Po šeštadienio tragedijos Panevėžio rajone įvairių šalies institucijų atstovai rodo pirštais vieni į kitus. Kaip ir dažnu atveju nelemtai žuvus žmogui, rašo „Lietuvos rytas“.
Teigiama, kad nebuvo techninių galimybių nustatyti vietos, iš kurios mergina skambino, nes jos telefone nebuvo SIM kortelės.
Kas dėl to kaltas? Vidaus reikalų ministerija? Bendrasis pagalbos centras (BPC), kurio kūrimą lydėjo intrigos? Ryšių reguliavimo tarnyba? Mobiliojo ryšio operatorius?
Kalbėjo pakuždomis
„Gelbėkite mane, esu pagrobta ir uždaryta automobilio bagažinėje. Nežinau, kur mane veža”, – tokie ankstų šeštadienio rytą telefonu pakuždomis ištarti žodžiai privertė suklusti Bendrojo pagalbos centro Panevėžio skyriaus operatorę.
Buvo aišku, kad juos ištarusiai merginai reikia skubios pagalbos.
Pagalbos prašančioji buvo sujungta su policijos budėtojais. Pareigūnai išsiaiškino, kad merginą du vyrai išprievartavo keli kilometrai nuo Panevėžio esančiuose Dembavos soduose.
Išsigandusi prievartautojų auka pasakė, kad skriaudėjai ją žadėjo paskandinti.
Be to, ji pranešė, kad vežama žalios spalvos „Volkswagen” markės automobiliu.
Ne paskandino, o sudegino
Į Dembavą buvo pasiųsti keturi tuo metu laisvi buvę policijos ekipažai. Jie tikrino visas apylinkėse esančias prieigas prie vandens, taip pat apvažiavo parkus, nuošalesnes medžiais apaugusias vietas. Tačiau pagrobėjų automobilio nepastebėjo.
Policijos ekipažų važinėjimą nutraukė nauja žinia. Praėjus kiek daugiau nei valandai nuo pirmojo išprievartautos merginos pagalbos šauksmo Bendrasis pagalbos centras sulaukė dar vieno skambučio.
Grybauti ėję žmonės pranešė, kad pietiniame Panevėžio priemiestyje, Velžio seniūnijoje, prie Keravos kaimo esančiame miške, dega automobilis.
Mašiną užgesinę ugniagesiai bagažinėje rado žmogaus palaikus. Beveik nebuvo abejonių, kad jie – pagalbos prašiusios septyniolikametės.
Sudeginta mergina buvo rasta maždaug dešimt kilometrų nuo tos vietos, kur galėjo būti pagrobta.
Paaiškėjo, kad visai netoli tos vietos, kurioje buvo padegtas automobilis, ieškodami septyniolikmetės pravažiavo policininkai.
Tačiau jie nežinojo, kad žiaurus nusikaltimas daromas beveik šalia.
Greta tos vietos, kurioje buvo rastas kartu su mergina sudegintas automobilis, yra nedidelis vandens telkinys.
Neatmetama, kad nusikaltėliai planavo jame paskandinti savo auką. Tačiau gal supratę, kad mergina suspėjo susisiekti su policija, pasirinko kitokį nužudymo būdą.
Šeima – draugiška
Nužudytoji septyniolikmetė kartu su tėvais ir jaunesniuoju broliu gyveno Panevėžio pašonėje esančioje Dembavos gyvenvietėje.
Šeimos būstas – nedidelis medinis laikinas namukas. Šalia jo – statomo namo pamatai.
„Ši šeima – labai draugiška, tvirta. Jei dirbdavo, tai dirbdavo visi kartu”, – vakar „Lietuvos rytui” sakė kaimynas.
Kol kas neaišku, kur mergina vaikščiojo tą ankstų šeštadienio rytą ir kokioje vietoje ji buvo pagrobta.
Įtariamieji buvo tardomi
Šiandien bus kreipiamasi į teismą, kad įtariamuosius būtų leista suimti.
Vyriausias jų, 33 metų J.J., jau buvo penkis kartus teistas už įvairius nusikaltimus. Policija sulaikė ir jo brolį 21-erių A.J.
Trečiasis sulaikytasis – 22 metų D.A. taip pat policijai žinomas, keturis kartus teistas už vagystes, narkotikus ir kitokius nusikaltimus.
Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato vadovas Rimantas Bobinas sekmadienį „Lietuvos rytui” sakė, kad sulaikytieji tikrai susiję su žiauriu nusikaltimu: „Mes su jais dirbame. Jie duoda parodymus.”
Gali būti, kad tai bus vienas retų ikiteisminių tyrimų, kai nusikaltimą bus padėjusi atskleisti pati nužudyta mergina.
Bendrajame pagalbos centre liko įrašytas jos priešmirtinis pokalbis su operatore.
Centro darbuotojai sukrėsti
Bendrojo pagalbos centro vadovas Artūras Kedavičius tvirtino, kad tas pokalbis, kaip ir pats įvykis, ypač sukrėtė ne tik su septyniolikamete bendravusią darbuotoją, bet ir kitas tos pamainos moteris.
– Ar jūs pats bendravote su operatore, kuri kalbėjosi su mirti vežama septyniolikmete? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Kedavičiaus.
– Aš pats šeštadienį buvau Panevėžyje ir kalbėjausi su visomis toje pamainoje dirbusiomis moterimis. Jos visos sukrėstos to, kas įvyko.
Darbuotojos irgi graužiasi, klausia savęs, ar viską padarė, kad išgelbėtų tą merginą. Bet jos tikrai padarė viską, ką galėjo.
Pamainos darbuotojoms buvo pasiūlyta psichologo pagalba, tačiau jos atsisakė.
– Apie ką sukosi pagalbos prašiusios merginos ir centro operatorės pokalbis?
– Negaliu viešinti detalių. Tik tiek, kad mergina pasakė, jog ją užpuolikai žadėjo nuskandinti ir įkišo į bagažinę.
Operatorė mergaitės klausinėjo, ar ji jaučia, kokiu keliu rieda mašina. Buvo aišku, kad nusikaltėliai važiavo neasfaltuotais, aplinkiniais keliukais.
– Kiek laiko operatorė bendravo su paskambinusia mergina?
– Skambutis kelis kartus nutrūko. Mes patys negalėjome su skambinusiąja susisiekti, nes nebuvo aišku, koks jos telefono numeris. Ji pati mums perskambino. Iš pradžių kalbėjo pašnibždomis, vėliau jau garsiai.
Telefonu su ja bendravusios darbuotojos pamaina baigiasi 7 valandą 30 minučių. Mergina paskambino prieš pat pamainos pabaigą. Su ja kalbėjusi operatorė nesikėlė iš savo vietos ir toliau tęsė pokalbį.
– Kada pokalbis nutrūko?
– Tada, kai skambinusioji pasakė, kad jaučia dūmų kvapą, ir pradėjo kosėti. Paskui buvo girdėti kažkokių kitų garsų.
– Kitaip tariant, operatorė girdėjo, kaip mergina mirė?
– Taip.
– Ar jūsų darbuotojos yra mokomos, ko reikia klausti panašiais atvejais?
Ar operatorė turėjo kokias nors instrukcijas, ar kalbėjosi iš širdies bandydama padrąsinti, suteikti savotišką psichologinę pagalbą?
– Ji klausinėjo visko, kas padėtų nustatyti merginos buvimo vietą. Taip pat bandė kartu ieškoti išeities, teikė kai kurių patarimų.
Taip pat bandė padrąsinti, sakė, kad nusikaltėlių mašinos ieško ne vienas policijos ekipažas, kad ji bus surasta.
– Ar galite pasakyti, kas kaltas, kad bagažinėje vežama nepilnametė sugebėjo prisišaukti pagalbos, bet jos taip ir nesulaukė?
– Aš kaltininkų neieškau. Mes negalime priversti, kad mobiliojo ryšio operatoriai įsigytų brangią įrangą, reikalingą skambinančio be SIM kortelės vietai nustatyti.
Pirmadienį kreipsimės į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji to pareikalautų iš ryšio operatorių. O dabar kažkam reikia atpirkimo ožio ir jūs su juo kalbate.
– Ar tiesa, kad po šio įvykio padažnėjo skambučių su melagingais pagalbos prašymais?
– Per metus mūsų tarnyba visoje Lietuvoje sulaukia per 4 milijonus skambučių. Dalis jų būna melagingi.
Po šio įvykio padaugėjo skambinančių be SIM kortelės ir reikalaujančių, kad juos surastų. Tai labai trukdo mūsų tarnybos darbui.
Ministras kaltina kitus
Reaguodamas į tragediją Panevėžio rajone vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas vakar sušaukė atsakingų pareigūnų pasitarimą.
„Noriu pabrėžti, kad į pranešimą reaguota tinkamai, policija operatyviai išsiuntė visas pajėgas į spėjamą nusikaltimo vietovę, o įtariami asmenys buvo sulaikyti per labai trumpą laiką.
Pagrindinis klausimas – kodėl nebuvo gauti vietos nustatymo duomenys Bendrajame pagalbos centre iš judriojo ryšio operatoriaus, kurio paslaugomis naudojosi žuvusioji.
Asmeniškai noriu pabrėžti, jog centro direktorius nepadarė visko, kad vietos nustatymo duomenys būtų gaunami iš operatorių, ir už tai turėtų prisiimti atsakomybę”, – kalbėjo ministras.
Kita vertus, pasak D.Barakausko, tai, kad BPC negavo duomenų apie merginos buvimo vietą, – ne centro kaltė: „Tuos duomenis turėjo perduoti mobiliojo ryšio operatoriai, kuriems priklauso šis konkretus telefono numeris.”
Ministras kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad būtų paaiškinta, dėl kokių priežasčių BPC negalėjo nustatyti merginos buvimo vietos. Pats D.Barakauskas sakė nematantis savo asmeninės atsakomybės dėl šios tragedijos.
BPC nekvietė medikų, nes auka jų neprašė
* Apie Bendrojo pagalbos centro (BPC) direktoriaus A.Kedavičiaus atleidimą buvo prabilta dar 2009 metų pabaigoje po sostinės verslininko Ernesto Mejerio nužudymo.
* Iki šiol nežinomas užpuolikas vyrą peiliu subadė lapkričio 2-osios vakarą jo namuose Skersinės Sodų 9-ojoje gatvėje.
* Apie 20 val. iš namo laikraščių išėjusį paimti verslininką užpuolė kaukėtas vyras.
* Įtartiną triukšmą išgirdusi jo žmona Evelina išėjo į kiemą, tačiau pamačiusi, kas vyksta, staigiai spruko atgal. Užpuolikas, tempdamas su savimi E.Mejerį, kurį jau buvo spėjęs surišti, taip pat įsiveržė į vidų.
* Čia jis pabandė surišti ir E.Mejerienę, bet tuo metu išsilaisvinęs jos vyras pradėjo grumtis su plėšiku, o pasprukusi žmona basa nubėgo pas artimiausius kaimynus kviestis pagalbos.
* Vėliau paaiškėjo, kad tą vakarą į BPC skambino ne tik kaimynai, bet ir pats E.Mejeris.
* Žmonai išbėgus iš namų verslininkui pavyko pasprukti nuo, kaip įtariama, dviejų užpuolikų. Jis užsidarė viename iš kambarių ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu prašė jam padėti.
* Į skambutį atsiliepusi BPC pareigūnė A.Rusaitė apie nusikaltimą pranešė policijai, bet nesuprato, kad reikia kviesti greitosios pagalbos medikus, nors E.Mejeris aiškiai pasakė, jog į jo namus įsibrauta, jis užpultas.
* Kalbant telefonu su A.Rusaite, nusikaltėliai įsiveržė į kambarį. BPC operatorė girdėjo grumtynių garsus, klausėsi, kaip E.Mejeriui liepiama gultis ant grindų, kaip jis maldauja užpuolikų jį paleisti. Vėliau pokalbis nutrūko.
* Atliekant tarnybinį patikrinimą A.Rusaitė aiškino, kad viską atliko teisingai. BPC darbuotoja buvo įsitikinusi, kad medikus reikia siųsti tik tada, kai to paprašo skambinusysis. Iš E.Mejerio ji tokio prašymo neišgirdo.
* Kurčia pagalbos šauksmui liko ir į E.Mejerio kaimyno skambutį atsiliepusi A.Kaškevičienė. Nors smarkiai susijaudinęs vyras aiškino, kad užpuolikas yra ginkluotas, BPC specialistei to pasirodė maža. Negana to, kalbėdama su žudomo verslininko kaimynu, užuot žmogų nuraminusi, jog pagalba jau važiuoja, jį aprėkė.
* Kol iš Kalvarijų gatvėje tuo metu buvusio 1-ojo policijos komisariato į Molėtų plente esančius sodus atvyko policijos pareigūnai, E.Mejeris jau buvo miręs.
* Vidaus reikalų ministerijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad A.Rusaitė ir A.Kaškevičienė pažeidė BPC įstatymą, tačiau nuobaudų jos išvengė.
* Tikros šio įvykio aplinkybės greičiausiai nebūtų paaiškėjusios, jei žurnalistų nebūtų pasiekęs anoniminis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad BPC darbuotojos girdėjo, kaip žudomas E.Mejeris, bet nieko nedarė.
* BPC direktorius A.Kedavičius ir tuomet Vidaus reikalų ministerijai vadovavęs R.Palaitis neigė, kad E.Mejeris iš viso skambino Bendrajam pagalbos centrui, o vėliau teisinosi, esą medikai vyrui nebūtų spėję padėti, jei ir būtų buvę iškviesti.
