Netikri kauniečių dingimai ir išgąsdina, ir prajuokina

Užsibuvo svečiuose, o artimieji kreipėsi į policiją. Norėjo pagąsdinti sutuoktinį ir iškvietė medikus. Sumanė patikrinti, kaip greitai atvažiuos ugniagesiai. Melagingų pranešimų specialiosioms tarnyboms ypač padaugėja per ilguosius savaitgalius.

Dingusių žmonių paieškai policijos pareigūnai eikvoja daug jėgų ir laiko, pasitelkiami kinologai su šunimis, tačiau istorijos baigtis dažnai pribloškia.
Dingusių žmonių paieškai policijos pareigūnai eikvoja daug jėgų ir laiko, pasitelkiami kinologai su šunimis, tačiau istorijos baigtis dažnai pribloškia.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Karaliūnas

2013-06-22 06:00, atnaujinta 2018-03-05 06:49

Kauniečius džiugina trys poilsio dienos per Jonines, o policijos pareigūnai, medikai ir gelbėtojai spėlioja, kiek šį kartą atsiras papildomo darbo dėl netikrų pavojų.

Gėdingu poelgiu praėjusią savaitę išgarsėjo kaunietė odontologė Daiva Dambrauskienė, kuri po savaitę trukusių paieškų artimiesiems pranešė esanti pagrobta, o pati tuo metu linksminosi su bičiuliais.

Šis atvejis – ne vienintelis mieste pastaruoju metu. Išgalvotų pranešimų dėl iškilusio pavojaus gauna ne tik policijos pareigūnai, bet ir medikai, gelbėtojai.

Kol tarnybų darbuotojai gaišta laiką dėl kvailų pokštų ar neapgalvotų poelgių, pagalbos nesulaukia tie žmonės, kuriems jos tuo metu tikrai reikia.

Jaunuolis vylėsi atsilošti

Šį pavasarį vienoje Kauno aukštojo mokslo įstaigoje studijuojantis 20 metų jaunuolis smarkiai įklimpo į skolas dėl potraukio azartiniams lošimams.

Vaikinas skolinosi iš draugų, artimųjų, tačiau neatskleisdavo, kokiems tikslams reikalingi pinigai. Lošti jam nesisekė, įsipareigojimai siekė kelias dešimtis tūkstančių litų, todėl į studento būsto duris vis dažniau pradėjo belstis antstoliai.

Mėgindamas atsikratyti finansinių įsipareigojimų, studentas sumanė suvaidinti savo dingimą.

„Vos pradėjus tyrimą kilo rimtų abejonių dėl pateikiamų dingimo aplinkybių. Neturėjome jokių faktų, kad vaikinas galėjo tapti nusikaltimo auka“, – neseną istoriją prisiminė Kauno policijos Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Kęstutis Galinis.

Pareigūnams tąsyk susidarė įspūdis, kad dingusiojo draugai pasako ne viską, ką žino. Vėliau paaiškėjo, kad jie iš tiesų sutiko pagelbėti apgavikui ir melavo tyrėjams.

Studento paieška truko apie dvi savaites. Visą tą laiką jis niekur nebuvo išvažiavęs iš Kauno ir glaudėsi pas draugus. Vieną dieną vaikinas buvo pastebėtas prie bičiulio būsto.

„Kai patruliai jį išvydo ir pakvietė, studentas spruko lyg ieškomiausias nusikaltėlis“, – juokėsi K. Galinis.

Pokalbio metu pareigūnui susidarė įspūdis, kad vaikinas ketino atsilošti ir grąžinti skolas, taip pat prisipažino sumanęs apsimesti dingusiu.

Supyko, kad niekas neieško

Paskutiniosiomis vasario dienomis buvo pasigesta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studento 22 metų Algirdo Barausko. Vaikinas dingo iš seifo pasiėmęs tėvo, žinomo mediko, medžioklinį šautuvą.

Kauniečio artimieji papasakojo, kad jo reikėtų ieškoti netoliese esančiame Kleboniškio miške, kuriame studentas labai mėgo laisvalaikiu vaikščioti. Paieškai buvo mestos labai didelės pajėgos: pora šimtų pareigūnų žvalgė vietovę pėsčiomis, pėdsakų ieškojo kinologai su šunimis, virš miško skraidė pasieniečių sraigtasparnis.

Nusižudžiusio jaunuolio kūnas išties buvo rastas miške.

Šių paieškų vaizdai paliko didžiulį įspūdį 17 metų moksleiviui. Praėjus kelioms dienoms po tragiško įvykio, paauglys nieko nepasakęs paliko namus ir vylėsi, kad tokiu poelgiu sukels dar didesnį šurmulį mieste.

Vieną dieną jis tūnojo pasislėpęs, naktį praleido laiptinėje, o dar po dienos pats paskambino tėvams ir pasiteiravo, kodėl jo niekas neieško. Pareigūnai jau buvo pradėję paieškas, tačiau tuo metu tik rinko informaciją.

Porelei reikėjo vienumos

Ankstų birželio 4-osios rytą didžiulės gelbėtojų pajėgos buvo mestos ieškoti dingusios Kauno technologijos universiteto (KTU) 23 metų studentės ir pusmečiu jaunesnio jos bendramokslio.

Visos aplinkybės vertė manyti, kad studentai nuskendo, o rasti juos gyvus nesitikėjo net patys gelbėtojai.

Užliedžiuose (Kauno r.) esančioje sodų bendrijoje vakarėlį surengė šeši KTU studentai, kurie šventė bakalauro diplomų įteikimą. Kompanija džiaugsmingam įvykiui paminėti pasirūpino ir solidžiomis svaigalų atsargomis.

Vėlai vakare trys jaunuoliai išvažiavo namo, o likusi trijulė susiruošė miegoti. Anksti ryte atsibudęs vienas studentas namelyje bendramokslių nerado.

Jis surinko draugo mobiliojo ryšio telefono numerį, tačiau telefonas suskambo Nevėžio pakrantėje. Nuėjęs prie upės vaikinas rimtai išsigando – bičiulių drabužiai tvarkingai sudėti gulėjo ant kranto.

Kelis kartus šūktelėjęs kaunietis nusprendė apie įvykį pranešti policijai. Jis pamanė, kad studentų pora nuskendo, kai naktį sumanė išsimaudyti. Nuo ankstyvo ryto narai ir policijos pareigūnai pradėjo dingusiųjų paiešką.

Žvalgant apylinkes ramiai miegančių studentų porelė buvo rasta pievoje, jau už sodų bendrijos ribų. Jaunuoliai papasakojo, kad naktį išsimaudę upėje susisupo į rankšluosčius ir užsnūdo.

Jie negirdėjo nei draugo šūksnių, nei paieškos metu sklindančių garsų – gelbėtojų automobilių, katerių variklių gausmo.

„Šiuo atveju galima tik pagirti jaunuolį, pranešusį apie galimą nelaimę, nes jis tikrai nieko nežinojo apie tikrąsias draugų dingimo priežastis“, – kalbėjo Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis.

Vaidina smarkiai nustebusius

„Pranešti apie pagrobimą yra labai lengvabūdiškas poelgis. Nepagalvojama apie pasekmes, nes pareigūnai į tokią žinią reaguoja visai kitaip negu į paprastą dingimą, metamos visos turimos pajėgos“, – kalbėjo dingusiųjų paieškai vadovaujantis K. Galinis.

Pasak jo, dar didesnę nuostabą kelia tai, kad taip elgiasi ne paaugliai, o solidūs žmonės.

Beveik pusė šiemet pareigūnų dingusiais paskelbtų kauniečių savanoriškai paliko namus nieko apie tai nepranešę artimiesiems. Kiekvienas iš jų savaip aiškina savo poelgį. Penki prisipažino praradę laiko nuovoką dėl besaikio girtavimo.

„Dažniausiai žmonės mėgina įtikinėti, kad išvykti nieko nepranešus – jų pačių reikalas, ir tai niekam nekenkia. Priminus apie dideles paieškų sąnaudas, jie atkerta neprašę rengti paieškos“, – kalbėjo K.Galinis.

Pinigine išraiška suskaičiuoti sąnaudas tokiais atvejais labai sudėtinga, tačiau aišku viena: tuo metu pareigūnai negali atlikti tikrai svarbių darbų.

Apie pražuvėlius pranešusiems artimiesiems taip pat negalima taikyti jokių poveikio priemonių. Jeigu jie net žino tam tikras žmogaus silpnybes, nuoširdžiai stengiasi juo rūpintis ir kreipiasi pagalbos norėdami apsaugoti nuo dar didesnių nemalonumų.

Per 3 dienas – 500 skambučių

Bendrojo pagalbos centro (BPC) dispečerius dažniausiai mėgina apmulkinti vaikai, tačiau darbuotojai sugeba greitai atsijoti melagingus pranešimus.

„Pakanka dispečeriui perskambinti skambinusiojo numeriu, ir šis sutrinka, nesugeba paaiškinti aplinkybių“, – kalbėjo Kauno regioną aptarnaujančio BPC Alytaus skyriaus viršininkas Evaldas Baguckas.

Vis dėlto 1–2 kartus per mėnesį melagingi pranešimai būna labai tikroviški, ir gelbėtojai išvyksta į nurodytą vietovę, kurioje nebūna įvykę jokių atsitikimų.

Prieš porą mėnesių vienas 40 metų kaunietis į BPC per porą dienų paskambino 51 kartą. Policijos pareigūnai nustatė skambinusįjį, o teismas už tokį poelgį pirmą kartą skyrė įspėjimą.

„Keisčiausia, kad šis vyriškis skambindavo visiškai blaivus“, – kalbėjo E. Baguckas.

Šį kaunietį smarkiai lenkia kitas veikėjas, kuris per tris dienas į BPC Alytaus skyrių paskambino apie 500 kartų. Jis prašė sujungti su policija, pakviesti kažkokią Jolantą ir pateikė dar gausybę įvairių prašymų.

Po labai įnirtingos atakos vyriškis nurimo, todėl BPC skyriaus vadovas viliasi, kad jis jau atsisakė šios neįprastos pramogos.

Senoliai nori paplepėti

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktorius Nerijus Mikelionis mano, kad melagingų pranešimų autorius sunku susekti, mat jie dažniausiai naudojasi išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslauga. Kita vertus, melagingi pranešimai vargina ir užsienio medikus.

Vaikų išdaigas dispečeriai perpranta labai greitai, tačiau vien Kaune yra kelios dešimtys piktybinių skambintojų, kuriuos gerai pažįsta visų tarnybų darbuotojai. Kaskart policijai pradėjus tyrimą jie nurimsta, tačiau vėliau vėl imasi kenkėjiškos veiklos.

Dažnai medikams skambina padauginę svaigalų ir psichikos sutrikimų turintys žmonės.

„Dalis piktavalių surenka numerį ir iškart nutraukia ryšį. Mes juos vadiname telefonų bandytojais“, – pasakojo N. Mikelionis.

Senoliai kartais skambina tik todėl, kad nori su kažkuo pasikalbėti. Jie dispečeriams skundžiasi ne tik ligomis, bet ir pasakoja apie šeimos narius.

Pasak Kauno GMPS vadovo, labai retai medikų ekipažas išvyksta dėl melagingo iškvietimo, nes dispečeriai sugeba nustatyti apgavikus.

Šeimos nariai išnyksta nieko nepasakę

Kauno policija šiemet pradėjo 31 ikiteisminį tyrimą dėl dingusių žmonių.

Gauti 9 pranešimai dėl į užsienį išvykusių žmonių, su kuriais prarastas ryšys.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 6 dingusieji sulaikyti užsienio šalyse už įvairius nusikaltimus.

Rasti 2 savižudžių kūnai, o 3 žmonės aptikti psichiatrijos ligoninėse.

Net 14 gyventojų savanoriškai paliko namus nieko nepranešę artimiesiems, o šie kreipėsi dėl dingimo.

Šiuo metu pareigūnai neturi jokios informacijos apie du Ukrainoje ir Pietų Amerikos žemyne dingusius kauniečius. Vienas gali būti nužudytas, o antrasis turbūt sulaikytas policijos, mat turima žinių apie už grotų atsidūrusį jo bičiulį.

Namo sugrįžo po linksmybių

Odontologė D. Dambrauskienė (nuotr.) dingo gegužės 28 dieną, o jos paieškos užtruko pustrečios savaitės.

Netoli Kauno klinikų 45 metų moteris sutiko dukrą, kuriai pranešė netrukus grįšianti į namus, tačiau ten nepasirodė.

Maždaug po savaitės moteris atsiliepė į vyro skambutį mobiliojo ryšio telefonu ir pareiškė esanti pagrobta.

Kol pareigūnai lakstė po Kauną tikrindami pagrobimo ir kitas versijas, medikė linksminosi sugėrovų kompanijoje.

Viešai paskelbus apie bauginamą įvykį, moteris pati atvyko į policiją. Tik tuomet D. Dambrauskienės artimieji prasitarė, kad kaunietė kartais neatsispiria svaigalų traukai ir prieš dvejus metus jau buvo savaitę palikusi namus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.