Kiek per mėnesį uždirba Gariūnų prekeivis?
Atsakymo į šį klausimą ieško ir mokesčių inspektoriai, ir Vilniaus apylinkės teismas.
Tik jį išgirdęs teismas galės įvertinti, ar Gariūnų turgaus senbuviai 40-metis Renatas Šukelis ir 37 metų Natalija Peniajeva galėjo įsigyti apartamentus Bulgarijos kurorte ir pasistatyti namą Vilniuje.
Planus sujaukė ne tik krizė
Prieš 6 metus Bulgarijos Sozopolio kurorte esančiame poilsio komplekse „Paradise Dune Beach & Spa Resort” apartamentus įsigiję N.Peniajeva ir R.Šukelis neturėjo planų čia poilsiauti.
Pora tikėjosi juos brangiai parduoti, tačiau to padaryti nespėjo – Bulgariją užklupus ekonominei krizei smarkiai nukrito nekilnojamojo turto kainos.
Negana to, apie prabangų vilniečių pirkinį sužinojo ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnai.
Pajutęs, kad atsidūrė policijos akiratyje, R.Šukelis spėjo atsikratyti apartamentų – juos perdavė savo draugei N.Peniajevai. Todėl dėl neteisėto praturtėjimo prieš teismą jie stojo jau abu.
Vakar teisme jie bandė paaiškinti, iš kur gavo pinigų šiems apartamentams ir namui Vilniaus Tarandės rajone.
R.Šukelis aiškino, kad verslininku tapo vos sulaukęs aštuoniolikos metų.
1990–1992 metais jis išvyko į Armėniją, kur po žemės drebėjimo reikėjo statybininkų. Vėliau su draugais iš Lenkijos ėmė vežti pigias prekes ir jas brangiau pardavinėti Maskvoje.
Tuo pačiu esą vertėsi ir M.Peniajeva su savo giminaičiais. Rusijoje patirties įgijusi kompanija grįžo dirbti į Gariūnus.
„Pigiau pirkdavau ir brangiau parduodavau. Aš čia neįžvelgiu jokio nusikaltimo”, – kalbėjo teisiamasis.
Šelpė pensininkai tėvai?
Nors R.Šukelis negalėjo nurodyti, kuriais metais ir kiek uždirbo Gariūnuose, jis neslėpė, kad apartamentams Bulgarijoje jo paties uždirbtų pinigų neužteko.
Vyras tikino, kad 48 690 eurų (beveik 168 tūkstančius litų) kainavusiems apartamentams pinigų paskolino tėvai.
Nors R.Šukelio tėvai – jau pensininkai, vyras tikino, kad jie sukaupė nemažai santaupų.
„Energetiku dirbęs tėvas gaudavo 3–4 tūkstančių litų atlyginimą, o mirus broliui aš likau vienturtis sūnus, todėl jis man duodavo po 10–20 tūkstančių litų. Iš viso iš jo esu gavęs apie 200 tūkstančių litų”, – aiškino R.Šukelis.
Apie turtingą tėvą teisme prabilo ir N.Peniajeva, nors ikiteisminio tyrimo metu moteris nebuvo net užsiminusi, kad ją remdavo tėvas.
„Kai tėvas sužinojo, kad mano apartamentus Bulgarijoje areštavo policija, labai supyko ir nebenorėjo kištis į šiuos reikalus”, – aiškino moteris.
Ji tikino, kad tėvas atsisakė pasirašyti raštą, kad dukteriai paskolino per 50 tūkstančių litų.
Suklastojo paskolos raštelį
Į Valstybinės mokesčių inspekcijos akiratį patekusi moteris rado kitą išeitį. Ji paprašė savo draugės Snežanos Guobienės, kad pasirašytų paskolos lapelį atgaline data.
Tai padarė draugės tėvas. 2012 metais jis pasirašė, kad 2007 metais N.Peniajevai paskolino 100 tūkstančių litų.
Ir savo draugę bandžiusi gelbėti S.Guobienė, ir N.Peniajeva prisipažino, kad iš tiesų pinigai nebuvo skolinami. Dėl to N.Peniajevai pareikšti kaltinimai ne tik dėl neteisėto praturtėjimo, bet ir dėl dokumento klastojimo.
„Tai buvo didžiausia mano gyvenimo klaida”, – vakar teisme pareiškė N.Peniajeva.
Teisme buvo apklausta dar viena geradarė, kuri tikino N.Peniajevai padėjusi įsigyti apartamentus Bulgarijoje. Jos pusseserė Ana Liučinskaja pasakojo giminaitei nuolat skolinusi dideles pinigų sumas ir niekada neklausinėjusi, kam tų pinigų reikia.
Nors skolintus pinigus pusseserė iš pradžių grąžindavo, vėliau susikaupė 215 tūkstančių litų skola. Negalėdama jų grąžinti N.Peniajeva giminaitei perrašė Fabijoniškių rajone esantį savo butą.
Dalijosi pinigais ir butais
N.Peniajeva buto savo vardu nebeturi, tačiau dabar jai priklauso dveji apartamentai Bulgarijoje.
Savo apartamentus jai perrašė R.Šukelis, o N.Peniajeva tikino jam grąžinusi visus už apartamentus sumokėtus pinigus.
N.Peniajeva tvirtino, kad už daugiau nei 160 tūkstančių litų kainavusius apartamentus mokėjo ne tik skolintais pinigais. Ji buvo susitaupiusi 24 tūkstančius litų, nors tuo metu oficialiai niekur nedirbo.
„Buvau namų šeimininkė, prižiūrėjau vaikus, viriau barščius. Tai juk irgi darbas.
O kiti pinigai – iš praėjusio gyvenimo.” Taip ji vadino lenkiškų prekių perpardavinėjimą Maskvoje.
Nuolatinės vilniečių turto dalybos nustebino Vilniaus apylinkės teismo teisėją Liliją Tarčevskają: „Aš niekada nesu prekiavusi Gariūnuose, todėl labai sunku suprasti jūsų santykius.”
Tikrino nepabaigtą namą
Pradėjus aiškintis žemės sklypo ir namo įsigijimo aplinkybes paaiškėjo, kad tokie pat painūs ir asmeniniai teisiamųjų santykiai. 2008 metais jie per pusę pirko sklypą Vilniaus pakraštyje, Tarandėje, ir ruošėsi ten statyti bendrą namą.
Namas iki šiol neįrengtas, o sugyventiniai jau išsiskyrė. Kai šį namą ėmė tikrinti ir fotografuoti teisėsaugos pareigūnai, jo sienos buvo ką tik sumūrytos.
„Tai buvo dėžė su stogu”, – teigė R.Šukelis ir tikino, kad pasistatyti 415 kvadratinių metrų ploto namą – visai nebrangu. Namo statybos jam esą kainavo 200 tūkstančių litų.
„Pirkau pigiausias medžiagas, daug ką atsivežiau iš Lenkijos, nes ten nuolat važiuoju parsivežti prekių”, – aiškino iki šiol į šį namą nepersikėlęs R.Šukelis.
Jis tvirtino, kad sienas mūrijo ne tik samdomi darbininkai, bet ir jis pats, nes yra įgijęs mūrininko specialybę.
Kaltinime teigiama, kad N.Peniajeva negali pagrįsti 110 tūkstančių, o R. Šukelis – 143 tūkstančių litų pajamų, panaudotų apartamentams Bulgarijoje įsigyti.
Pareigūnai įsitikinę, jog prekiaudamas Gariūnuose R.Šukelis negalėjo užsidirbti pinigų ir namo statyboms.
Iš Kinijos gabeno klastotes
Finansinius nusikaltimus tiriančių tarnybų pareigūnai R.Šukeliu ir jo drauge susidomėjo tirdami kitą bylą.
Praėjusiais metais Gariūnų prekeivius krėsti pradėję pareigūnai atliko kratas Lentvaryje esančiame sandėlyje.
Jame buvo aptikta daugiau kaip 25 tonos iš Kinijos neteisėtai įvežtų sportinių drabužių ir sportinės avalynės.
Prekės buvo pažymėtos suklastotais „Nike”, „Adidas” ir „Puma” prekių ženklais. Jų vertė – daugiau nei 5 milijonai litų.
Suklastoti sportiniai drabužiai ir avalynė iš Kinijos į Lietuvą buvo gabenama per Rygos jūrų uostą. Taip prekeiviai išvengdavo muitinės kontrolės.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad asmenys, organizavę suklastotų sportinių prekių įvežimą iš Kinijos, jomis aprūpindavo ne tik didžiųjų Lietuvos miestų turgavietes, bet ir kaimyninės Latvijos prekeivius.
Teismas R.Šukelį jau yra pripažinęs kaltu dėl nesumokėtų mokesčių valstybei. Jis su vienu verslo partneriu išvengė daiktų, kurių vertė siekia milijoną litų, muitinės kontrolės.
Už tai teismas jam skyrė baudą ir nurodė atlyginti valstybei padarytą žalą.
Gali netekti ne tik butų, bet ir namų
* Vilniaus apylinkės teismas nagrinėja dar vieną neteisėto praturtėjimo bylą. Kaltinamoji – 20-metė studentė iš Panevėžio Monika Aramavičienė.
* 2009 metais studijuoti į Vilnių atvykusi M.Aramavičienė nusipirko A.Juozapavičiaus gatvėje esantį naujos statybos butą su automobilio stovėjimo vieta. Butą sostinės centre ji įsigijo už 530 tūkstančių litų.
* Manoma, kad už dukters butą sumokėjo jos tėvas 55 metų Egidijus Mitkus. Šis panevėžietis siejamas su organizuotomis nusikaltėlių grupuotėmis ir prekyba narkotikais, todėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams kilo įtarimų, kad į dukters butą jis investavo nusikalstamu būdu uždirbtus pinigus.
* Prieš porą savaičių Vilniaus miesto apylinkės teismas konfiskavo Vilniaus centre, šalia Rasų kapinių, stovintį čigonų šeimos namą ir sodyboje esančius ūkinius pastatus.
* Šių statinių šeimininkas – 23 metų čigonas Aleksandras Brižinskis. Oficialus jo atlyginimas – 300 litų per mėnesį.
* 2008-ųjų gegužę erdvų namą jis už 200 tūkstančių litų nusipirko iš savo senelių. Dar 30 tūkstančių litų jis teigė išleidęs namo remontui. Nors jauną vyrą bandė gelbėti gausi čigonų giminė, teismas pripažino, kad namas galėjo būti įsigytas už lėšas, kurias A.Brižinskio motinos sugyventinis Artūras Bagdonavičius gavo prekiaudamas narkotikais.
* A.Brižinskiui teismas skyrė 13 tūkstančių litų baudą ir vienų metų laisvės atėmimą, tačiau bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams.
* Lietuvoje pirmąjį teismo nuosprendį dėl neteisėto praturtėjimo išgirdo kontrabandininkų šulo Viliaus Karaliaus sūnus 28 metų Edgaras Karalius, kuris dirbdamas advokato padėjėju gaudavo apie 2 tūkstančius litų per mėnesį.
* Teismas nutarė konfiskuoti 1,6 milijono litų vertės teisininko turtą, be to, jis dar turės sumokėti 13 tūkst. litų baudą.
