2012 metų balandžio 6 dieną V.Beleškienei suleidus vaistus į veną Gastroenterologijos skyriuje gulėjusiam 11 mėnesių Domui Drėzui, kūdikį iškart ištiko klinikinė mirtis. Medikams nepavyko jo išgelbėti.
Į Kauno apylinkės teismo posėdį šiandien, lydima vyro, atvyko savo kaltės nepripažįstanti V.Beleškienė, ją ginantys advokatai Justas Jankauskas ir Ieva Darandė, nukentėjusiais byloje pripažinti mirusio kūdikio tėvai Egidijus ir Kristina Drėzai.
Teisme taip pat pasirodė didelis būrys liudininkų, dirbančių Kauno klinikinėje ligoninėje: tragedijos kūdikiui vaistus skyrusi Gastroenterologijos skyriaus gydytoja Jūratė Radvilavičienė, slaugytoja Laima Gustaitienė, administratorius motinos ir vaiko priežiūrai Algirdas Andriuška, tuometė direktoriaus pavaduotoja Rita Banevičienė, Gastroenterologijos skyriaus vedėja Janina Celiešienė.
Teisėja Danutė Giačaitė planavo apklausti dvylika liudinininkų, tačiau suspėjo apklausti tik tris - Gastroenterologijos skyriaus gydytoją J.Radvilavičienę, slaugytoją Laimą Gustaitienę ir Intensyviosios terapijos gydytoją Ingą Kondratę.
13 valandą kalbėti pradėjo ketvirtoji liudininkė, Intensyviosios terapijos slaugytoja Sandra Paškevičienė.
Nukentėjusiųjų Drėzų advokatės Rasos Gradauskienės klausimai liudytoją išmušė iš vėžių.
Kai R.Gradauskienė pasiteiravo S.Paškevičienės, kodėl ji, ikiteisminio tyrimo metu papasakojusi, jog gaivinant kūdikį buvo hiperkalemijos (per didelio kiekio kalio) simptomų, duodama parodymus teisme apie tai net neužsiminė, slaugytoja, neištvėrusi įtampos, nualpo.
Į teismo posėdį buvo skubiai iškviesti Greitosios pagalbos medikai.
Vežti į ligoninę S.Paškevičienės neprireikė. Suteikus pagalbą, ji atsigavo.
Tačiau teismas nusprendė posėdį nutraukti.
Kitas posėdis įvyks spalio 8 dieną.
Dalis liudytojų šiandien neatvyko, tarp jų - itin svarbi liudininkė Neringa Petrušinienė, kuri Domo mirties dieną su savo sūnumi buvo kitoje Gastroenterologijos skyriaus palatoje.
N.Petrušinienė matė matė, kaip kūdikio gaivinimo metu V.Beleškienė nuėjo į koridoriaus galą, kur buvo Domo palata ir grįžo atgal link procedūrinio kabineto, laikydama rankoje žalią plastikinę dėžutę, kurioje laikomi švirkštai.
Dingusių švirkštų mįslė iki šiol neįminta - nenustatyta, kas iš medikų juos sunaikino. Dingo ne tik švirkštai, bet ir tariamai panaudotas gliukozės flakonas.
N.Petrušinienė ir kiti neatvykę liudytojai bus kviečiami į artimiausią teismo posėdį.
V.Beleškienė, neigianti supainiojusi vaistus ir vietoje gydytojos J.Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo suleidusi mažyliui į veną kalio chloridą, pareiškė duosiant parodymus teisme tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai.
Būklė didelio pavojaus nekėlė
Vaikas į Kauno klinikinę ligoninę buvo atvežtas, Šilainių sveikatos centro gydytojams įtarus rotavirusą - Domas pradėjo karščiuoti, viduriuoti ir vemti.
Gyvybei pavojingų simptomų nebuvo, tačiau medikai dėl viso pikto patarė nuvežti Domą į ligoninę.
Mažylis buvo paguldytas į komercinę, 5-ąją palatą.
Ligoninėje atlikti kraujo ir kiti tyrimai parodė, kad liga nėra sunki ir pavojaus varpais skambinti neverta: kalio ir kalcio kiekis normalus, temperatūra nukrito iki 36,8 laipsnio.
Gydytoja J.Radvilavičienė pati buvo įrašiusi į vaiko ligos istoriją, jog jo būklė stabili, planuota, jog po gliukozės tėvai tą pačią dieną grįš su berniuku į namus.
Mirė per keliolika sekundžių
Tačiau V.Beleškienės pasirodymas viską apvertė aukštyn kojom.
Slaugytoja atsinešė du švirkštus po 20 mililitrų.
Suleidus maždaug šeštadalį skysčio, vaikas ėmė verkti, per kelias sekundes kūnelis pamėlynavo. Paskui jis sustingo ir nerodė jokių gyvybės požymių.
D.Drėzas užgęso per 10 - 15 sekundžių.
Išaiškėjo, jog kalio norma vaiko organizme per valandą padidėjo du kartus ir pasiemė mirtiną ribą - nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, jog mažasis Domas mirė nuo kalio injekcijos, tačiau Kauno klinikinės ligoninės atstovai tai neigia.
Vaistai - toje pačioje spintoje
Pirmoji teisme liudijo gydytoja J.Radvilavičienė, kuri paskyrė D.Drėzui gydymo kursą.
Medikei atrodė, jog cukraus kiekis mažylio organizme yra per žemas, todėl ji nurodžiusi V.Beleškienei suleisti į veną 40 mililitrų gliukozės tirpalo.
Širdies sutrikimo požymių prieš V.Beleškienei suleidžiant vaistus nebuvo pastebėta.
Apie 14 val. 45 min. J.Radvilavičienė buvo skubiai pakvieta į pagalbą, nes D.Drėzo būklė smarkiai pablogėjo.
Gastroenterologijos skyriaus procedūriniame kabinete J.Radvilavičienė darė vaikui išorinį širdies masažą, o paskui jis buvo skubiai perkeltas į Intensyviosios terapijos skyrių.
Gydytoja tvirtino, jog Domo mirties dieną niekam iš vaikų nebuvo skyrusi kalio injekcijų, neprisiminė, ar buvo kalį skyrusi kam nors iš mažųjų pacientų tragedijos išvakarėse. „Kaliu pas mus dar niekas nebuvo apsinuodijęs“, - tvirtino J.Radvilavičienė.
Gydytoja patvirtino, jog gliukozė ir kalis laikomi toje pačioje spintoje.
Kolegė prarado atmintį
Po J.Radvilavičienės teisme liudijusi slaugytoja L.Gustaitienė purtė galvą, paklausta, ar galima supainioti šiuos vaistus: gliukozės flakonų ir kalio buteliukų talpa skirtinga, skiriasi ir ant jų esantys užrašai.
Ikiteisminio tyrimo metu L.Gustaitienė patvirtino mačiusi, jog gaivinimo metu vienu metu V.Beleškienė buvo išėjusi iš procedūrinio kabineto, taip pat prisiminė V.Beleškienės žodžius, jog gliukozės flakoną ji išmetusi.
Tačiau šiandien per teismą slaugytoja netikėtai tuo jau nebuvo tokia tikra: „Galbūt taip ir buvo, aš jau gerai neprisimenu“.
V.Beleškienei dėl neatsargaus gyvybės atėmimo gręsia iki 8 metų nelaisvės.
Kūdikio tėvai ligoninei yra pateikę atskirą ieškinį dėl 3,45 mln. litų neturtinės žalos atlyginimo.
˙
