„Pabėgimas nėra pagrindas kreiptis į teismą dėl N.Venckienės suėmimo”, – jau beveik keturis mėnesius kartoja Seimo narės paiešką paskelbusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė.
Net paaiškėjus, kad bėglė nuo teisėsaugos su savo sūnumi tikrai slapstosi Čikagoje, prokurorė savo nuomonės nekeičia – esą neverta kreiptis į teismą prašant N.Venckienę suimti, nes ji įtariama nesunkiais nusikaltimais, būtų teisiama pirmą kartą, todėl greičiausiai atsipirktų tiktai bauda.
„Kodekse nurodoma, kad jeigu asmuo teisiamas pirmą kartą ir prisipažįsta kaltas, jam nėra skiriamas laisvės atėmimas”, – „Lietuvos rytui” aiškino N.Raugienė.
Iš kur ši prokurorė žino, kad N.Venckienė prisipažins esanti kalta, lieka paslaptis.
„Siųskite greičiau ją nufotografavusios moters kontaktus, tuomet ir bus matyti”, – išgirdusi klausimą susinervino N.Raugienė.
Nepavyko nė vienam tyrėjui
Nors ikiteisminis tyrimas buvusios teisėjos atžvilgiu pradėtas netrukus po to, kai Laimutės Stankūnaitės duktė buvo išvaduota iš N.Venckienės namų, apklausti pastarosios iki šiol nepavyko nė vienam tyrėjui.
Iš pradžių šią moterį saugojo teisėjos imunitetas, o panaikinus jį apklausą Panevėžio apygardos prokuratūroje N.Venckienė iškeitė į Ukmergės ligoninės palatą.
Vilniuje pristačiusi savo partijos kandidatus į Seimą, apklausos išvakarėse N.Venckienė atsigulė į ligoninę, kur jai buvo atlikta kojos operacija.
Vėliau tą pačią koją moteris išsioperavo dar kartą ir nedarbingumo pažymėjimą turėjo iki pat tos dienos, kai tapusi kandidate į Seimą vėl įgijo teisinę neliečiamybę.
Vyriausioji rinkimų komisija imunitetą N.Venckienei panaikino, tačiau apklausti būsimos parlamentarės taip ir nepavyko – ji nušalino jos bylas tiriančius Panevėžio prokurorus.
Ikiteisminį tyrimą, kuriame jau buvo dėliojami paskutiniai taškai, perėmusi N.Raugienė buvusią teisėją prisiminė tik prieš pat Naujuosius metus.
Buvo kreiptasi į parlamentą dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo, bet kol Seimo komisija prisiruošė dirbti ir priėmė sprendimą, atėjo ir balandis.
Kodeksas nurodo kitaip
Beveik metus su N.Venckiene žaidusi prokuratūra leido jai pabėgti taip ir nepasiaiškinus dėl savo veiksmų.
Ikiteisminis tyrimas beviltiškai įstrigo, bet prezidentės Dalios Grybauskaitės pašiepiamai paštininkais išvadinti prokurorai ir toliau nemato problemų, nors Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) išdėstyta, kokiais pagrindais nusikaltimais įtariamas asmuo gali būti suimtas.
„Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms”, – teigiama BPK 119 straipsnyje.
Apie tai kalbama ir 122 straipsnyje, nurodančiame suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas.
Dvi pagrindinės jų – jei asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui.
Kodėl N.Raugienė nepaiso kodekso, jos vadovybė nekomentuoja.
„Klauskite prokurorės, kodėl ji priima vienokias ar kitokias nutartis. Ji atsakinga už ikiteisminį tyrimą, mes neturime teisės kištis”, – aiškino Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Alfreda Sabaliauskienė.
Parūpino aukų duomenis
Kol N.Venckiene su sūnumi vaikštinėja po Čikagą, jos vyras Aidas Venckus lyg niekur nieko gyvena jam perrašytame žmonos name, dalyvauja teismuose ir toliau rašinėja skundus savo uošvių vardu.
Šių metų pradžioje paaiškėjo, kad buvusio policijos operatyvininko A.Venckaus indėlis į Garliavoje užsimezgusią pedofilijos istoriją gali būti ne mažesnis nei jo žmonos.
Sūnaus netekusi kaunietė Marija Milinienė, susipažinusi su poros ikiteisminių tyrimų duomenimis, susidomėjo vienu A.Venckaus ir Drąsiaus Kedžio pokalbiu telefonu.
2009 metų rugsėjo 21 dieną, dar iki dvigubos žmogžudystės Kaune, A.Venckui paskambinęs D.Kedys kalbėjo apie gautus tam tikrus duomenis, tarp jų ir apie iš policijos duomenų bazės paimtas Vaido Milinio ir jo įtėvio, buvusio N.Venckienės viršininko Alberto Milinio, nuotraukas.
D.Kedžiui visa medžiaga buvo pateikta diskelyje, tačiau šis jo nesugebėjo peržiūrėti, todėl paskambinęs sesers vyrui jį iškoneveikė.
Iš pokalbio aišku, kad nuotraukas ir kitus Milinių duomenis D.Kedžiui galėjo parūpinti A.Venckus pasinaudodamas savo senomis pažintimis policijoje.
Byla nuėjo į užmarštį
Įtarimai iškart krito ant senų gerų A.Venckaus pažįstamų – kartu su Rasa Kairiene D.Kedžiui melagingą pažymą išdavusio buvusio Panemunės policijos komisariato viršininko Egidijaus Kuckailio ir buvusio Kauno ekonominės policijos vadovo, dabar advokato Arnoldo Blaževičiaus.
Nors pastarasis tuo metu policijoje jau nedirbo, įtarta, kad ryšių su buvusiais bendradarbiais nepraradęs teisininkas galėjo padaryti paslaugą A.Venckui, kuris jis apgynė teismuose, kai buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba.
Šiai informacijai patekus į viešumą buvo pradėtas tyrimas.
Policijos departamentas suskubo pranešti, kad nustatyti įsibrovėlį labai paprasta.
Pasirodo, tereikia patikrinti, kas iš pareigūnų su savo asmeniniu slaptažodžiu prisijungė prie policijos ar kitų institucijų, pavyzdžiui, Migracijos tarnybos, kurioje yra visų Lietuvos piliečių nuotraukos ir svarbiausi duomenys, duomenų bazės.
Praėjo beveik pusmetis, tačiau atsakymo vis dar nėra.
„Ramu, tylu, jokios informacijos. Bent man apie tai nieko nepranešta, nors byloje aš esu nukentėjusioji ir turiu teisę susipažinti su visa jos medžiaga”, – sakė pedofilu išvadinto ir 2010 metų gruodį žiauriai nužudyto 24 metų V.Milinio motina M.Milinienė.
Nematė reikalo apklausti
2010 metų balandžio 17 dieną Šlienavoje, prie Kauno marių, radus dviejų žmonių nužudymu įtariamo D.Kedžio kūną, teisėsaugininkai pareiškė neabejojantys, kad beveik septynis mėnesius jį slėpė patys artimieji.
„Kadangi D.Kedžio šeimoje yra asmenų, turinčių teisininko išsilavinimą, jie galėjo konsultuoti ieškomą įtariamąjį ir padėti jam slapstytis”, – teigė Kriminalinės policijos valdybos viršininkas Eugenijus Ušinskas.
Pareigūnai teigė, kad D.Kedžio slėpimo organizavimu įtaria gerai policijos veiklos metodus žinantį A.Venckų, bet „Lietuvos rytas” išsiaiškino, jog jis byloje net nebuvo apklaustas.
Atvirkščiai, A.Venckus kartu su kitais giminės nariais vykdavo į apklausas kaip jų gynėjas.
O kai Šlienavoje gyvenęs Teisutis Markauskas tyrėjams papasakojo daugiau, negu Kedžių giminei reikėjo, advokatas viešai apkaltino pareigūnus per apklausą nugirdžius Laimutės Kedienės brolį.
A.Venckus parodymus davė tiktai Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo byloje.
Šį trečiadienį Vilniaus apygardos teismas tęs D.Kedžio bendrininkų Raimondo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės bylos nagrinėjimą, tačiau A.Venckus kol kas nėra įtrauktas į teisme turėsiančių liudyti asmenų sąrašą.
