Vienas pirmųjų su Daktarų gauja akis į akį dar 1986-aisiais metais susidūrė Alvydas Sadeckas – buvęs Kriminalinės policijos komisaras (1990 m.), Seimo narys (2000-2008 m.), Seimo nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas.
H. Daktaras ir jo bendrai buvo nuteisti už plėšimus – gauja daugiausiai plėšė kailinių gyvūnų augintojus (vadinamoji „lapių byla“). Gaujos nariai gavo anuomet solidžias baudas, nuo 6 iki 12 metų kalėjimo, tačiau daugelis, taip pat H. Daktaras, buvo paleisti į laisvę anksčiau laiko.
Mafija pasinaudojo nepriklausomybe
Paklaustas, kodėl taip ilgai nepavyko iki galo pribaigti garsiosios gaujos, N. Sadeckas minėjo keletą aplinkybių.
Jo teigimu, nusikaltėliams stiprėti padėjo net politiniai įvykiai – keitėsi santvarkos, valdžios. Keitėsi teisėsaugos sistema, pareigūnai, o nusikaltėliai telkėsi, krovėsi turtus iš privatizacijos ir stiprėjo.
Labai didelis smūgis teisėsaugai, A. Sadecko nuomone, buvo suduotas praėjusio amžiaus pabaigoje, kai tuometis vidaus reikalų ministras Petras Valiukas 1992 m. pareiškė, jog Lietuvoje organizuoto nusikalstamumo nėra.
Tai buvo skaudus smūgis teisėsaugai.
„Buvo išardyti su organizuotu nusikalstamumu kovoję skyriai, atleisti pareigūnai. O juk tuo metu prasidėjo privatizacija, gaujos siautėjo vis įžūliau, beveik nevaržomos“, - prisiminė A. Sadeckas.
Gaują aptramdė, bet nesunaikino
Kai į valdžią atėjo kairieji, 1993 m. buvo priimtas prevencinio sulaikymo įstatymas, gerokai aptramdęs viduryje baltos dienos siautėjusią mafiją. Pagal šį įstatymą kuriam laikui nuo gaujos buvo atskirtas vienas jos įtakingiausių narių, Vidmantas Siaurusevičius-Siauras.
„Reikėjo laiko sukaupti informaciją, kas iš tiesų priklauso gaujai. Tais laikais kas antras žaliūkas Kaune šaukė, kad jis yra daktaras, tai mus klaidino“, - prisiminė teisėsaugos karų su organizuotomis nusikaltėlių gaujomis veteranas.
A. Sadeckas pabrėžė, jog išardyti gerai organizuotą gaują galima tik gavus parodymus iš jos vidaus – taip yra visame pasaulyje.
Grupuotę perlaužė iš vidaus
Gauja skilinėti pradėjo apie 2005-uosius, kai su teisėsauga ėmė bendradarbiauti atskilę gaujos nariai, ypač Kauno mafijos krikštatėviu laikomas Jonas Bielskis.
Daktarų gaujos suskaldymą A. Sadeckas laiko didžiuliu Lietuvos kriminalinės policijos laimėjimu.
Kodėl senoji sicilietiško stiliaus mafijos karta sulaužė omertos (visiško tylėjimo) įstatymą?
Pastaruosius kelerius metus Daktarų gaujos nusikaltimų pėdsakais sekęs žurnalistas Dailius Dargis mano, jog atsakymas paprastas: „Man teko kalbėtis su vienu iš jų privačiai, prie butelio. Jis man sakė – kodėl, po velnių, aš turiu kentėti ne tik už savo, bet ir už savo bendrų padarytus nusikaltimus? Jau verčiau pasiduosiu mentams“, - prisiminė žurnalistas.
Prigriebti banditus padėjo knyga?
D. Dargis pastebėjo, jog intensyviausi veiksmai, pričiumpant Daktarų gaujos branduolį prasidėjo 2010-aisiais, kai dienos šviesą išvydo jo knyga apie Kauno Vilijampolėje užgimusį nusikalstamą susivienijimą. Tai buvo pirmoji Lietuvoje išsami studija apie tautinės mafijos kilmę ir raidą.
D. Dargis teigė, jog Klaipėdos teismo nuosprendis jam nebuvo staigmena, nors jis būgštavo, jog Henytė gali išsisukti su lengvesne bausme.
Žurnalistas atkreipė dėmesį, jog ne kartą teistas H. Daktaras turėjo apsčiai galimybių pasitraukti iš nusikaltėlių pasaulio ir neblogai gyventi, pavyzdžiui, rašydamas atsiminimų knygas.
„Nežinau, kokie motyvai jį vertė stovėti iki galo. Galbūt tuštybė, noras būti reikšmingu“, - svarstė D. Dargis.
Skirtos didelės bausmės
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų kolegija penktadienį paskelbė, kad H. Daktaras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleis visą likusį gyvenimą.
Egidijui Abariui teismas skyrė 20 metų nelaisvės pataisos namuose.
Visi nuteistieji, išskyrus iki gyvos galvos nuteistą vadeivą H. Daktarą, bausmes turės atlikti pataisos namuose.
Rolandą Zavecką prokuroras siūlė įkalinti 16 metų. Teismas nusikaltėliui skyrė švelnesnę bausmę - 14 metų ir 6 mėnesius. Rimgaudui Lantuchui skirta 14 metų, o Gyčiui Ježeriui - 11 metų nelaisvės bausmė.
Audrių Gudomską prokurorai siūlė įkalinti - 10 metų ir 6 mėnesiams, o teismas skyrė 8 metų bausmę. Ramūnas Stanionis laisvės nematys 7 metus.
Virginijų Silvestravičių teismas nusprendė įkalinti 9 metams, Vaidą Vansevičių - 8 metams, Saulių Vaitukaitį - 4 metams, Vidmantą Gudzinską - 5 metams, o Rimvydas Žilinskas laisvės nematys 3 metus.
Nikolajui Archipovui vietoj prokurorų siūlytų 6 su puse metų, teismas skyrė 2 metus pataisos namuose. O Kazimieras Petronis gavo 45 paras arešto, kai prokurorai jį siūlė laikyti už grotų 7 metus ir 6 mėnesius.
Dar vienas gaujos narys - R. Stončius bausmės išvengė dėl senaties.
Abu vadeivos griežčiausios bausmės, anot prokurorų, nusipelnė ir dėl to, kad nuo pradžių savo kaltę neigė, be to, visaip bandė trukdyti tyrimui. Septyni iš šešiolikos kaltinamųjų - V. Silverstravičius, V. Vansevičius, V. Gudzinskas, R. Stanionis, S. Vaitukaitis, R. Stončius ir R. Žilinskas - sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir bent iš dalies pripažino savo kaltę.
