keletas pareigūnų. Kodėl įtariamuoju dėl informacijos nutekinimo tapote būtent jūs?
– Matyt, gyvenime taip susiklosto aplinkybės, kad pats nenorėdamas gali kuo nors tapti. Ne visada gali pasirinkti, kuo tapti.
Šį kartą taip ir buvo – turbūt kažkas pasirinko už mane. Šiuo atveju man teko gintis.
Suskilo ir politikai, ir visuomenė
* FNTT vadovas V. Gailius ir jo pavaduotojas V. Giržadas iš darbo buvo atleisti praėjusių metų vasario 15-ąją.
* Juos atleidęs ministras R. Palaitis rėmėsi du kartus V. Giržadą melo detektoriumi tikrinusių VSD pareigūnų pateikta informacija.
* Esą melo detektoriumi buvo nustatyta, kad šis pareigūnas netinka darbui su slapta informacija. V. Gailius pareiškė, jog visiškai pasitiki savo pavaduotoju, todėl ministro nemalonę užsitraukė ir pats.
* FNTT vadovus atleidęs R.Palaitis sukiršino valdančiąją koaliciją, tačiau sulaukė prezidentės D. Grybauskaitės palaikymo. Ministrui teko trauktis, o jo veiksmais pasipiktinę gyventojai prie Prezidentūros ėmė rengti protesto akcijas (nuotr.) ir reikalauti, kad patyrę pareigūnai būtų grąžinti į tarnybą.
* Į darbą V. Gailius ir V. Giržadas buvo grąžinti praėjusių metų pabaigoje. Taip nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Abiem pareigūnams buvo priteistos solidžios kompensacijos.
* Į Seimą išrinktam V. Gailiui teismas priteisė 25 tūkstančių litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkstančių litų išeitinę kompensaciją ir 67 tūkstančius litų už priverstinę pravaikštą.
* V. Giržadui taip pat priteista apie 60 tūkstančių litų. VRM ir VSD šiuos teismo sprendimus apskundė.
* V. Giržado bylą gavęs LVAT kreipėsi į Konstitucinį teismą, kad šis išaiškintų, ar ją nagrinėjantiems teisėjams būtinas leidimas dirbti su slapta informacija. Tokį leidimą gali išduoti VSD, kuris yra šio proceso dalyvis.
