Nuo šios dienos prokurorai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre operų galės klausytis nesukdami galvos, ar ne per daug kainavo šio teatro scena.
Tai jie bandė išsiaiškinti beveik penkerius metus ir per tą laiką surinko net 80 tomų dokumentų. Tačiau įkalčių nerasta – daug atgarsio sulaukusi byla nutraukta.
Per tris mėnesius nutraukti arba baigti ilgai trunkantį ikiteisminį tyrimą Generalinę prokuratūrą birželio 11-ąją įpareigojo Vilniaus apygardos teismas.
Negavo atsakymo iš vokiečių
Suėjus lygiai 3 mėnesiams, prokuroras S.Verseckas padėjo tašką. Tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo rekonstruojant teatro sceną esą nutrauktas todėl, kad nesulaukta atsakymo iš Vokietijos.
Prokurorai tikina, kad be atsakymo iš šios šalies buvo neįmanoma įvertinti, kiek iš tiesų kainavo scenos rekonstrukcija, nes visus darbus atliko Vokietijos bendrovė „SBS Bühnentechnik GmbH”.
Generalinė prokuratūra Vokietijai kelis kartus buvo išsiuntusi teisinės pagalbos prašymą, kad būtų galima apklausti šios bendrovės atstovus ir gauti iš jos darbų sutartis. Tačiau bendrovė nepanoro atsiskaityti Lietuvos prokuratūrai.
Į vokiečius kreiptasi ir šią vasarą, sulaukus Vilniaus apygardos teismo ultimatumo baigti arba nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsakymas neatėjo iki šiol.
Išsigando Strasbūro teismo
Tirdami lėšų panaudojimą rekonstruojant teatro sceną pareigūnai atliko daugybę kratų ir Nacionalinio operos ir baleto teatro patalpose, ir jo vadovų namuose. Ieškodami pažeidimų tyrėjai apklausė keliasdešimt liudytojų.
Teisėsaugos akiratyje atsidūrė 14 asmenų ir bendrovių, tačiau įtarimai dėl galimo lėšų iššvaistymo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pareikšti penkiems asmenims, tarp jų ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovui Gintautui Kėvišui.
Šį pavasarį dėl per ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo į teismą kreipėsi vieno įtariamųjų advokatas.
Vilniaus apylinkės teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą, nes jis užsitęsė dėl esą objektyvių priežasčių – nesulaukta pagalbos iš Vokietijos. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad tyrimas užtruko per ilgai.
„Tai logiška. Įtariamiesiems buvo skirtos kardomosios priemonės, areštuota dalis turto. Todėl būtume sulaukę skundų Europos žmogaus teisių teismui, kuris gali pripažinti, kad buvo pažeistos žmonių teisės”, – vakar pripažino prokuroras S.Verseckas.
Vadovui liko tik apmaudas
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovui G.Kėvišui žinia apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą buvo naujiena.
„Kokio nors džiaugsmo ar palengvėjimo nejaučiu – ilgi tyrimo metai atbukino jausmus.
Be to, įvyko tai, kas jau seniai turėjo įvykti.
Tik apmaudu, kad niekuo dėtas žmogus Lietuvoje beveik penkerius metus gali būti šmeižiamas, žeminamas ir paverstas teisėsaugos taikiniu”, – „Lietuvos rytui” tepasakė G.Kėvišas.
Į skundą reagavo staigiai
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scena buvo rekonstruojama 2006–2009 metais.
2009 metų sausio 8-ąją Generalinė prokuratūra gavo ekspertais pasivadinusių veikėjų Šarūno Puidoko, Andriaus Nako, Rolando Boravskio pareiškimą.
Jame buvo teigiama, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nepagrįstai ir piktnaudžiaujant naudojamos teatro rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto ir Privatizavimo fondo skirtos lėšos – 36 milijonai 600 tūkstančių litų (iš jų 20 milijonų litų gauta per programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009”).
Prokuratūra į skundą reagavo greitai ir jau po penkių dienų pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo.
Tirti sandorių su darbus atlikusiomis bendrovėmis suskubo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
2009 metų rugpjūčio mėnesį Vokietijos teisingumo ministerijai buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas dėl dokumentų poėmio iš bendrovės „SBS Bühnentechnik GmbH”.
Po metų prokurorai išsiuntė ir prašymą leisti Lietuvos pareigūnams dalyvauti Vokietijoje apklausiant liudytojus.
2011 metų sausio mėnesį Vokietijos Dresdeno apygardos teismas atsisakė suteikti informaciją į pateiktą Lietuvos teisinės pagalbos prašymą – motyvuota duomenų trūkumu. Liepos mėnesį Lietuva prašymą pakartojo.
Nesulaukdami atsakymo iš Vokietijos, praėjusiais metais Lietuvos prokurorai kreipėsi į „Eurojust” būstinę, o per Užsienio reikalų ministeriją – į Lietuvos ambasadą Vokietijoje.
Tačiau nepadėjo ir šios priemonės. Vokietijos teisėsaugos institucijos informavo, kad sceną įrengusios bendrovės atstovai Lietuvos prašymus ginčija teismuose, tad sprendimas vis dar nėra priimtas.
