Šių metų balandžio 8-ąją, dieną prieš Seimui panaikinant šešiais nusikaltimais įtariamos N.Venckienės teisinę neliečiamybę, Vilniaus apylinkės prokuroras Valdemaras Baranauskas ruošė jai įtarimus byloje dėl J.Furmanavičiaus apšmeižimo.
„Byla jau baigta”, – „Lietuvos rytui” sakė prokuroras.
Tąkart prokuroras apgailestavo tik dėl to, kad į Seimą D.Valys kreipėsi tik dėl Šiaulių apygardos prokurorės Ninos Raugienės atliekamų ikiteisminių tyrimų.
V.Baranauskas taip pat buvo surašęs prašymą D.Valiui, kad šis prašytų Seimo panaikinti N.Venckienės teisinę neliečiamybę ir byloje dėl jos buvusio kolegos šmeižto, bet Generalinės prokuratūros vadovas paragino neskubėti.
Esą ramiai sudėliok visus taškus, kad nė vienam parlamentarui nekiltų abejonių balsuojant už N.Venckienės neliečiamybės panaikinimą.
Nuomonė staiga pasikeitė
Nuo to laiko praėjo penki mėnesiai, bet D.Valys taip ir nesikreipė į Seimą prašydamas leisti pareikšti įtarimus nuo teisėsaugos pasislėpusiai N.Venckienei.
Atvirkščiai – prokuratūra trečią kartą nutraukė ikiteisminį tyrimą ir nušauto Kauno apygardos teismo teisėjo artimiesiems pasiūlė su šmeižikais aiškintis privataus kaltinimo tvarka.
J.Furmanavičiaus seserys prokuratūros nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Jų skundas buvo patenkintas – byla visuomenei turi didelę reikšmę, todėl nusikaltėlių turėtų ieškoti ne aukos artimieji, o prokuratūra.
Vakar tą patį pasakė ir Vilniaus apygardos teismas, kuriam tirti bylą įpareigoti prokurorai buvo apskundę žemesnės instancijos teismo nutartį.
J.Furmanavičiaus apšmeižimo byla vėl grįžta į prokuratūrą, ikiteisminiam tyrimui pasibaigus D.Valys turės kreiptis į Seimą dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Suprantama, jei Seimas iki to laiko pats neatsikratys Čikagoje įstatymus „kuriančios” parlamentarės.
Nuolat kratėsi bylos
2009 metų rudenį pradėti ikiteisminį tyrimą N.Venckienės ir jos brolio Drąsiaus Kedžio atžvilgiu paprašė pats J.Furmanavičius.
Likimo ironija, tačiau tyrimas buvo pradėtas tik teisėjo žūties dieną – 2009 metų spalio 5-ąją.
Kadangi nukentėjęs asmuo jau buvo miręs, netrukus tyrimas buvo nutrauktas.
Šmeižtas nesiliovė ir po J.Furmanavičiaus nužudymo, todėl vyro seserys pareikalavo tyrimą atnaujinti ir tęsti toliau.
Prokuratūra šios bylos kratėsi nuo pat pradžių.
Nukentėjusiesiems nuolat siūlyta šmeižikus į teismą paduoti privataus kaltinimo tvarka, bet teismai prokuratūros nutarimus panaikindavo.
Skundėsi esąs sekamas
Dėl J.Furmanavičiaus apšmeižimo buvo apklausta daugybė liudytojų, kuriems J.Furmanavičius ne kartą guodėsi dėl šmeižto ir pasakojo esąs persekiojamas N.Venckienės ir jos brolio.
„Vienas seka darbe, kitas – prie namų”, – likus kelioms dienoms iki nužudymo pasiskundė J.Furmanavičius.
Kaip liudytojas byloje apklaustas ir portalo lrytas.lt žurnalistas Artūras Jančys, pirmasis viešai savo straipsnyje užsiminęs, kad D.Kedžio dukterį, be Andriaus Ūso, galėjo tvirkinti vienas Kauno apygardos teismo teisėjas.
Apie J.Furmanavičių jam pasakė D.Kedys ir abu Venckai.
Nors straipsnyje nebuvo paminėti net J.Furmanavičiaus inicialai, pedofilijos kūrėjams to užteko – nešinas sesers parašytu skundu į prokuratūrą atskubėjęs D.Kedys paliepė: „Štai dar vienas pedofilas. Spauda rašo, tirkite.”
Nuotrauką parodė teta
Po dvigubos žmogžudystės Kaune neabejojusi J.Furmanavičiaus kalte ir ne kartą viešai jį vadinusi pedofilu, tvirkinusiu jos dukterėčią, liudyti iškviesta N.Venckienė pradėjo kalbėti kitaip.
Tyrimą atliekančiam prokurorui ji tvirtino, kad apie tai, jog J.Furmanavičius gali būti pedofilas, sužinojo tik iš spaudos, vėliau prievartautoją esą atpažino ir jos brolio bei Laimutės Stankūnaitės duktė.
N.Venckienė mergaitei parodė internete, teismų puslapyje, rastą J.Furmanavičiaus nuotrauką.
„Šitas? Šitas? Šitas?” – kelis kartus besdama pirštu į savo kolegos fotografiją mažametės klausė N.Venckienė.
Po penktojo ar šeštojo klausimo vaikas patvirtino: „Taip, šitas.”
Vėliau tyrėjams ir pati mergaitė prisipažino, kad J.Furmanavičiaus ji niekada nematė – nuotrauką jai parodė teta.
