Egidijui Abariui teismas skyrė 20 metų nelaisvės pataisos namuose.
Viena žiauriausių nusikaltėlių grupuočių, vadovaujama kauniečio Henriko Daktaro, pravarde Hena, siautėjo praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį. Be jų žinios nebuvo įmanoma užsiimti verslu. Gaujos reketą kentė tie, kuriems sekėsi. Nepaklusniuosius garsiausi Kauno banditai baudė be pasigailėjimo – degino namus, plėšė, kankino ir žudė.
Sutapimas, kad posėdis, vainikavęs daugelį metų trukusią žiaurių nusikaltėlių medžioklę, vyksta tą pačią dieną, kai Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena.
Teisme surengė spektaklį
Gerokai prieš prasidedant posėdžiui į Klaipėdos apygardos teismo pastatą atvyko būrys kaukėtų pareigūnų. Prie pastato vidinio įėjimo pastatyti keli furgonai tamsintais langais, kuriais po posėdžio išgabenti nuteistieji.
Ryškiu sportiniu kostiumu apsirengęs H. Daktaras į teismą atvyko gerai nusiteikęs ir atrodė kaip niekad įsitikinęs savo teisumu. Buvęs gaujos vadeiva, pasinaudodamas tuo, kad salėje buvo daug žurnalistų, surengė nedidelį spektaklį. Jis išsitraukė plakatą, kuriame pavaizduoti šventieji ir tikino, kad Dievas visada su juo.
„Jeigu nebūčiau Daktaras, viso to šiandien čia nebūtų“, - pakartojo ne kartą išsakytą poziciją. Vienas žiauriausių praėjusio amžiaus šalies nusikaltėlių viso proceso metu bandė kitus įtikinti, kad su juo bandoma susidoroti, esą teisėsaugos pareigūnams liepta jį pasodinti visam gyvenimui ir taip pagaliau užbaigti daugelį metų trukusius teismo procesus.
Kol teisėjas skelbė nuosprendį kiekvienam teisiamajam, H. Daktaras elgėsi ramiai, kartkartėmis apsidairydamas ir mestelėdamas ironiškų replikų.
Verkė ir žmona, ir vaikai
Į posėdį išklausyti nuosprendžio atvyko ir H. Daktaro artimieji - žmona Ramutė, dvi dukros ir keli kiti giminaičiai. Nuosprendį H. Daktaras išgirdo pirmasis. Jį teismas pripažino kaltu dėl verslininko S. Čiapo ir jo vairuotojo V. Varno, Rimanto Ganusausko-Mongolo ir Vladimiro Seneckio-Turisto nužudymo, tačiau išteisino dėl Roberto Borcherto ir Arvydo Mučinsko nužudymo.
Išgirdusi apie paskirtą bausmę, R. Daktarienė pratrūko verkti. Ašaras liejo ir salėje kartu sėdėjusios dukros. „Aišku, kad nesitikėjau“, - ištarė išėjusi iš teismo salės. Moteris atsisakė komentuoti teisėjų verdiktą ir pasikalbėjusi su advokatu, išskubėjo iš teismo pastato.
Griežčiausią bausmę skyrę teisėjai savo sprendimą motyvavo tuo, kad H. Daktaras yra labai pavojingas, nes pats dalyvavo žudant žmones, nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. H. Daktaro advokatai teigė neabejotinai skųsiantys teismo sprendimą.
Teismo prokurorai prašė kalėjimą iki gyvos galvos skirti ne tik H. Daktarui, bet ir E. Abariui. Tačiau įrodyta, kad E. Abarius tiesiogiai prie žmogžudysčių neprisidėjo, tik padėjo jas organizuoti. Todėl jam paskirta maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Visi nuteistieji, išskyrus H. Daktarą, bausmes turės atlikti pataisos namuose.
Bausmės išvengė tik vienas
Rolandą Zavecką prokuroras siūlė įkalinti 16 metų. Teismas nusikaltėliui skyrė švelnesnę bausmę - 14 metų ir 6 mėnesius. Rimgaudui Lantuchui skirta 14 metų, o Gyčiui Ježeriui - 11 metų nelaisvės bausmė.
Audrių Gudomską prokurorai siūlė įkalinti - 10 metų ir 6 mėnesiams, o teismas skyrė 8 metų bausmę. Ramūnas Stanionis laisvės nematys 7 metus.
Virginijų Silvestravičių teismas nusprendė įkalinti 9 metams, Vaidą Vansevičių - 8 metams, Saulių Vaitukaitį - 4 metams, Vidmantą Gudzinską - 5 metams, o Rimvydas Žilinskas laisvės nematys 3 metus.
Nikolajui Archipovui vietoj prokurorų siūlytų 6 su puse metų, teismas skyrė 2 metus pataisos namuose. O Kazimieras Petronis gavo 45 paras arešto, kai prokurorai jį siūlė laikyti už grotų 7 metus ir 6 mėnesius.
Dar vienas gaujos narys R. Stončius bausmės išvengė dėl senaties.
Prašė atlyginti žalą
Abu vadeivos griežčiausios bausmės, anot prokurorų, nusipelnė ir dėl to, kad nuo pradžių savo kaltę neigė, be to, visaip bandė trukdyti tyrimui. Septyni iš šešiolikos kaltinamųjų sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir bent iš dalies pripažino savo kaltę. Tai V. Silverstravičius, V. Vansevičius, V. Gudzinskas, R. Stanionis, S. Vaitukaitis, R. Stončius ir R. Žilinskas.
Iš nuteistųjų teismas priteisė sumokėti po 500 litų nukentėjusiųjų kelionių į teismo posėdžius išlaidoms kompensuoti. Tačiau nepatenkino Policijos departamento prašymo priteisti už H. Daktaro pargabenimą iš Bulgarijos bei nuteistųjų turto vertinimo išlaidas. Teismo manymu, užtikrinti lėšas šioms išlaidoms yra valstybės pareiga.
Atlyginti neturtinę žalą prašė kai kurių aukų artimieji ir nukentėjusieji. Tačiau ieškiniai bus nagrinėjami atskiro civilinio proceso tvarka.
Byla ypatingo saugumo sąlygomis Klaipėdoje buvo nagrinėjama dvejus metus. Posėdžių salėje nusikaltėlius akylai sergėjo kaukėti ir ginkluoti antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, policijos pareigūnai. Teismo salėje viso proceso metu žiniasklaidai nebuvo leidžiama filmuoti ir fotografuoti kaltinamųjų. Tokia teisė suteikta tik prieš paskelbiant nuosprendį.
Gaują įklampino jos nariai
Teismui perduotoje byloje - daugiau kaip 20 nusikalstamos veikos epizodų, dėl jų apklausta beveik 200 asmenų, tarp kurių buvę gaujos nariai, jų ir aukų artimieji, kiti nusikalstamo pasaulio atstovai. Baudžiamąją bylą iš viso sudarė 73 tomai dokumentų.
Išnarplioti didžiulės apimties bylą pareigūnams labai padėjo kai kurie kaltinamieji, sutikę bendradarbiauti, taip tikėdamiesi švelnesnės bausmės. Kiti keitė parodymus, bandė klaidinti pareigūnus.
H. Daktaras ir jo bendrai teisiami už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, įvykdytus 1993-2000 metais - Rimanto Ganusausko-Mongolo, verslininko Sigito Čiapo, Vinco Varno, Roberto Borcherto, Arvydo Mučinsko ir Vladimiro Seneckio nužudymus. Trys žmogžudystės įvykdytos, kai pats H. Daktaras sėdėjo kalėjime. Daktarai atliks bausmę ir dėl neteisėto ginklų laikymo, reketo, plėšimų.
Nusikaltimai padėjo praturtėti
Tyrimo metu nustatyta, kad gaujos nariai kelerius metus susitikinėdavo kasdien, jiems dalyvavimas susivienijimo veikloje buvo ir darbas, ir laisvalaikis. Visus viliojo galimybė nesunkiai užsidirbti ir praturtėti.
Nors dviejų nužudytųjų - Vladimiro Seneckio, pravarde Turistas, bei Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, kūnų rasti nepavyko, nekilo abejonių, kad jie buvo nužudyti būtent Daktarų grupuotės. Tai savo parodymais patvirtino kai kurie kaltinamieji ir nukentėjusieji.
Gaujos vadeiva H. Daktaras prisipažino tik dėl vieno epizodo – neteisėto disponavimo suklastotais dokumentais, kai 2008-ųjų pabaigoje beveik dvejus metus prisidengęs kito asmens vardu gyveno Bulgarijoje.
