Niekur nedirbantys, anksčiau daug kartų už plėšimus, vagystes teisti 29 metų Marius Kadiša ir 25 metų Eduardas Polukejevas gali lengviau atsikvėpti – Trakų teisėsauga nesirengia pateikti jiems įtarimų dėl K.Sendziko nužudymo. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Lentvariškis M.Kadiša ir Vilniaus rajono gyventojas E.Polukejevas 2012 metų gruodžio 15-osios vakarą prie geležinkelio stoties žiauriai sumušė Kauno technologijos universiteto studentą K.Sendziką, atėmė iš jo asmeninius daiktus ir per šalčius paliko gatvėje.
Mirties mįslė – neįminta
Kadangi auka buvo rasta negyva tik praėjus keturiems su puse mėnesio nuo užpuolimo, pareigūnai ir medicinos ekspertai skėsčioja rankomis – kūnas pernelyg smarkiai suiręs, kad būtų galima konstatuoti smurtinę mirtį. Specialistams iš viso nepavyko nustatyti, dėl kokios priežasties sustojo jo širdis.
M.Kadiša ir E.Polukejevas prisipažino, kad iš traukinio išlipusį K.Sendziką daužė kumščiais, spardė, vilko kūną per sniegą, o paskui paliko sėdintį ant žemės.
Užpuolikai atėmė iš studento pinigus, nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba”, banko kortelę, telefoną ir kitų daiktų. Paskui jie nuėjo savais keliais, o smūgiai esą negalėjo būti mirtini.
Griežčiausia bausmė, kurios už plėšimą gali sulaukti recidyvistai, – 6 metai nelaisvės, o už nužudymą jiems grėstų kalėjimas nuo 8 iki 20 metų ar net iki gyvos galvos.
„Padarėme viską, ką galėjome”, – „Lietuvos rytui” tvirtino Trakų prokurorė Žana Sokolovska, bet su tuo nesutinka mirusio studento tėvai Angelė ir Petras Sendzikai.
Parodymai nesutampa
Vienas Lentvario geležinkelio stoties darbuotojas tyrėjams aiškino vidurnaktį lauke prie bėgių sutikęs K.Sendziką – vaikinas ėjo sunkiu žingsniu, iš drabužių buvo matyti, kad buvo išsivoliojęs sniege.
K.Sendzikas paklausė geležinkelininko, kaip išsikviesti taksi, o po to nužingsniavo palei bėgius nusidriekusia Dzūkų gatvele. Nuo egzekucijos buvo praėjusios daugiau nei dvi valandos.
Karolio tėvams šio liudytojo žodžiai sukėlė abejonių, nes kartu su juo dirbęs kitas geležinkelininkas tvirtino tąnakt nesutikęs jokio vaikino.
Pastarasis geležinkelio darbuotojas buvo apklaustas tiktai K.Sendziko motinos A.Sendzikienės prašymu.
Manoma, jog M.Kadiša, gerai pažinojęs pirmąjį liudytoją, galėjo paprašyti sukurti jam alibi.
E.Polukejevas užpuolė K.Sendziką slapstydamasis nuo policijos. Jam ir M.Kadišai iškeltos trys naujos bylos dėl vagysčių ir plėšimų.
Šalia – įtartina lūšna
Abu sėbrai buvo sulaikyti praėjus šešioms dienoms nuo nusikaltimo, o K.Sendziko kūnas aptiktas 2013 metų gegužės 1 dieną. Jis gulėjo aštuoni kilometrai nuo egzekucijos vietos esančioje Raudonės kaimo sodyboje, įduboje, kuri vasarą išdžiūsta.
Vos 100 metrų nuo šios įdubos stūkso apleistas medinis namas, kuriame mėgsta rinktis asocialūs vietos asmenys ir nusikaltėliai.
Pastato savininkas – anksčiau už smurtinius nusikaltimus teistas vyriškis, dabar gyvenantis kitoje vietoje.
Lūšnoje esančios kraujo dėmės Trakų policijos tyrėjų nesudomino.
„Vietos policininkai apklausė vos kelis žmones, gyvenančius prie šios trobos. Pareigūnai net nesiaiškino, ar joje lankydavosi mano sūnų apiplėšę vyrai.
Be to, neįtikėtina, kad sumuštas žmogus šaltą naktį, pustant pats pajėgtų nueiti tokį ilgą atstumą ir dar atsidurti toje vietoje, kurią nuo Lentvario skiria didelis aplinkkelis, miškai.
Policijos tyrėja man tiesiai pasakė, kad ją spaudžia terminai, todėl plėšimo byla turi būti kuo greičiau perduota į teismą”, – pasakojo A.Sendzikienė.
Pareigūnai iš lindynės paėmė kraujo
Dar yra galimybė įrodyti, kad K.Sendzikas buvo nužudytas. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl studento mirties priežasties nustatymo.
K.Sendziko tėvai pasiekė, kad ši byla būtų perduota Vilniaus prokuratūrai.
Ekspertai yra paėmę iš Raudonės kaimo pašiūrės sudžiūvusio kraujo pavyzdžių, pirštų atspaudų, kitų galimų įrodymus, kad kaunietis į šią pašiūrę buvo atvilktas ir kankinamas.
Jei paaiškės, kad tai – K.Sendziko kraujas, M.Kadiša ir E.Polukejevas bausme už apiplėšimą tikriausiai neatsipirks. Tačiau tyrimo rezultatų dar reikės palaukti.
