Vilniaus teismai tebeskaičiuoja, kiek kvaišalų realizavo dvi didžiausios sostinės narkotikų platintojų grupuotės – Eriko Dančenkovo vadovaujami nusikaltėliai ir vadinamoji Lapinų gauja. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.
Skaičiai kuklūs, palyginti su narkotikų, kurie tranzitu per Lietuvą gabenami į kitas šalis, kiekiu.
Vien turistinio autobuso, į Klaipėdą atplukdyto iš Kiurasao salos, esančios netoli Kolumbijos, detalėse į Lietuvą buvo atgabenta daugiau kaip 26 kilogramai gryno kokaino, kurio vertė juodojoje rinkoje siekia 7 milijonus litų.
Neseniai muitininkai krosnyje sudegino didžiausią Lietuvos muitinės istorijoje sulaikytą narkotikų siuntą – per 700 kilogramų hašišo, kurio vertė juodojoje rinkoje – 23,5 milijono litų.
Ši kvaišalų siunta buvo aptikta Lavoriškių pasienio poste, vaisius ir daržoves į Baltarusiją gabenusiame vilkike.
Tačiau narkotikų rinką stebintys Europos Komisijos (EK) ir Europolo pareigūnai Lietuvą vadina viena didžiausių metamfetamino gamintojų Baltijos šalyse.
Viešai skelbiamame EK raporte teigiama, kad Lietuvoje ir Lenkijoje veikia didelio pajėgumo šių narkotikų gamybos laboratorijos, o jose pagamintas metamfetaminas patenka į Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos rinką.
Laboratorijoje – tik puodai
Kokios laboratorijos veikia Lietuvoje, kad jose pagaminto metamfetamino užtenka visai Šiaurės šalių rinkai?
Tokį klausimą „Lietuvos rytas” pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (KPB) atstovams.
Per nepriklausomybės metus pareigūnai yra aptikę 20 vadinamųjų laboratorijų, kuriose gaminami sintetiniai narkotikai. Jų vietos – miškas, sodyba, sodo namas arba vienas kambarys.
„Tris pajuodusius puodus ir į juos supiltas 3 chemines medžiagas sunku pavadinti laboratorija. Sakome, jog tai – gamybos vieta”, – kalbėjo KPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Edvardas Šileris.
Anot pareigūno, tai visai nepanašu į farmacijos įmones primenančias laboratorijas, turinčias gerą įrangą ir ventiliaciją.
Metamfetaminą galima pagaminti be dujų ir be elektros – tik maišant chemines medžiagas.
Tam dažniausiai nereikia net chemiko išsilavinimo. Sudėtį bei gamybos instrukcijas nusikaltėliai randa internete.
Įperša pavojingų narkotikų
Pareigūnams aišku, kodėl lietuviai dažniausiai gamina metamfetaminą. Jis kainuoja tiek pat, kiek amfetaminas, tačiau jį pagaminti daug paprasčiau.
Nesunku apgauti ir pirkėjus. Gatvėje atskirti amfetaminą nuo metamfetamino neįmanoma. Abi medžiagos – balti milteliai, kurių poveikis labai panašus.
Tuo pasinaudoję narkotikų prekeiviai vietoj daugiau gamybos sąnaudų reikalaujančio amfetamino įkiša metamfetaminą. Beje, jo vartojimo pasekmės yra sunkesnės.
Maišyti metamfetaminui reikalingas medžiagas narkotikų gamintojai pradeda tik sulaukę užsakymų, todėl nemažai vadinamųjų laboratorijų veikia tik vieną ar dvi dienas per metus.
„Šie asmenys mums žinomi, tačiau 363 dienas per metus jie nedaro nieko bloga. Todėl norėdami sulaikyti gamintojus turime juos stebėti visą laiką ir prigriebti tinkamu metu”, – aiškino E.Šileris.
Nurodė tikrąjį kiekį
Anot EK raporto, keliuose plastikiniuose induose sumaišytų kvaišalų užtenka aprūpinti Didžiąją Britaniją ir Skandinavijos valstybes.
„Skandinavijos šalyse metamfetaminas sudaro tik 10 procentų visų į jas patenkančių sintetinių narkotikų.
Iš tų 10 procentų kažkokią dalį atgabena ir lietuviai”, – kalbėjo E.Šileris.
Koks narkotikų gamybos mastas slepiasi už oficialios statistikos, KPB pareigūnai informavo ir EK, ir Europolą – nusiuntė jiems atsiliepimą į viešai paskelbtą raportą.
Pareigūnų teigimu, ne visas lietuvių prekeivių parduodamas metamfetaminas yra pagamintas Lietuvoje.
Pigesni už alkoholį
Narkotikų platintojai iš Lietuvos dažniausiai įkliūva Norvegijoje. Sintetinių narkotikų rinka ten viena didžiausių Europoje. Didelė ir šių narkotikų paklausa.
„Skaičiai mus stebina. Sunku įsivaizduoti, kaip tiek nedaug gyventojų turinčioje šalyse sulaikoma tiek narkotikų. O dar kiek jų nesulaikoma ir suvartojama”, – svarstė E.Šileris.
Tarptautinę narkotikų prekybą sekantys pareigūnai yra pastebėję, jog daugiau kvaišalų suvartojama tose šalyse, kuriose brangus alkoholis.
Daugumą Skandinavijos šalyse narkotikus platinančių lietuvių sulaiko Lietuvos kriminalistai, bendradarbiaudami su vietos pareigūnais.
Pernai į Švediją metamfetaminą gabenusią grupuotę sučiupę pareigūnai iš jų paėmė apie 100 kilogramų narkotikų. Visi jie buvo skirti Skandinavijos rinkai.
Į Šiaurę narkotikus gabenantys lietuviai ten susiranda ir bendrininkų.
Pernai policijai įkliuvo aštuoni labai didelį kiekį narkotikų į Norvegiją gabenę lietuviai, netrukus pareigūnai sulaikė ir tris jiems talkinusius norvegus. Per kitą operaciją buvo sulaikyti su lietuviais bendradarbiavę Skandinavijoje gyvenantys turkai.
Dažnai narkotikų prekeivių bendrininkais tampa išeiviai arba rusų kalbą mokantys Skandinavijos šalių gyventojai. Rytų ir Šiaurės Europoje narkotikų platintojai paprastai bendrauja rusų kalba.
Gąsdina griežtos bausmės
Į Skandinavijos šalis iškeliauja didžioji dalis Lietuvoje pagamintų narkotikų. Pareigūnai įtaria, kad juos skubama išgabenti ne tik dėl kainų.
Lietuvos policijos pareigūnams įstatymai leidžia nuolatos stebėti tokius nusikaltimus galinčius vykdyti asmenis.
„Narkotikų prekeiviai mums yra žinomi ir nuolat stebimi.
Užsienyje jų niekas nežino ir jie ištirpsta minioje”, – aiškino KPB viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.
Be to, Lietuvoje už narkotikų prekybą gresia daug griežtesnės bausmės.
Prieš kelerius metus sekdami tarptautinę grupuotę pareigūnai svarstė, kur geriau būtų juos sulaikyti – Lietuvoje ar vienoje Skandinavijos šalių. Jeigu prieš teismą jie būtų stoję užsienyje, būtų įkalinti metams arba dvejiems, Lietuvoje grėsė laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Dėl griežtų bausmių Lietuvą stengiasi aplenkti ir kvaišalų prekeiviai iš kitų šalių.
Pasikeitus įstatymams Lietuvą vis rečiau pasiekia ir narkotikams gaminti skirtų medžiagų. Anksčiau už tai grėsė tik bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų, dabar – iki 10 metų nelaisvės.
Prieš keletą metų pareigūnai liko it musę kandę, kai 500 litrų narkotikams skirtos medžiagos įvežę nusikaltėliai atsipirko bauda. Iš tokio kiekio medžiagų per dieną buvo galima pagaminti pusę tonos narkotikų ir užsienio šalyse uždirbti šimtus tūkstančių eurų.
Daro spaudimą ir čigonams
Nors Lietuvoje lieka tik nedidelė dalis čia pagaminamų ar įvežamų sintetinių narkotikų, KPB viršininko pavaduotojas A.Roginskis įsitikinęs, kad užsidirbti įmanoma ir nevežant jų į užsienį.
Didžiausios narkotikų prekeivių grupuotės klestėjo veikdamos vien Vilniaus apskrityje.
„Į šį verslą įsitraukė dešimtys ar net šimtai narių.
Jie turėjo dešimtis vietų, kuriose kiekvieną dieną būdavo pardavinėjami narkotikai”, – pasakojo A.Roginskis.
Didžiausios – vadinamoji Lapinų gauja ir E.Dančenkovo vadovaujama grupuotė pirkėjų ieškojo sostinėje ir Vilniaus rajone, kur didžiausia kvaišalų paklausa.
Grupuočių nariai bando kontroliuoti ir didžiausią Vilniaus narkotikų prekyvietę čigonų taborą, nors nemažai jo gyventojų uždarbiauja savarankiškai.
Norėdami perimti narkotikų verslą iš čigonų, Lapinų grupuotės nariai prieš juos griebėsi smurto. Jų nusikaltimus dabar nagrinėja teismas – kaltinamųjų suole atsidūrė apie 60 gaujos narių, 18–30 metų vyrai.
Beveik visiems tai pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Dauguma jų – organizuotų nusikaltimų pasaulio naujokai, anksčiau nepakliuvę į teisėsaugos akiratį arba teisti už smulkius nusikaltimus.
Nusikaltėlių pasaulio naujokų nebeišduoda ir išvaizda.
„Anksčiau narkotikų prekeiviai būdavo skustagalviai, pasipuošę masyviomis grandinėlėmis. Dabar gatvėse jie nebeišsiskiria iš praeivių”, – sakė kriminalistai.
Internete – didelė pasiūla
Sekti narkotikų pardavėjus dabar pareigūnams tenka ne tik gatvėse, bet ir internete. Narkotikų prekeiviai, kaip ir kiti nusikaltėliai, keliasi į virtualiąją erdvę. Tik jie platina vadinamuosius legalius narkotikus.
Tokiems prekeiviams talkina teisininkai.
Gerai išstudijavę kiekvienos šalies įstatymus, prekeiviai klientams siūlo psichotropinių medžiagų, kurios jų šalyje nėra draudžiamos, todėl pirkėjai jas gali rinktis pagal poveikį ir kainą.
Daugiausia naujų, Europoje dar neuždraustų psichotropinių medžiagų prikuria kinai. Pastebėję, kad kuri nors valstybė uždraudė naują preparatą, jie šiek tiek pakeičia kvaišalų formulę ir vėl siūlo jų klientams.
Šiuos įrašus ne kartą tikrinę KPB pareigūnai įsitikino, jog prekeiviai gerai išstudijavo Lietuvos įstatymus.
2584
Tiek nusikaltimų, susijusių su narkotikų prekyba, pernai ištirta Lietuvoje.
Narkotikų keliai Europoje
* Praėjusiais metais Lietuvos policijos pareigūnai ištyrė 2584 nusikaltimus, susijusius su narkotikų prekyba, – 44 procentais daugiau nei 2011-aisiais.
* Didžiausias Lietuvos pareigūnų sulaikytas cheminių medžiagų kiekis buvo skirtas Olandijos ir Belgijos rinkai. Šiose šalyse pagaminama daugiausia narkotikų Europoje. Ten įrengtos modernios, vaistų pramonei nenusileidžiančios laboratorijos.
* Iš minėtų šalių amfetaminas ir metamfetaminas vis dažniau iškeliauja ne miltelių, o skysčių pavidalu. Iš Olandijos į kitas šalis išgabenama ir daug hašišo, kuris šioje šalyje parduodamas legaliai.
* Keičiasi ir kokaino gabenimo formos. Pareigūnai vis rečiau aptinka kokaino miltelių. Praėjusiais metais į Lietuvą buvo įvežta 50 litrų skystojo kokaino, kuris buvo paslėptas autobuso detalėse. Už tai Panevėžio apygardos teismas jau skyrė bausmes lietuviui, ispanui ir olandui.
* Artimiausiu metu prieš teismą stos ir dvylikai metų įkalinto 38 metų olando Maarteno Spanjaarto tėvas 71 metų Sebastianas Spanjaartas. Paskelbus tarptautinę paiešką, pensininkas buvo sulaikytas Olandijoje praėjusių metų gruodį, prieš pat Kalėdas.
* Prieš keletą metų Lietuvos pareigūnai kokaino aptiko karstuose, šiuose narkotikuose buvo išmirkyti drabužiai, kilimėliai.
* Kokainas į Europą dažniausiai atkeliauja iš trijų valstybių – Bolivijos, Kolumbijos ir Peru, kur sukoncentruota jo gamyba. Pastaraisiais metais Europoje kokaino vartojimas išaugo, o JAV jo rinka susitraukė.
* Lietuvos organizuotų grupuočių nariai EK ataskaitoje minimi ir kaip heroino platintojai Šiaurės bei Rytų Europos šalyse. Jie palaiko ryšį su tuo užsiimančiais rusakalbiais buvusios Sovietų Sąjungos šalių gyventojais.
