Prieš 20 metų įvykdytos žmogžudystės užsakymu kaltinamas ir nuo 2008-ųjų pabaigos už tai teisiamas G. Jacka kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir paprašė siūlyti Seimui tobulinti Baudžiamojo proceso kodeksą.
Reitingų karaliene prezidentę savo laiške pavadinęs 63 metų palangiškis pateikė septynias įstatymo pataisas.
Siūlo skirti atsarginį teisėją
Sukurti šias pataisas G. Jacką paskatino jau penktus metus nagrinėjama jo byla, kuriai dar nematyti pabaigos.
Palangiškis siūlo keisti įstatymą, kad teismas galėtų nutraukti baudžiamąjį procesą dėl pernelyg ilgos jo trukmės arba, pirmos instancijos teisme bylą nagrinėjant ilgiau nei 5 metus, pripažinti ją prioritetine.
Kitaip tariant, kad visi proceso dalyviai pirmiausia turėtų dalyvauti nagrinėjant tokią bylą.
Vilniaus apygardos teisme baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pateikti ir G. Jackai, nagrinėjimas užtruko ir dėl to, kad du kartus keitėsi teisėjų kolegija.
Pirmą kartą kolegijos sudėtis keitėsi, kai teisme neblaivus buvo užkluptas teisėjas Zenonas Birštonas. Antrą kartą bylos nagrinėjimas sustabdytas, nes kolegijos pirmininkas Ryšardas Skirtunas įkliuvo dėl kyšio.
G. Jackos manymu, du kartus pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai turėtų būti skiriamas atsarginis teisėjas, kuris galėtų pakeisti pasitraukusį kolegą.
Erzina neskundžiamos nutartys
Siūlydamas pataisas teisiamasis nepamiršo pasirūpinti ir savimi. Palangiškį erzina ir tai, kad jo prašymus atmetančio apygardos teismo nutartys yra neskundžiamos apeliacine tvarka.
G. Jacka pasiūlė prezidentei teikti Seimui kodekso pataisas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų galima skųsti aukštesniam teismui, jei jos galimai pažeidžia Lietuvos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.
Iš kelių kaltinimų G. Jackai dėl senaties liko tik įtarimas užsakius nužudymą. Tačiau ir šiam nusikaltimui sausio pabaigoje suėjo 20 metų senaties terminas.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad esant šiai aplinkybei baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Palangiškio įsitikinimu, dėl senaties teismas jam turėjo panaikinti ir paskutinį kaltinimą.
Tačiau gegužės pabaigoje teismas atmetė prašymą dėl nepateisinamai ilgos trukmės nutraukti baudžiamąjį procesą ir atsisakė bent sušvelninti G. Jackai skirtas kardomąsias priemones: pasirašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir 30 tūkst. litų užstatą.
Todėl palangiškis siūlo keisti įstatymą, kad būtų leidžiama skųsti pirmosios instancijos teismų nutartis dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar sušvelninimo, jei yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Trukdo nereikalingi posėdžiai
G. Jacka apskaičiavo, kad per beveik penkerius metus, kol Vilniuje nagrinėjama byla, jis į teismo posėdžius iš Palangos važiavo 110 kartų.
Byloje, kurioje kaltinamas ir palangiškis, iš viso yra sujungta daugiau nei 20 ikiteisminių tyrimų, o teismo procese iš pradžių dalyvavo net 13 teisiamųjų.
„Su dauguma ikiteisminių tyrimų aš visiškai nesu susietas ir nepažįstu kitų kaltinamųjų. Tačiau vis vien turiu dalyvauti posėdžiuose, nors teismo nagrinėjamos aplinkybės manęs neliečia”, – guodėsi palangiškis.
Todėl, jo nuomone, turėtų būti draudžiama į vieną bylą sujungti daugiau nei 10 ikiteisminių tyrimų, kurie nėra susiję su asmeniui pareikštais kaltinimais.
Taip pat G. Jacka pageidautų, kad nagrinėjant vieną bylą negalėtų dalyvauti daugiau negu dešimt kitų įtariamųjų, kurie nėra susieti su atskiram asmeniui pateiktais įtarimais.
Advokatams – 115 000 litų
Šiuos kodekso pasiūlymus palangiškis išsiuntė ir Apeliacinio teismo pirmininkui bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
G. Jacka mažai tiki, kad prezidentė ar Seimo nariai siūlys priimti jo pasiūlytas pataisas. Tačiau jis neabejoja, kad tai Lietuvą privers padaryti Europos žmogaus teisių teismas, į kurį jis kreipėsi šių metų vasarį.
Palangiškio manymu, Baudžiamojo proceso kodekso spragas pastebi patys teisėjai ir prokurorai, tačiau jie nėra suinteresuoti keisti įstatymo, nes į teismą ateina kaip į gerai apmokamą darbą ir jiems nesvarbu, kiek trunka teismo procesas.
Anot G. Jackos, bylos nagrinėjimą skubinančių įstatymo pataisų nereikia ir advokatams, nes kuo ilgiau tęsiasi byla, tuo didėja jų gaunami honorarai.
„Per beveik 5 metus, kol nagrinėjama ši byla, aš advokatams jau esu sumokėjęs beveik 115 tūkst. litų. Todėl ir įstatymo pataisos rūpi tik patiems teisiamiesiems”, – kalbėjo įstatymų kūrėju virtęs palangiškis.
