Savitiems gaujų įstatymams paklūstantys jauni vyrai nelinkę net teisėsaugai atskleisti, kokiomis aplinkybėmis į juos šaudė su mirtinais oponentais – Kamuolinių gauja – siejami asmenys.
Nors prokurorai ir policijos pareigūnai surinko duomenų, jog šaudė įvykio vietoje buvęs vieno Kamuolinių bičiulis Edikas Mikučiauskas, nė vienas teisme liudijusių Agurkinių jo neatpažino. Anaiptol, jie sutartinai nurodė, kad pistoletu šaudė tamsiai apsirengęs, ilgaplaukis vyras.
Vietoje peršautos akies – stiklo protezas
Trijų Agurkinių žūtimi vos nepasibaigęs Kauno gaujų santykių aiškinimasis įvyko prieš trejus metus – 2010-ųjų vasario 24-osios pavakarę Šilainių rajone, Šarkuvos gatvėje.
Nuaidėjus kovinio pistoleto šūviams, į pilvą buvo sužalotas vienas Agurkinių lyderių Tadas Petrošius, į kaklą – šios gaujos narys Artūras Arbūzas. Sunkiausius sužalojimus patyrė Mantas Nauronis, jam kulka perskrodė galvą ir išėjo per akiduobę. Pasak teisiamųjų, M.Nauroniui buvo pašalinta akis, jos vietoje įstatytas stiklinis protezas.
Byla, kurioje pasikėsinimu nužudyti tris žmones kaltinamas Kaune bei Prienuose gyvenantis vadybininkas E.Mikučiauskas, įdomi ir dėl jos dalyvių statuso. Su Kamuolinių gauja netiesiogiai siejamas teisiamasis laiką leidžia laisvėje.
Nukentėjusio statusą turintis vienas Agurkinių lyderių T.Petrošius suimtas kartu su kitais grupuotės vadeivomis įtariant nusikalstamo susivienijimo organizavimu bei narkotikų kontrabanda, o M.Nauronis – dėl pasikėsinimo nužudyti bei prekybos kvaišalais.
Teismui tik vargais negalais pavyko pasikviesti šiuo metu tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos nuolat „kursuojantį“ A.Arbūzą.
Apšaudė „per klaidą“
Apklausiamas liudininku kaunietis kaip įmanydamas bandė sumenkinti savo vaidmenį šiuo metu teisėsaugininkų jau sutriuškintos Agurkinių gaujos veikloje. Nors pripažino pažįstantis jos lyderius, tikino lemtingą vakarą kartu į Šarkuvos gatvę užsukęs atsitiktinai ir jį nežinia už ką peršovė ilgaplaukis vyras.
Pasak išgyvenusio Kauno šešėlinio pasaulio veikėjo, tą dieną jis kartu su draugu Vytu šio automobiliu atvyko į Šilainius, nes to prašė jo brolis – su gauja siejamas Dainius Zinevičius.
Esą atsitiktinai jis pastebėjo automobiliu į Šarkuvos gatvę sukantį brolį, tad važiavo paskui jį. Išlipus A.Arbūzas sakė prie daugiaaukščio namo pastebėjęs „kažkokį sambrūzdį“, konfliktavo 5-6 vyrų grupė, aidėjo į šūvius panašūs garsai.
„Netrukus nuo 12-ojo namo pasigirdo šūviai. Vyras su pistoletu rankose šaudydamas ėjo link mūsų. Apsisukau ir pasileidau bėgti į kiemus. Pajutau skausmą ir nukritau, supratau, kad į mane pateikė. Brolis mane pakėlė ir prilaikomas bėgau toliau, kur pamačiau tamsios spalvos automobilį, jis mane nuvežė į klinikas“, - liudijo A.Arbūzas.
Į ligoninę nuvežė kitas Agurkinis
Nukentėjusiu pripažintas A.Arbūzas teisme laikėsi nusikalstamo pasaulio atstovams įprastos taktikos – nekalbėti daugiau, nei jau spėjo išsiaiškinti teisėsaugininkai.
Tik priremtas valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės kaunietis prisipažino, kad po peršovimo jį į ligoninę nugabeno toli gražu ne atsitiktinai sustabdytas juodas BMW 530. Šį, jo žmonos vardu registruotą automobilį vairavo taip pat su Agurkiniais siejamas Svetoslavas Potoskajevas, pravarde Svietas. Turimais duomenimis, automobilis jau stovėjo, regis, laukė atbėgančių kitų gaujos narių.
Kodėl nei užpuoliko peršautas ir plūstantis krauju A.Arbūzas, nei kartu į ligoninę vykę jo pakeleiviai apie ką tik įvykdytą nusikaltimą nesiteikė pranešti policijai, kaunietis taip ir nesugebėjo atsakyti.
Tik po ilgo kamantinėjimo jis pripažino neva atsitiktinai Kauno klinikose sužinojęs, kad čia pat gydomi dar du peršauti Agurkinių veikėjai – T.Petrošius ir M.Nauronis. Nukentėjusysis taip pat tikino, kad nei jis, nei jo draugai nesuvokia dėl ko buvo apšaudyti. Savaime suprantama – nežino ir kas šaudė.
„Teko su kitais kalbėtis apie šį šaudymą, bet niekas taip ir nežino kas į mus šaudė“, - teisme sakė A.Arbūzas.
Tyrimo pradžioje melavo
Itin nenoriai apie šaudynes Šilainiuose kalbėjusiam A.Arbūzui teisme teko akis į akį susidurti su savo paties melu. Teisėjai perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tapo akivaizdžiai aišku, kad peršautas kaunietis melavo.
Pradžioje jis tikino į Šilainius vykęs vienas, net žodžiu neužsiminė apie kartu važiavusį Vytą, pravarde Drageris. Peršautas A.Arbūzas klinikose policijos tyrėjams pradžioje atsisakė duoti bet kokius parodymus, o vėliau sakė nematęs nei būrio žmonių, nei šaulio su ginklu rankose.
Priremtas prieštaringų parodymų A.Arbūzas bandė gintis, tikino tyrėjams nemelavęs, o „tik“ kai ką nutylėjęs. „Bijojau dėl savęs. Maža ką, gal kas nors būtų mane atpažinęs“, - sakė kaunietis.
Kovinio pistoleto kulkos pervertas A.Arbūzas ieškinio už patirtą žalą taip ir nepareiškė. Vyras tikino nežinantis kodėl turi jaustis nukentėjusiu bei atsisakė dalyvauti tolimesniame bylos nagrinėjime.
Liudyti į teismą – su kaukėtų apsaugininkų palyda
Bene daugiausia į tiesą panašios informacijos teisme atskleidė šiuo metu valstybės saugomas Agurkinių gaujos narys.
„Tą vakarą į Šarkuvos gatvę atvažiavo mūsų apie 30 žmonių sumušti kitus tris vyrus. Pradėjome mušti tokį Mockų (Artūras Mockus kriminalistų priskiriamas Kamuolinių gaujai. – Red.), o kiti du pabėgo. Vienas jų išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti“, - teisme liudijo kaukėtų policijos pareigūnų atlydėtas gaujos eilinis.
Liudininkas pasakojo gerai nežinantis, kodėl nuspręsta sumušti konkuruojančios gaujos atstovą A.Mockų. Jis tik girdėjęs, neva šis prieš tai susistumdęs su grupuotės lyderio S.Velečkos-Agurko dešiniąja ranka vadinamu N.Tučkumi. Pasak liudininko, Agurkiniai egzekucijai ruošėsi gana kruopščiai.
Pradžioje išsiaiškinta, kad Šilainiuose, Šarkuvos gatvėje, gyvena jų nemalonę užsitraukusio A.Mockaus draugė. Nustačius, kad mergina naudojasi 3-iosios klasės BMW automobiliu, gaujos nariai sukurpė planą kaip prisivilioti jį patį.
„Kažkas pradūrė automobilio padangą ir buvo laukiama, kol A.Mockus atvažiuos jai pakeisti ratą“, - teisme pasakojo kaunietis.
Muštynės virto kruvinu susišaudymu
Žvalgams pranešus, jog A.Mockus jau atvyko, į Šarkuvos gatvę automobiliais sugužėjo apie tris dešimtis Agurkinių gaujos atstovų. Pasak liudininko, ten buvo ne tik eiliniai grupuotės nariai, bet ir lyderiams priskiriami T. Petrošius, N.Tučkus, A.Rimgaila.
A.Mockus taip pat buvo ne vienas, su dviem vyrais, tačiau tai nesutrukdė egzekucijos, kiekybinė persvara buvo akivaizdi.
Trims dešimtims nusikalstamo pasaulio atstovų iššokus iš automobilių, A.Mockus smūgiais pargriautas ant žemės, pasak liudininko, visi jį spardė, o T.Petrošius dar grasino pistoletu.
Kiti du su A.Mockumi buvę vyrai pabėgo, tačiau netrukus pasigirdo šūviai. Liudininko teigimu, pistoletu taikydamasis į žmones šaudė kartu su A.Mockumi buvęs ir šiuo metu prieš teismą stojęs E.Mikučiauskas.
Pradėjus kristi kulkų pakirstiems Agurkiniams, ginklą turėjęs T.Petrošius, pasak liudininko, dar atsišaudė.
Nors ir noriai davęs teisme parodymus valstybės saugomas kaunietis nenorėjo pripažinti priklausęs organizuotai gaujai. Į klausimą, kas tie 30 vyrų, susirinkusių sumušti jiems neįtikusio A.Mockaus, šis bandė išsisukti, esą tai buvo „gatvės ir kiemo draugai“, apie rengiamą egzekuciją sužinoję ir į ją vykę ne kieno nors paprašyti, o spontaniškai – apie planuojamą susibūrimą sužinoję vieni iš kitų.
Mafijozas viską neigė
Teisme liudijęs, ko gero su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs ir dėl to saugomas kaunietis – vienintelis atpažinęs prieš teismą stojusį E.Mikučiauską. Visi kiti, tiek nukentėję, tiek ir liudininkai kategoriškai neigė, kad tai jis šaudė.
Vieną pasikėsinimą jau išgyvenęs T.Petrošius, kai jį bei kartu vykusį apsaugininką apšaudė automatais ginkluoti nusikaltėliai, teisme demonstravo įžūlumą bei aroganciją. Už grotų patekęs nukentėjusysis tikino nepažįstantis ką tik teisme liudijusio kauniečio, aiškino neturėjęs jokio ginklo.
Regis garsus mafijozas buvo pasiruošęs neigti viską, ko buvo klausiamas. Jis tikino nedalyvavęs egzekucijoje, nepažįstantis nei A.Mockaus, nei prieš teismą stojusio E.Mikučiausko.
Nors T.Petrošius negalėjo paneigti, jog lemtingąjį vakarą Šarkuvos gatvėje buvo sužeistas, jis nurodė visiškai priešingas aplinkybes. Esą savo prabangiu S klasės „Mercedes Benz“ automobiliu kartu su A.Rimgaila namo vežęs draugą N.Tučkų ir netikėtai pamatęs automobiliu važiuojantį kitą Agurkinių atstovą A.Arbūzą. Norėdamas su juo šnektelėti, pasekė paskui.
Neva atsitiktinai pamatęs, kaip konfliktuoja dvi vyrų grupelės, viena jų pasileido bėgti, o kita – vytis. Netrukus nuaidėjo šūviai, tačiau šaudęs vyras, pasak T.Petrošiaus, visai nepanašus į teisiamą E.Mikučiauską.
Savo statusą pabrėžė ir teisme
T.Petrošius savo elgesiu teisme tarsi stengėsi pabrėžti neeilinio organizuotos grupuotės atstovo statusą, į prokurorės klausimą dažniausiai atsakydavo nieko nežinantis ar negalintis prisiminti, o kai kurios jo frazės buvo akivaizdus atsikalbinėjimas.
Į klausimą, kaip jis būdamas sužeistas į pilvą pasišalino iš susišaudymo vietos, T.Petrošius pareiškė tai padaręs „pasišalinimo būdu“.
Teisme liudiję susišaudymą atsitiktinai matę Šilainių gyventojai gerai įsidėmėjo iš kiemo atbuline eiga važiavusį T. Petrošiaus „Mercedes Benz“. Į sprunkantį automobilį buvo šaudoma, o jo keleivis, teisėsaugininkų duomenimis tai buvo Agurkinis A.Ringaila, per keleivio langą atsišaudė.
Nei A.Ringaila, nei A.Petrošius teisme neprisipažino buvę ginkluoti. Agurkiniai dievagojosi su šaunamaisiais ginklais neturintys nieko bendra, net negalėtų atskirti pistoleto nuo revolverio.
Gaujos vadeivos „pavaduotoją“ atvedė „Aro“ automatininkai
Bene arogantiškiausiai teisme elgėsi automatais ginkluotų „Aro“ pareigūnų į teismo salę liudyti atvežtas gaujos lyderio S.Velečkos dešiniąja ranka vadinamas 38 metų N.Tučkus.
Kaunietis teisme pasirodė vilkėdamas sportiniu kostiumu, ant kurio nugaros buvo parašyta „CCCP“, savo įžūliu elgesiu tarsi stengėsi pabrėžti neeilinį statusą.
Jis pareiškė nieko neprisimenantis, esą praėjo labai daug laiko, į prokurorės klausimus dažniausiai atsakydavo žodžiu „ne“.
Nors užfiksuota, kad jis ligoninėje lankė per susišaudymą sužeistą T.Petrošių, teisme N.Tučkus tikino taip ir nepaklausęs kokiomis aplinkybėmis šis buvo sužalotas.
„Ne man atsitiko, todėl nelabai ir domėjausi“, - tikino gaujos lyderio dešinioji ranka N.Tučkus.
Kaip ir kiti gaujos nariai, N.Tučkus taip pat vengė kalbėti apie vieną galingiausių ne tik mieste, bet ir visoje šalyje vadintą Agurkinių gaują. Net paklaustas, už ką jis šiuo metu suimtas ir kokie nusikaltimai jam inkriminuojami, nusikaltėlis sugebėjo pasityčioti.
„Nepamenu – ten daug straipsnių, o aš nepasiėmiau lapo su jais“, - atrėžė N.Tučkus.
Vadovaujasi nerašytais nusikaltėlių įstatymais
Lrytas.lt kalbintų teisėsaugininkų toks teisme liudijusių kauniečių elgesys nė kiek nestebino. Nenoras kalbėti tiesą sąlygojamas nerašytų nusikaltėlių taisyklių, draudžiančių liudyti net prieš mirtinus priešus.
„Pagrindinis nerašyto nusikaltėlių kodekso reikalavimas – patiems tarpusavyje viską išsiaiškinti, net ir labai stipriai nukentėjus, niekada neduoti parodymų policijos pareigūnams, nebendradarbiauti su prokurorais. Tai ne pirma byla, kurioje apšaudyti, vos gyvi likę taip vadinam bachūrai vėliau tikina nepažįstantys savo skriaudikų, net atsisako nukentėjusiųjų statuso“, - lrytas.lt žurnalistui kalbėjo vienas Kauno kriminalistų.
