Saugiausia – skolinti pinigus sau pačiam. Pelningiausia – pastatus ir sklypus pirkti pačiam iš savęs. Tai įrodė skandalingasis verslininkas 47 metų S. Rachinšteinas.
Su jo vardu siejama mažiausiai 17 įmonių.
Statybomis bei patalpų nuoma užsiimančios bendrovės viena kitai pardavinėja nekilnojamąjį turtą ir teikia milijonines paskolas.
Kai kuriai nors šių bendrovių iškyla bankroto grėsmė, turtas jau būna parduotas kitai.
Nukentėjusieji vienijasi
Kaip tokiose verslo džiunglėse susigaudyti patalpų nuomininkams bei kitų paslaugų teikėjams?
Nukentėję verslininkai bei jų advokatai žada vienytis ir kartu kreiptis į prokuratūrą bei politikus.
Nors dėl sukčiavimų bei kitų finansinių nusikaltimų, kuriais kaltinamas S.Rachinšteinas, šiuo metu vyksta keli ikiteisminiai tyrimai, verslininkai siekia, kad bylos būtų sujungtos į vieną. Kol kas kelių dešimčių įmonių vadovų tikslas – atgauti pinigus iš bankrutuojančios bendrovės „Serneta”.
Pirminiais duomenimis, šios bendrovės skolos įvairioms įmonėms siekia apie 13 milijonų litų, bet kaip tai įrodyti teisme?
Pastatus skubiai išpardavė
Dar neseniai prekybos centrams patalpas nuomojusiai bendrovei „Serneta” priklausė 98 pastatai ir žemės sklypai. Kai šiai bendrovei iškilo bankroto grėsmė, net 95 pastatai buvo perleisti kitoms įmonėms.
Registrų centro duomenimis, S.Rachinšteino turto slėptuvėmis tapo bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas”, kuriai priklauso 168 nekilnojamojo turto objektai, ir „Finiens”, dabar valdanti 69 pastatus bei sklypus.
Už kiek bendrovės viena kitai pardavė žemės sklypus ir pastatus, liko nežinoma. Jos jau daugiau nei dvejus metus Registrų centrui neteikia finansinių ataskaitų.
Bando išvengti bankroto
Kelti bylas bendrovei „Serneta” buvo bandoma jau ne kartą.
Pastarąjį kreditorių prašymą paskelbti jai bankrotą Vilniaus apygardos teismas (VAT) atmetė vasario mėnesį.
„Sernetos” atstovai įrodė teismui, kad bendrovės turtas siekia 43 mln. litų, o trumpalaikės skolos – tik du milijonus litų.
Ar iš tiesų garsiojo S.Rachinšteino įkurtos bendrovės skolos didesnės nei jos turtas, netrukus teismas aiškinsis iš naujo – birželio mėnesio pradžioje Apeliacinis teismas nurodė šią bylą grąžinti VAT.
Kol kas šiame teisme dirbantys teisėjai tiki visais „Sernetos” atstovų argumentais.
Vienam teisėjui ši bendrovė įrodė, kad turi daug turto ir nebankrutuoja, o nagrinėjant kitą civilinę byla „Serneta” dėl prastos finansinės padėties buvo atleista nuo teismo mokesčių.
Grąžino sklypus ir pinigus
Bankrutuojančiai „Sernetai” VAT teisėjas Dainius Rinkevičius pagalbos ranką ištiesė ir nagrinėdamas civilinę bylą dėl Rusijoje įsigytų žemės sklypų.
S.Rachinšteino įsteigtai bendrovei „Serneta” atiteko 7 milijonai litų, kuriuos prieš penkerius metus jis išleido Rusijoje pirkdamas žemės sklypus.
Bendrovėms „Norfos mažmena” ir „Rivona” liko tiktai Rusijos bendrovių pavadinimai. Jose nebėra jokio turto.
Prieš penkerius metus S.Rachinšteino įsteigta bendrovė „Serneta” iš dviejų bendrovių, kurias Rusijoje įsteigė Lietuvos verslininkai, įsigijo 6,5 milijono litų vertės žemės sklypų.
Po kiek laiko S.Rachinšteinas apsižiūrėjo, kad jo įsigyti sklypai keliais arais mažesni, negu nurodyta pirkimo ir pardavimo sutartyje.
S.Rachinšteinas nutarė kreiptis į teismą reikalaudamas, kad bendrovės „Norfos mažmena” ir „Rivona” grąžintų už šiuos sklypus sumokėtus pinigus. Tačiau, priskaičiavus mokesčius ir delspinigius, ieškinys staiga išaugo dvigubai – iki 12 milijonų litų.
Šį ginčą nuo praėjusių metų vasaros nagrinėjęs VAT nusprendė, jog „Norfos mažmena” ir „Rivona” sklypų pirkėjui turi grąžinti 7 mln. litų. O Lietuvos verslininkams nuspręsta grąžinti prieš kelerius metus Rusijoje įsteigtas bendroves, kurių visas turtas – minėti žemės sklypai – jau išparduotas.
Bet „Serneta” liko nepatenkinta net tokiu sprendimu. Ji kreipėsi į Apeliacinį teismą, kad būtų priteista dar daugiau kaip 4 milijonai litų palūkanų bei delspinigių.
Milijonus dalijo grynaisiais
„Sernetai” paskirtas bankroto administratorius, tačiau kontroliuoti bankroto procesą siekia ir pats S.Rachinšteinas.
Bankroto byloje yra duomenų, kad 2000–2003 metais daugiau nei 11 mln. litų „Sernetai” paskolino Kanadoje gyvenantis S.Rachinšteino tėvas Fima Rachinšteinas. Paskola esą buvo suteikta grynaisiais pinigais, todėl neįmanoma patikrinti, ar pinigai tikrai pateko į šios bendrovės sąskaitą.
Teismas 2011 metų sausį patvirtino tėvo ir sūnaus taikos sutartį dėl šios paskolos, bet jo tėvas ar jo atstovai gali kontroliuoti bankroto procedūrą ir dalyvauti kreditorių susirinkimuose.
Turėti balsų daugumą susirinkimuose siekia ir su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių „Verantas”, „Nekilnojamojo turto valdymas”, „Bordolina”, „Istrpo” atstovai. Teigiama, jog šios bendrovės viena kitai milijonines paskolas irgi teikė grynaisiais pinigais.
Šių bendrovių dokumentuose nėra nei S.Rachinšteino pavardės, nei jo parašų. Įmonių registro duomenimis, jis neturi jokių bendrovių akcijų.
Manoma, kad šios bendrovės veikė kartu – mat jų akcininkai susiję giminystės ryšiais. Įvairius dokumentus skirtingų įmonių vardais pasirašinėjo tie patys asmenys.
Kai kurios bendrovės yra kitų, įtartinus sandorius tarpusavyje sudarinėjančių įmonių akcininkės.
Vieni pirko, kiti mokėjo
Kas iš tiesų vadovauja šioms bendrovėms? Kurios jų veikia iš tiesų, o kurios įsteigtos tik įtartiniems sandoriams sudaryti? Į šiuos klausimus turės atsakyti prokurorai, narpliojantys dar vieną jų aferų schemą.
Tyrėjai nustatė, kad „Bordolina” su įvairiomis bendrovėmis sudarydavo prekių pirkimo sutartis, tačiau už paimtas prekes sumokėdavo ne „Bordolina”, o kita su S.Rachinšteinu susijusi bendrovė – „Nekilnojamojo turto valdymas”.
Po kiek laiko pas pirkėjus atvykdavo „Nekilnojamojo turto valdymo” atstovai ir pateikę mokėjimo pavedimus pareikalaudavo prekių arba grąžinti pinigus.
Į tokias dviejų verslo partnerių pinkles pateko santechnikos įrenginiais prekiaujanti bendrovė „Onninen”.
Ji pardavė „Bordolinai” įvairių prekių, tačiau apie 100 tūkstančių litų už jas sumokėjo „Nekilnojamojo turto valdymas”.
Po to ši bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu „Onninen” reikalaudama priteisti sumas, kurios buvo sumokėtos už „Bordoliną”.
Dėl aferistų pinklių vos nenukentėjo ir vėdinimo įranga prekiaujanti bendrovė „VTS Vilnius”.
2011 metų vasarą verslininkai bendrovei „Bordolina” pardavė vėdinimo įrangos.
„Bordolina” už pirkinį sumokėjo tik avansą – 36 300 litų ir liko skolinga beveik 85 tūkstančius litų.
Metus likusių pinigų nesulaukę verslininkai nuvyko į Vilniuje, Žemynos gatvėje, statomą prekybos centrą, ketindami atsiimti savo įrangos.
Tada „Bordolina” kreipėsi į policiją ir pareiškė: vėdinimo įrenginiai buvo pavogti.
Sužinoję, kad įrenginius atsiėmė jų savininkai, policijos pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Po mėnesio „Bordolina” staiga pareiškė, kad neįvardyti prekybos centro savininkai dėl neveikiančios vėdinimo įrangos patyrė 200 tūkstančių litų nuostolių. Juos esą atlygino „Bordolina” ir pareikalavo, kad šiuos nuostolius kompensuotų vėdinimo įrangos pardavėjai.
„VTS Vilnius” ne tik neatgavo pinigų už parduotą įrangą, bet ir „Bordolinai” liko skolinga 115 tūkstančių litų.
Į tą pačią statybos aikštelę metalo konstrukcijas vežė ir bendrovės „Serfas” bei „Toma”, tačiau „Nekilnojamojo turto valdymas” abiem pareiškė ieškinius dėl neva nepristatytų prekių arba neatliktų darbų.
Baigė darbus ir bankrutavo
* Statydama parduotuvėms bei kavinėms skirtą pastatą Vilniaus centre LNTV apgaudinėjo ne tik statybų bendrovę, bet ir paskolą suteikusį banką.
* Dar 2003 metais vienas bankų bendrovei LNTV suteikė suteikė 5 milijonų litų paskolą prekybos centro statyboms Švitrigailos gatvėje. Bankas reikalavo, kad būsimojo pastato savininkai statybų bendrovei „Tradicija” sumokėtų pirmąją įmoką – 1 mln. 230 tūkst. litų.
* Bendrovė LNTV tai padarė. Kasos pajamų orderiai rodo, jog per keturis kartus ši suma statybų bendrovei buvo sumokėta. Tačiau nuo banko buvo nuslėptas kitas dokumentas, liudijantis, kad pinigus „Tradicijai” sumokėjusi LNTV kitą dieną tą pačią sumą iš jos atsiimdavo. Taip daugiau nei milijonas litų vėl atsidūrė LNTV kasoje.
* Bendrovės „Tradicija” vadovai tuomet tikėjosi, kad užsakovai už viską atsiskaitys, kai pastatas bus užbaigtas. Tačiau LNTV pareiškė, kad statybininkai viršijo sutartyje numatytą pastato statybos kainą, todėl jiems sumokėti atsisakė.
* Pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas, o jį stačiusi bendrovė „Tradicija” bankrutavo. Tuščiomis rankomis liko ir dar kelios dešimtys šiam pastatui statybines medžiagas tiekusių ir įvairius darbus atlikusių bendrovių.
* Bendrovė „Tradicija” dviem teismams įrodė, kad pastato šeimininkai jai skolingi 1,3 milijono litų, tačiau Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad statybininkų ieškinys – nepagrįstas.
Gali išgelbėti senatis
* Finansinius nusikaltimus tiriantys įvairių tarnybų pareigūnai keletą metų rinko duomenis ir įtarė S.Rachinšteiną įkūrus fiktyvių įmonių tinklą ir legalizavus 10 mln. 779 tūkst. litų. Tyrimo metu nustatyta, kad fiktyvių įmonių direktoriais buvo įdarbinti net benamiai.
* 2011 metų pabaigoje Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas išteisino S.Rachinšteiną ir jo bendrininkus.
* Tokį sprendimą Vilniaus apygardos teismui apskundęs prokuroras patikslino kaltinimus.
* Tuomet teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą (KT), kad jis išaiškintų, ar prokuroras turėjo tokią teisę.
* Konstitucinis teismas VAT prašymą priėmė ir keletą metų tirtą bylą sustabdė beveik metams.
* Nusikaltimai, kuriais įtariamas S.Rachinšteinas ir jo bendrininkai, įvykdyti 2004 metais. 2014-ieji – paskutiniai metai, kai juos už tai galima teisti. Jei KT nuspręs, kad pildyti kaltinimų nebuvo galima, šios bylos senatis – neišvengiama.
* Nors S.Rachinšteino pavardė beveik kasmet atsiduria turtingiausių žmonių sąrašuose, antstoliams nepavyksta surasti jokio jo turto. Bankų sąskaitos – tuščios, jo pavardės nėra ir tarp kredito unijų indėlininkų.
* S.Rachinšteino turto ieškančio antstolio duomenimis, jam priklauso du automobiliai – 1992 metais pagamintas „Plymouth Laser” bei 1988 metais pagamintas „Mercury Grand Marguis”. Šios transporto priemonės areštuotos, bet nežinoma nei jų buvimo vieta, nei būklė.
