Jau tą vakarą atsisveikinti su ja nešini daugiausia baltomis rožėmis ėjo giminės, draugai, pažįstami ir nepažįstami, sukrėsti šios tragiškos netekties.
Beveik mėnuo įtempto laukimo ir nežinios gaudant bet kokią žinią apie staiga dingusią pabėgioti išėjusią merginą, antradienio rytą virto didžiuliu visuotiniu skausmu ir gedulu.
Akimirksniu Varėną apskriejo baisi žinia, kad naktį policijos pareigūnai netoli Senųjų Trakų miške rado užkastą išniekintos varėniškės kūną, o tą vietą parodė ją išžaginęs ir nužudęs dvidešimtmetis alytiškis Mantas Šerpenskas.
Gedulo nuotaikos tvyro ne tik šarvojimo salėje prie uždengto balto karsto, bet ir visoje Varėnoje.
Kažkas gale karsto padėjo rusvą minkštą meškutį.
Gedinčiųjų srautas nemažėjo ir ketvirtadienį.
Jaunos merginos žiaurios mirties sukrėsti jie nepajėgė sutramdyti skausmo ašarų.
Prie karsto nuolat budi nepakeliamo skausmo prislėgta Sandros motina, brolis, kiti artimieji.
Trečią dieną po dukros dingimo insulto ištiktas jos tėvas pasirodė vėliau. Sunkiai paeinantis vyras atkreipė visų gedėtojų dėmesį. Artimieji kaip įmanydami stengėsi jį paguosti, kad sveikatos būklė nepablogėtų.
