Skirdamas bausmę teismas E. Kusaitės veiksmus įvertino kaip netyčinius. Teismo nuomone, nėra įrodymų, kad E. Kusaitė veikė organizuotos grupės veikloje, akivaizdžiai siekė susisprogdinti strateginiame objekte – Rusijos karinėje bazėje, atliko visus nuo jos valios priklausančius veiksmus.
E. Kusaitės teismo nuosprendžio atvyko pasiklausyti kunigas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, visuomenės veikėja Nijolė Sadūnaitė, Seimo narys Naglis Puteikis ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkės Jūratė Guzevičiūtė ir Mėta Adutavičiūtė.
Pasak E. Kusaitės advokato Kętučio Stungio, teismas E. Kusaitę nuteisė tik už mėginimą susisprogdinti, tačiau išteisino organizavus teroro aktą.
„Ji buvo sulaikyta dešimt mėnesių, tad teismas nežinojo, kaip įprasminti merginos sulaikymą ir nuteisė už mėginimą susisprogdinti“, – po teismo posėdžio kalbėjo advokatas.
Teismas E. Kusaitę nuteisė dešimčiai mėnesių, tačiau į nuosprendžio atlikimo terminą įskaičiavę kardomajame kalinime praleistą laiką pripažino, kad ji atliko bausmę.
Prokuroras Mindaugas Duda nekomentavo teismo nuosprendžio, teigdamas, kad nėra susipažinęs su teismo įvardytais argumentais.
Kaltinama terorizmo organizavimu
E. Kusaitė kaltinama tuo, kad kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje ir rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdindama strateginės reikšmės objekte, taip sukeldama pavojų daugelio žmonių gyvybėms ir sveikatai bei siekdama, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių - per sprogdinimą būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais būtų įbauginti žmonės.
Palaikyti terorizmu kaltinamos E. Kusaitės atvyko jos šalininkai, tarp kurių – prieš teisėsaugą radikaliai nusiteikę Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Aurelija Stancikienė, disidentė Nijolė Sadūnaitė. Atvyko ir visuomenininkas Darius Kuolys, teigęs, jog jam kelia abejonių Vlastybės saugumo departamento (VSD) tyrimo metodai.
Susižavėjo islamu ir teroru
Prokuroro M. Dūdos teigimu, E. Kusaitė dar 2004 metais, būdama 14-kos, susižavėjo ekstremistine islamo atšaka vahabizmu, priėmė islamą. Jos neapykanta rusams suvešėjo, kai Čečėnijoje žuvo jos draugas, čečėnų kovotojas.
Prokuroro duomenimis, nuo tada E. Kusaitė aktyviai naršė internete ieškodama informacijos apie šachides, moteris savižudes.
Nelaimingai klostėsi ir E. Kusaitės gyvenimas šeimoje, ji tapo priklausoma nuo narkotikų ir raminamųjų vaistų.
„Yra duomenų ir liudijimų, rodančių, kad E. Kusaitę jau kankino mintys apie savižudybę. Vėliau ji nusprendė nusižudyti, jos manymu, prasmingai – nusinešant kuo daugiau rusų kariškių gyvybių“, - kalbėjo prokuroras.
Jo teigimu, E. Kusaitė pati rodė iniciatyvą susisprogdinti, niekas jos neįkalbinėjo.
Prokuroras pažymėjo, kad sulaikyta VSD pareigūnų autobusų stotyje E. Kusaitė iš pradžių prisipažino vykusi į Rusiją prisidėti prie kovos už Čečėniją, bet vėliau parodymus pakeitė, tvirtindama, kad taip kalbėti ją privertė VSD pareigūnai.
Advokatas E. Kusaitė – viso labo kombatantė
Teisininko teigimu, Lietuva prisijungė prie bendros Jungtinių Tautų pozicijos kovai su terorizmu. Baudžiamasis kodeksas yra unifikuotas, Lietuva ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl kovos su terorizmo finansavimu.
„Konvencija atskiria terorizmą nuo ginkluotų susirėmimų, takoskyra tarp šių dviejų segmentų šioje byloje itin svarbi“, – tvirtino jis.
„Prokurorai teigia, kad E. Kusaitė telkė grupę ir norėjo susisprogdinti ten, kur vyko konfliktas tarp Rusijos ir Čečėnijos. Jei ji siekė dalyvauti kariniame konflikte, ji nėra teroristė, o viso labo tik kombatantė. Ginkluotų susirėmimų dalyviai nėra teroristai“, – ginamojoje kalboje akcentavo advokatas.
Jis pabrėžė, kad jei E. Kusaitė yra asmuo, tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose, ji nėra Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio subjektas: „Vienas iš pavyzdžių, kad Lietuva pripažįsta Čečėnijos ir Rusijos konfliktą – Džoharo Dudajevo skveras Vilniuje, Lietuvoje.“
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nereagavo į motinos prašymus ir nesulaikė įtariamosios, net jei ir norėjo dalyvauti Čečėnijos ir Rusijos konflikte: „VSD tikslas nėra provokuoti, jo tikslas - saugoti Lietuvos žmogų, ginti jį. Ši struktūra gali taikyti įspėjimą, kad žmogus nedarytų galimai neteisėtų veiksmų. VSD įspėjimo netaikė, o galėjo.“
K. Stungio teigimu, prokuratūra siekė tikslingai kriminalizuoti socialinius, pažintinius veiksmus.
„Prokuratūra mėgina kriminalizuoti socialinius ryšius tarp vyro ir moters, 500 litų siuntimą E. Kusaitei, bilietų pirkimą, ir nuvykimą į Maskvą, įvardydama terorizmu. Mėginama kriminalizuoti E. Kusaitės bendravimą su Machmadovais. O šie broliai – kariai Čečėnijoje“, – tvirtino advokatas.
Anot advokato, pokalbis su Machmadovais, nėra nusikaltimas, tai yra buitinio, socialinio lygmens kontaktas. Lietuva pripažįsta Rusijos ir Čečėnijos konfliktą. Rusija šio konflikto nepripažįsta, mėgina sunaikinti Čečėniją ir jos pasipriešinimo dalyvius.
„Kaip reikėtų vertinti VSD bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, kai ši nepripažįsta konflikto tarp Rusijos ir Čečėnijos, o visi kas dalyvauja gindami Čečėniją - įvardijami teroristais“, – baigiamojoje kalboje klausė advokatas.
Teisininko teigimu byloje nėra duomenų, paneigiančių jos, kaip kombatantės, vaidmenį.
Pareigūnus kaltino smurtu
E. Kusaitės teiginiai, kad jai neteisėtą fizinį ir psichologinį poveikį darė tardę pareigūnai, nepasitvirtino.
Laiškuose motinai ir tetai ji nieko nerašė apie kankinimus, iš esmės pripažino savo kaltę, apsisprendimą įvykdyti teroro aktą Rusijoje. Tik vėliau ji pakeitė advokatą ir pasirinko kitą gynybos taktiką. Ji ėmė neigti savo ankstesnius parodymus, užvertė teismą nepagrįstais skundais apie VSD pareigūnų smurtą.
Po suėmimo buvo paimtas E. Kusaitės kompiuteris. Iš laiškų, pokalbių interneto svetainėse aiškiai matyti E. Kusaitės ryžtas susisprogdinti. Ji apie tai nuolat rašydavo draugams, sakė norinti pakliūti į rojų, nes pagal islamo tikėjimą šachidai pelno amžinąją palaimą kitame gyvenime.
E. Kusaitė skundėsi, kad motina ir teta jos nesupranta, tyčiojasi iš musulmonų tikėjimo, todėl ji nori bėgti iš Lietuvos, pasiaukoti už Čečėniją ir islamą. Daug kartų užfiksuota, kaip E. Kusaitė žavėjosi žmonių gyvybes nusinešusių teroro aktais, garbino džichadą, šventąjį musulmonų karą prieš kitatikius“, - E. Kusaitės ketinimų įvykdyti teroro aktą įrodymus vardijo prokuroras.
Niekino kitatikius
Viena liudininkė parodė, jog atsivertusi į islamą, E. Kusaitė pasivadino arabišku vardu Aziz, tapo agresyvi, mėtydavo daiktus, uoliai meldėsi musulmonų papročiu. Ji smerkė kitus tikėjimus išpažįstančius žmones, vadino juos kiaules, sakė, kad kitatikius reikia žudyti. E. Kusaitė jai rodydavo nufilmuotas susidorojimų su rusų kariškiais scenas, kai čečėnai jiems kapodavo galvas.
Liudininko teigimu, E. Kusaitė gėrėjosi šiais kraupiais vaizdais, sakė, jog taip rusams ir reikia, nes jie yra agresoriai. Mergina katalikus vadino kiaulėmis, kurias reikia žudyti. Ji pranašavo, kad greitai neliks pasaulyje kito tikėjimo, tik islamas.
E. Kusaitė neigė kada nors piktai kalbėjusi apie kitatikius nemusulmonus, bet prisipažino priėmusi islamo tikėjimą.
