Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra dar kartą konstatavo, kad statant Valdovų rūmus valstybės lėšos nebuvo iššvaistytos, o tai pareiškusiai Valstybės kontrolei paprasčiausiai pasivaideno, rašo "Lietuvos rytas".
„Tyrimas atnaujintas nebus. Aukštesnysis prokuroras iš naujo patikrino bylą ir praėjusią savaitę priėmė sprendimą, kad tyrimas nutrauktas pagrįstai”, – „Lietuvos rytui” sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
Pasak jo, šis didelį atgarsį visuomenėje ir politikoje sukėlęs tyrimas gali būti atnaujintas tik vieninteliu atveju – jeigu atsiras naujų aplinkybių.
Kontrolierei – staigmena
Žinia, kad jų iniciatyva pradėtame tyrime prieš pat liepos 6-osios šventę padėtas taškas, valstybės kontrolierei Giedrei Švedienei buvo staigmena: „Jokios informacijos apie tai neturime.”
Pasak Valstybės kontrolės atstovės Violetos Kiburytės, daugiau kaip prieš savaitę įstaigos teisininkai Generalinei prokuratūrai surašė ir išsiuntė savo pastabas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, tačiau jokio atsakymo negavo: „Mes kreipėmės į prokurorus trečią kartą, susiskambinome su jais, jie liepė mums parašyti raštą.
Negali būti, kad ikiteisminis tyrimas visiškai nutrauktas.”
Sužinojo paskutiniai
Tai ne pirmas kartas, kai Valstybės kontrolė apie nutrauktą garsų ikiteisminį tyrimą sužino vėliau nei žurnalistai.
Panaši situacija buvo šių metų kovą, kai ONKT departamento prokuroras Gintaras Plioplys pirmą kartą nutarė, kad Valdovų rūmų statyba vyko tinkamai ir skaidriai.
Nors tyrimas buvo nutrauktas kovo 15 dieną, Valstybės kontrolė dar kovo 27 dieną nebuvo mačiusi prokuratūros nutarimo.
„Mes tai priimame kaip neetišką ir nekorektišką elgesį mūsų institucijos atžvilgiu. Mes tai traktuojame kaip tokios institucijos kaip Valstybės kontrolė vardo diskreditavimą”, – tuomet Seimo Audito komiteto posėdyje sakė valstybės kontrolierės pavaduotoja Nijolė Mickuvienė.
Iš proceso pašalino
Gavusi prokuroro G.Plioplio nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Valstybės kontrolė jį apskundė aukštesniam prokurorui.
Tai daryti ją ragino ir Seimo Audito komiteto nariai, kurie rėmėsi ne tik Valstybės kontrolės, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, kuriose vykdant Valdovų rūmų atkūrimą konstatuotas ne vienas rimtas pažeidimas.
Valstybės kontrolės skundo Generalinė prokuratūra net nenagrinėjo.
„Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą apskųsti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą turi teisę tik proceso šalys. Valstybės kontrolė nėra proceso šalis”, – paaiškino I.Mikelionis.
Vis dėlto išsiuntę tokį atsakymą prokurorai suteikė ir vilties – savo iniciatyva nutarė patikrinti, ar G.Plioplio priimtas nutarimas yra pagrįstas.
„Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atkuriant Valdovų rūmus turi visuomeninę reikšmę, aukštesniajam prokurorui yra pavesta patikrinti priimto nutarimo nutraukti tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą”, – savo apsisprendimą paaiškino prokuratūra.
Rado tik smulkių pažeidimų
Amžiaus statybomis pramintų Valdovų rūmų atstatymu buvo susirūpinta 2010 metais. Pirmiausia auditą atliko Valstybės kontrolė.
Buvo mestos didelės kontrolierių pajėgos, surašyta krūva pažeidimų, kurie pasirodė esą niekiniai, nes Valdovų rūmų atstatymas buvo traktuojamas lyg paprasto namo statyba.
Be to, tyrimą atliko Kriminalinės policijos biuras, taip pat ekonomines ekspertizes darė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai.
Šis tyrimas truko daugiau kaip dvejus metus.
Įvertinęs surinktus duomenis, G.Plioplys tyrimą nutraukė, nes „nebuvo nustatyta faktinių duomenų apie neteisėtą Valdovų rūmams atkūrti skirtų lėšų užvaldymą, pasisavinimą ar jų iššvaistymą, o su rūmų atkūrimu susiję valstybės tarnautojai neviršijo savo įgaliojimų ir nepadarė kokios nors kitos nusikalstamos veikos”.
Atvirkščiai, prokuratūra pabrėžė, kad tai Valstybės kontrolės pateikti duomenys nėra tikslūs – esą sudarant sutartį dėl rūmų statybos apskritai nebuvo sutarta dėl jų kainos, nustatytas tik jos apskaičiavimo mechanizmas.
Prokuratūra nurodo, kad Valdovų rūmų atstatymo darbams 2000–2010 metais buvo panaudota tik 213 mln. 116 tūkst. litų, o Valstybės kontrolės nurodyta gerokai didesnė suma tebuvo prognozuojama visiško rūmų atstatymo kaina.
Vis dėlto vėliau G.Plioplys prisipažino, kad tyrimo metu buvo nustatyta pažeidimų, tačiau jie užtraukia tik administracinę atsakomybę, o ir jiems jau suėjęs senaties terminas.
