Į vos 6 kilometrai nuo Plungės esantį Žvirblaičių kaimą atvykusi operatyvinė pareigūnų grupė įsitikino, kad jaunuolis nesvaičiojo.
Atokiau nuo kitų sodybų esančiame Mončių name kriminalistai išvydo kirviu užkapotus dviejų vyrų lavonus.
30 metų Algirdas Mončys gulėjo ant grindų, bet pagal kraujo žymes galima buvo spėti, kad jis buvo nutemptas nuo lovos.
Kirvio ašmenimis jam buvo suduoti smūgiai į kaklą, šoną ir nugarą.
Kitame pereinamajame kambaryje lovoje aptiktas A. Mončio tėvo 67 metų Stepono Mončio lavonas su kirstinėmis žaizdomis ant veido ir kaklo.
Užpuolė gulinčius lovoje
Mončių ūkyje įvairius darbus už atlygį dirbęs netrukus 20 metų sulauksiantis E. Paulauskas prisipažino šeimininkus nužudęs prieš savaitę – naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
Per keletą karštų dienų abu lavonai jau buvo gerokai apirę ir nemalonų kvapą skleidė jau prie namo durų.
Šeimininkų per tą laiką niekas nepasigedo, nes su jais nė vienas kaimo gyventojas nebendravo.
Nužudytasis A. Mončys jau buvo nusirengęs nakčiai. Užpuolimas jam turėjo būti netikėtas, nes kitu atveju tvirtai sudėto ir fiziškai stipraus vyro gerokai jaunesnis ir čiuplus samdinys nebūtų įveikęs.
Tuo metu kitame kambaryje buvęs S.Mončys taip pat gulėjo lovoje.
Spėjama, kad išgirdęs triukšmą sūnaus kambaryje sunkiai vaikštantis žmogus jau buvo atsikėlęs, tačiau smogdamas kirviu E. Paulauskas jį parbloškė ant lovos.
Žudynės nebuvo suplanuotos
Po pirmųjų apklausų ir įvykio vietos apžiūros kriminalistai mano, kad žmogžudystės nebuvo planuotos iš anksto ir įvyko spontaniškai.
Pasak įtariamojo, tėvas ir sūnus Mončiai tą vakarą buvo girti. E. Paulauskas su jais vakarojo tame pačiame kambaryje, tačiau vaikinas negėrė.
Anot jaunuolio, aršaus būdo Algirdas Mončys iš jo pradėjo tyčiotis, užgaulioti, ir samdiniui staiga trūko kantrybė. E. Paulauskas pasakojo abu šeimininkus nužudęs po ranka kambaryje pasitaikiusiu kirviu.
„Įtariamasis visiškai pripažįsta savo kaltę, pats papasakojo apie įvykdytą nusikaltimą, tik kiek painiojasi prisimindamas įvykio aplinkybes”, – teigė Plungės rajono kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Loreta Tamaliūnaitė.
Atsivėrė Jehovos liudytojams
Po nužudymo jaunuolis grįžo į Plungę, kur bendrabutyje nuomojosi kambarį.
Antradienį jis buvo atėjęs į Jehovos liudytojų bendruomenės susirinkimą. Šios religinės bendruomenės narė yra Šiauliuose gyvenanti jo motina.
Vaikinas nebuvo bendruomenės narys, tačiau dažnai lankydavosi pamaldose. Į jas ateidavo ir nužudytasis A.Mončys. Tikintieji rūpindavosi jaunuoliu, duodavo jam maisto, paguosdavo.
„Antradienį jis buvo toks tylus, prislėgtas. Matėme, kad kažkas atsitiko, tačiau į „dūšią” nelindome”, – pasakojo Jehovos liudytojų bendruomenei priklausantis Artūras Končius.
Atėjęs ketvirtadienį E. Paulauskas vienam tikinčiajam prasitarė padaręs didžiulę nuodėmę – užmušęs du žmones.
Tai išgirdęs A. Končius su bendruomenės pirmininku Andriu Truikiu nuvyko pas Plungėje gyvenančią bendruomenės seserį Adelę, pas kurią vaikinas glaudėsi paskutines dienas.
Raudodamas E. Paulauskas jiems viską papasakojo. A. Končius su A. Truikiu pasiūlė vaikinui pačiam prisipažinti policijai ir jį iš karto pavėžėjo iki komisariato.
Prašydavo pagelbėti ūkyje
„Seniai žinojau, kad A. Mončys vaikiną skriaudžia: tyčiodavosi iš jo, užgauliodavo. Dažnai ir į kuprą duodavo”, – pasakojo A. Končius, kuris pažinojo nužudytąjį A. Mončį. Jie vienas kitam padėdavo nudirbti darbus.
Bendruomenės nariai užguitam vaikinui patardavo nebendrauti su A.Mončiu ir neiti pas jį dirbti. Darbštus jaunuolis atsitiktinių darbų surasdavo ir kitose sodybose.
Tačiau A. Mončys vis tiek Ernestą prisiviliodavo pas save, nes nespėdavo savo ūkyje nudirbti darbų.
Mončiai augino 4 veislinius žirgus, kiaulių, karvę, vištų. Dirbo pusketvirto hektaro žemės sklypą. Nors ir turintys pusėtiną ūkį, vyrai gyveno apsileidę ir skurdžiai.
A. Mončys seniūnijoje gaudavo socialinę pašalpą, už kurią stropiai atidirbdavo viešuosius darbus.
Gyvulius paėmė už skolas
Vakar Plungės apylinkės teismas E. Paulauską leido suimti 3 mėnesiams.
Be priežiūros likusius Mončių gyvulius laikinai priglobė kaimynai. Kai kurie paimtus gyvulius žada pasilikti sau už A. Mončio skolas – vyras buvo prasiskolinęs visam kaimui.
Vieną merginą užmušė, o žmoną nuolat talžė
Kai negerdavo, psichikos liga sirgęs A. Mončys buvo sukalbamas ir padorus. Tačiau išgėręs tapdavo nevaldomas.
Žvirblininkų kaimo gyventojai dar gerai atsimena, kaip jis neseniai lakstė grasindamas visus padegti ir užmušti.
„Algirdas gąsdino visą kaimą. Negražu taip sakyti, tačiau kai jį nužudė, visi lengviau atsikvėpėme”, – atsivėrė viena kaimo gyventoja.
Kad A. Mončio grasinimai nebuvo be pagrindo, žinojo visi.
Būdamas 19 metų jis tuose pačiuose tėvo namuose 2002 metų sausio pabaigoje pagaliu užmušė pas juos į išgertuves su draugu atėjusią merginą.
Slėpdamas nusikaltimo pėdsakus jis lavoną mėgino deginti krosnyje, tačiau visas kūnas netilpo. Apie 3 valandas apdeginęs vieną užmuštos merginos kūno dalį, jis lavoną suvyniojo į brezentą ir išmetė į melioracijos griovį.
Už šį nusikaltimą A. Mončys buvo nuteistas 9 metams, tačiau visos bausmės neatliko ir prieš ketverius metus grįžo namo.
Praėjusių metų birželį jis vedė už save gerokai jaunesnę šiaulietę Eglę Simoną. Tačiau ją pradėjo mušti dar prieš vestuves.
Moteris buvo mušama kasdien. Iš jos būdavo nuolat tyčiojamasi. Kovo mėnesį A. Mončys buvo nuteistas už žmonos mušimą, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės negavo.
Jau po mėnesio jis vėl prilupo žmoną, kurią po to į Šiaulius parsivežė jos tėvas.
Dėl smurto šeimoje buvo pradėtas antras ikiteisminis tyrimas, byla buvo pasiekusi teismą, tačiau dar nebuvo paskirta nagrinėjimo diena.
Šiuo metu kalinimo vietoje bausmę už vagystę atlieka ir vienintelis A. Mončio brolis Nerijus.
