Į „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidą „Lietuva tiesiogiai“ su ramentais atvykęs M. Žalimas sakė, kad V. Saldžiūnas, išvadindamas jį patologiniu melagiu, viso labo išsakė savo nuomonę, siekdamas apginti pareigūnus. O pats poligrafas, kuriuo buvo atliekamas tyrimas, buvo sugedęs.
Reguliavo kompiuterį
M. Žalimas sako pats sutikęs daryti poligrafo tyrimą. „Kai pačioje tyrimo pradžioje buvo man pasiūlyta pasitikrinti, aš iškart sutikau“, - sako jis. Į Vadovybės apsaugos departamentą atlikti tyrimo M. Žalimas atvyko ne vienas, o kartu su savo advokatu. Pradžioje tikėjęs, kad tyrimas bus atliktas sąžiningai.
„Buvo pajungta visa aparatūra, sudėti laidai, susakyta instrukcija, ką aš turėsiu atsakinėti – aš turėjau atsakinėti „taip“ arba „ne“. Pradžioje buvo užduoti kontroliniai klausimai. Po jų kažkokiu stebuklingu būdu „užlūžo“ kompiuteris“, - pasakoja D. Kedžio bylos liudininkas.
Pasak jo, V. Saldžiūnas, kuris atliko poligrafo tyrimą, šiek tiek pareguliavo kompiuterį ir po to pasakė, kad tęsiamas tyrimas. „Ir tada prasidėjo kryptingi klausimai, nuotraukos rodymai, klausinėjimai, jau susiję su byla“, - sako M. Žalimas ir prisipažįsta, kad jau tada jam sukilo abejonių, ar tyrimas bus atliktas teisingai.
Vėliau kitas poligrafo žinovas M. Žalimui pasakė, kad po tokio gedimo tyrimas poligrafu turėjo būti nutrauktas. Turėjo būti duotos bent dvi savaitės ir suformuluoti nauji klausimai, o tada atliktas iš naujo. „To padaryta nebuvo, - apgailestauja liudininkas. - Manau, kad tai buvo nešvariai padarytas poligrafas“.
M. Žalimas sako tikintis, kad teismas patvirtins jo pasakojimą – esą, teismui pristatyti poligrafo duomenys, tyrimo metu darytas vaizdo įrašas ir garso įrašas. „Ten turėtų viskas atsispindėti. Ir mūsų pokalbiai, kada pradėjom juoktis, kai „užlūžo“ kompiuteris, ir filmuota medžiaga turėtų parodyti, kad buvo krapštomasi prie to kompiuterio“, - sako liudininkas.
Kaltinimus, esą tyrimui ruošėsi, M. Žalimas neigia ir tikina planų apgauti aparatūrą neturėjęs. Neigia, ir kad užsiima joga. Tyrėjo pacituoti žodžiai apie tai, kad tyrimas nepavyks, nes jis yra jogas, pasak liudininko, buvo tiesiog pajuokavimas siekiant išsklaidyti įtampą, atvykus į Vadovybės apsaugos departamentą ir duodant sutikimą atlikti tyrimą poligrafu.
Tyrimas, pasak M. Žalimo, buvo atliekamas 2011 m gruodį arba 2012 m. pradžioje. Pats tyrimas vyko apie valandą.
Tyrėjui pasirodė nenuoseklūs M. Žalimo atsakymai į kai kuriuos klausimus. Vienas iš jų – jo reakcija uždavus klausimą apie didelę pinigų sumą, esą rastą D. Kedžio daiktuose. M. Žalimas teigia per tyrimą sakęs, jog nematė tų pinigų, tą patį tvirtinęs ir teisme. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse paskelbta pradinė informacija, esą, buvo iškraipyta ir pagražinta, siekiant padaryti didesnę „bombą“.
Tyrėjo neįtikino ir M. Žalimo atsakymai į klausimus, ar jis iš tiesų teisiamiems pareigūnams pranešė apie D. Kedžio pasirengimą žudyti ir nurodė planuojamą žmogžudysčių laiką. M. Žalimas sakosi neatsisakęs nė vienų savo parodymų, kokius yra davęs ikiteisminio tyrimo metu.
„Aš pasakiau, ką aš žinau ir ką aš nuveikiau su tais pareigūnais“, - sako jis.
D. Kedžio bylos liudininkas sako, kad jeigu jam šiandien pasiūlytų tirtis melo detektoriumi, jis nedvejodamas sutiktų, tiktai ne pas V. Saldžiūną.
Ruošė namelį slėptis D. Kedžiui
Trečiadienį teismas pradėjo skelbti bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus. 2011 m. pareigūnų darbovietėse ir namuose atliktų kratų metu rastuose užrašuose yra D. Kedžio, V. Naruševičienės, o taip pat ir M. Žalimo pavardės. „Tai dar vienas daiktinis įrodymas, kad pareigūnai bendravo su manim“, - sako M. Žalimas.
Vieno iš įtariamųjų pareigūnų Vitalijaus Vitkovskio byloje 2009 m. darbo kalendoriuje yra dar vienas intriguojantis įrašas apie sodo namelį. „Sodo namelis. Spalio 7-oji. Nuimti „Aro“ pasalą. Įstatyti priemonę“, - užsirašęs pareigūnas. Pasak M. Žalimo, tai tas pats namelis, apie kurį jis pasakojo pareigūnams. „Šioje byloje kitų sodo namelių nefigūruoja“, - sako jis.
M. Žalimas sako turėjęs to namelio raktus. Tame namelyje turėjo slėptis D. Kedys po įvykdytų nusikaltimų. „Po žudynių turėjo atvykti ir apsistoti tame sodo namelyje, kurį paskui aš būčiau prižiūrėjęs, aprūpinęs maistu, ir taip toliau“, - pasakoja M. Žalimas.
Kodėl po žudynių D. Kedys tame namelyje nesislėpė, M. Žalimas sako nežinantis – tai jam atrodo labai keista.
Teisme paaiškėjo, kad pareigūnai prie namelio laukė pasaloje dešimt dienų, bet nieko nesulaukė.
„Yra dvi versijos – arba jis apsirinko kažkokį atsarginį planą, arba, nenustebsiu, galėjo nutekėti informacija iki tos aplinkos“, - svarsto D. Žalimas.
Žudynių dieną M. Žalimas kontaktų su D. Kedžiu sako neturėjęs. D. Kedys turėjo kitus namelio raktus.
Pats D. Kedys sodo namelį, kuriame slapstysis, apžiūrėjo dar 2009 m. rugsėjo pradžioje – o žudynės įvyko spalį. Rugsėjo viduryje buvo atvežti krepšiai su jo daiktais, paruoštais slapstymuisi.
N. Venckienė ragino šaudyti „velnius“ Su teisiamu pareigūnu V. Vitkovskiu M. Žalimas sako bendraudavęs pakankamai dažnai – dažniausiai iš visų teisiamų pareigūnų. Pareigūno telefono numeris rastas jo telefone, pavadintas „Vitalijus Žvėris“. M. Žalimas aiškina, kad „Žvėris“ atsirado dėl to, jog policijos departamentas yra Žvėryno mikrorajone. Pavardės nerašęs, kad pametus telefoną ar, jei jis patektų kam nors į rankas, nebūtų išryškinti asmenys, su kuriais jis bendrauja.
Apie tai, kad po žudynių D. Kedys palaiko ryšį su Neringa Venckiene, pasak M. Žalimo, pareigūnai sužinojo savais kanalais, nors M. Žalimas taip pat jiems tą sakė, sužinojęs iš Raimondo Ivanausko, kaltinamo kursčius ir padėjus D. Kedžiui nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę bei bandymu padėti nužudyti Laimutę Stankūnaitę ir jai dukrą atgauti padėjusį Andrių Ūsą.
Kad apie D. Kedžio planus reikia pasakoti teisėsaugai, M. Žalimas sako nusprendęs ne iš karto – pradžioje galvojęs, kad žmogus su užgauta savigarba vaidina prieš draugus pasakodamas, kad kažką iššaudys. „Bet kai man buvo perduoti suruošti rūbai ir daiktai, supratau, kad nebejuokaujama, ir tada nusprendžiau kreiptis į Policijos departamentą. Šiandien galiu pasakyti, kad suklydau, ten kreipdamasis“, - sako M. Žalimas apgailestaudamas, kad nepavyko išsaugoti žmonių gyvybių.
M. Žalimas yra daug pasakojęs apie N. Venckienės vaidmenį šioje istorijoje. D. Kedžio sesuo, jo manymu, dabar slapstosi dėl to, kad teisėsauga yra surinkusi pakankamai daug įrodymų apie jos vaidmenį.
Brolio ir sesers santykiai, pasak M. Žalimo, buvo labai artimi. „Neringa jam buvo labai didelis autoritetas“, - sako liudininkas ir prisimena, kaip kartą paklausė D. Kedžio, kaip jis žudys žmones, juk jis ne robotas. N. Venckienė tuomet pasakiusi: „Įsivaizduok, kad tu šaudysi velnius“. Po to mėnesį iki žudynių D. Kedys save įtikinėjęs, kad žudys ne žmones, o velnius.
Kaltinimai pedofilija buvusiam D. Kedžio draugui M. Žalimui šiandien atrodo neįtikinami. „Tai buvo labai apgalvotas, gerai sukurtas analogų pasaulyje neturintis būdas, kaip apkaltinti pašalinius žmones“, - mano liudininkas. A. Ūsas Kedžiams užkliuvo, nes, matyt, turėdamas tam tikrą įtaką kaip politinės partijos narys, pradėjo daryti žingsnius, kad L. Stankūnaitė atgautų dukrą.
Aplinkiniams, taip pat ir M. Žalimui, D. Kedys tvirtindavo, kad pedofilai tvirkina jo dukrą. Nors pradžioje jis teigė, kad ją ne tvirkino, o prievartavo. „Kad prievartautų dvejų metų vaiką ir neliktų pasekmių – yra neįmanoma“, - įsitikinęs D. Žalimas. Kad galėjo būti ne prievartavimas, o tvirkinimas, D. Kedys pradėjo teigti prieš pat žudynes. Tada M. Žalimas sakosi pradėjęs abejoti draugo pasakojimu apie pedofiliją.
