Jau tą vakarą atsisveikinti su ja nešini daugiausia baltomis rožėmis
ėjo giminės, draugai, pažįstami ir nepažįstami, sukrėsti šios
tragiškos netekties.
Beveik mėnuo įtempto laukimo ir nežinios gaudant bet kokią žinią apie
staiga dingusią pabėgioti išėjusią merginą, antradienio rytą virto
didžiuliu visuotiniu skausmu ir gedulu.
Akimirksniu Varėną apskriejo baisi žinia, kad naktį policijos
pareigūnai netoli Senųjų Trakų miške rado užkastą išniekintos
varėniškės kūną, o tą vietą parodė ją išžaginęs ir nužudęs
dvidešimtmetis alytiškis Mantas Šerpenskas.
Gedulo nuotaikos tvyro ne tik šarvojimo salėje prie uždengto balto
karsto, bet ir visoje Varėnoje.
Kažkas gale karsto padėjo rusvą minkštą meškutį.
Gedinčiųjų srautas nemažėjo ir ketvirtadienį.
Jaunos merginos žiaurios mirties sukrėsti jie nepajėgė sutramdyti
skausmo ašarų.
Prie karsto nuolat budi nepakeliamo skausmo prislėgta Sandros motina,
brolis, kiti artimieji.
Trečią dieną po dukros dingimo insulto ištiktas jos tėvas pasirodė vėliau. Sunkiai paeinantis vyras atkreipė visų gedėtojų dėmesį. Artimieji kaip įmanydami stengėsi jį paguosti, kad sveikatos būklė nepablogėtų.