Teismas visiškai patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ieškinį, pripažindamas negaliojančia 2010 metų kovo 17 dienos žemės sklypo Kapsų gatvės 9, Palangoje, pirkimo pardavimo sutartį, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovei grąžinti 10 tūkst. litų.
Dar vieną analogišką prokurorų ieškinį kiek anksčiau patenkino ir Klaipėdos apygardos teismas.
Kaip ir pirmais dviem atvejais, Rusijos pilietybę turintys asmenys, Palangoje įsigiję nekilnojamąjį turtą - butą, įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, kurios vardu įsigijo ir gyvenamajam būstui priklausantį žemės sklypą.
Pirmadienį paskelbtame prokuratūros pranešime pažymima, kad bendrovės direktoriumi tapo įsigyto buto Palangoje savininkas, o įmonės įsteigimo data sutampa su žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data.
„Teismuose mūsų prokurorai siekia įrodyti, kad žemę Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise faktiškai įgijo ne čia įsteigti juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir kurie neatitinka euroatlantinės integracijos krypties kriterijų“, - sakė Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.
Prokuratūrai gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirąją nutartį dėl vieno Rusijos piliečio sandorio pripažinimo negaliojančiu, Klaipėdos apygardos prokurorų iniciatyva buvo ištirti penki tokie atvejai Palangoje.
Trys ieškiniai jau patenkinti, bet pirmos instancijos teismų sprendimai neįsiteisėję, jie gali būti skundžiami apeliacine tvarka.
Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ar miškus.
