Byla dėl melagingų duomenų mokesčių deklaracijose suka jau antrą ratą po teisėsaugos įstaigas.
Suka nesėkmingai – vis atsiranda geradėjų. Ir ko gero, suksis iki senaties – mat įtarimų sukėlusi bendrovė priklauso aferų virtuozui S.Rachinšteinui, prieš kurį lankstosi pareigūnai, rašo „Lietuvos rytas".
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai vienas nuo kito stumdo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) surinktą medžiagą, kad bendrovė „Serneta” 2006 metų mokesčių deklaracijoje nurodė melagingus duomenis.
Įtariama, jog „Serneta”, kurios vienintelis akcininkas yra S.Rachinšteino tėvas Fima Rachinšteinas, neteisėtai siekė susigrąžinti mokesčių permoką.
Sugrįžo tam pačiam tyrėjui
Gegužę VMI surinkta informacija iš vienos įstaigos į kitą keliauja jau antrą kartą. Pirmą kartą ją gavęs FNTT vyriausiasis tyrėjas Sigitas Kaleinykas jokio nusikaltimo neįžvelgė.
Tuomet ji pateko Vilniaus apygardos prokurorui Tadeušui Osipovičiui. Šis pareigūnas taip pat nematė reikalo į ją gilintis.
Tuomet VMI kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendė, kad FNTT tyrėjas ir prokuroras nepasinaudojo visomis galimybėmis, kad galėtų išsiaiškinti, ar VMI nurodyti duomenys atitinka tikrovę.
VMI pareiškimas vėl buvo grąžintas FNTT. Ir ne kam kitam, o tam pačiam tyrėjui S.Kaleinykui. Ratas sukasi iš naujo – S.Kaleinykas ją tirti atsisakė, o VMI vėl kreipėsi į prokuratūrą.
Sunaikino visus dokumentus
VMI įrodinėja, kad galimai neteisingus duomenis apie 2006 metais turėtą turtą ir pelną pateikusi „Serneta” neteisėtai bando susigrąžinti 119 425 litų nekilnojamojo turto mokesčių permoką.
FNTT tvirtina, jog to patikrinti nebeįmanoma, nes visus „Sernetos” dokumentus apie jos turtą ir sumokėtus mokesčius 2005–2009 metais sunaikino tuometis bendrovės direktorius Sergejus Erochinas.
2011 metų rugsėjį Vilniaus apylinkės teismas jam už tai skyrė baudą, todėl pareigūnai padarė išvadą, kad už tą patį nusikaltimą niekas negali būti baudžiamas antrą kartą.
Ataskaita – paskutinę dieną
Tokį nutarimą priėmęs tyrėjas S.Kaleinykas atsakė, kad teisėsaugos pareigūnai neprivalo aiškintis, kokie skaičiai buvo nurodyti vėliau pateiktose šios bendrovės ataskaitose.
Tai tik mokesčių rinkėjų reikalas, kurį VMI gali išspręsti be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo.
Prašymą susigrąžinti nekilnojamojo turto mokesčių permoką „Serneta” Mokesčių inspekcijai įteikė paskutinę 2011 metų dieną, kad duomenų niekas nebegalėtų patikrinti.
Šiuo gudriu žingsniu jie įstatymo nepažeidė.
Bet ataskaitoje nurodyti skaičiai apie Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose nekilnojamojo turto turinčios bendrovės sumokėtus mokesčius smarkiai skyrėsi nuo tų, kuriuos „Serneta” buvo pateikusi 2007 metais.
Kodėl atsirado didesnis nei 119 tūkst. litų skirtumas, bendrovės atstovai negalėjo pagrįsti jokiais dokumentais. Jie teisinosi, kad visi įmonės finansiniai dokumentai buvo sunaikinti.
Pinigų iš valstybės negavo
Bet FNTT tyrėjas S.Kaleinykas tvirtino, jog tai, kad niekuo nepagrįsti skaičiai yra neteisingi, – tik VMI prielaidos, todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kilus įtarimų, jog patikslintoje deklaracijoje tyčia buvo įrašyta mažesnė nekilnojamojo turto mokesčių suma, VMI atsisakė „Sernetai” grąžinti 119 tūkst. litų.
Šį sprendimą „Serneta” apskundė Mokestinių ginčų komisijai, tačiau rugsėjo 9-ąją S.Rachinšteino statytinių skundas buvo atmestas.
FNTT tyrėjas pažymėjo, kad negrąžindama pinigų VMI problemą išsprendė, valstybė žalos nepatyrė, todėl nebėra tikslo tęsti tyrimą.
Tačiau mokesčių inspektoriai siekia, kad galimai melagingus duomenis pateikę verslininkai būtų nubausti.
„Nepaisant to, ar „Serneta” susigrąžino neteisėtai deklaruotą mokesčio permoką, ar ne, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą”, – teigiama VMI skunde prokuratūrai.
Dokumentai dingsta dažnai
Naikinti ataskaitas apie finansinę būklę, darbų sutartis bei kitus dokumentus su S.Rachinšteinu siejamose bendrovėse įprasta. Jų yra mažiausiai septyniolika.
Kai teismams ar VMI prireikia sužinoti tikrąją su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių finansinę padėtį, jų atstovai nurodo, kad prarado apskaitos dokumentus.
Dokumentai dingsta ir tuomet, kai už pastatų statybą reikia atsiskaityti su juos stačiusiomis bendrovėmis. Dokumentus pasirašinėja, o prireikus juos sunaikina specialiai tam priimti direktoriai. Dažniausiai – ne Lietuvos piliečiai.
Taip bandoma apsunkinti tyrimus. Palyginę skirtinguose dokumentuose esančius su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių direktorių parašus, pareigūnai pastebėjo, kad vieno asmens vardu galėjo pasirašyti skirtingi žmonės.
Dėl suklastotų parašų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Į aferas įtraukė ir benamius
* Savo įkurtų įmonių vadovais S.Rachinšteinas buvo įdarbinęs ir benamius. Vėliau jiems kartu su savo darbdaviu teko stoti prieš teismą.
* Du teismus apkeliavusioje ir šiuo metu laikinai sustabdytoje byloje teigiama, kad fiktyvių bendrovių direktoriais S.Rachinšteinas įdarbino benamį Narimantą Šimelį ir už girtavimą iš aukštų pareigų Muitinės departamente atleistą Vaclovą Nevedomskį.
* Benamis N.Šimelis į susitikimą su S.Rachinšteinu nuėjo tiesiai iš patvorio, kur gurkšnojo pigų vyną.
* Į kavinę „Jovarėlis” susitikti su milijonieriumi jį nusivedė už girtavimą iš aukštų pareigų Muitinės departamente atleistas V.Nevedomskis.
* Su dviem apsaugininkais kavinėje laukęs S.Rachinšteinas benamiui pasiūlė tapti vienos bendrovės direktoriumi.
* Jam buvo paaiškinta, kad rūpintis verslo reikalais nereikės, užteks kartais pasirašyti vieną kitą dokumentą. Už kiekvieną parašą jam buvo žadama sumokėti po 10–20 litų.
* Vieninteliu bendrovės „Kogenta” akcininku ir vadovu tapęs N.Šimelis atlygį buhalterijoje atsiimdavo iš karto, kai tik suraitydavo parašą.
* Vilniečiui buvo kilę įtarimų, jog jis dalyvauja nešvariame versle, bet šį darbą jam pasiūlęs V.Nevedomskis ramino, kad jei iškils problemų su policija, S.Rachinšteinas kaipmat viską sutvarkys.
* FNTT pareigūnai N.Šimelį sulaikė 2006 metų rudens rytą. Jie su V.Nevedomskiu šiukšlių konteineriuose ieškojo tuščių butelių.
* Netrukus abu bičiuliai atsidūrė už grotų, o N.Šimelis vienas pirmųjų davė parodymus prieš S.Rachinšteiną. V.Nevedomskis nesulaukė, kol byla pasieks teismą. Jis mirė būdamas nelaisvėje.
Tėvas išsisukti nepadėjo
* S.Rachinšteinas į VMI akiratį pateko ne pirmą kartą. Nustatyta, kad jis iš valstybės pasisavino per 1,5 milijono litų PVM.
* VMI pareigūnai pastebėjo, kad S.Rachinšteinas 2000–2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta” kasą įmokėjo beveik 6 milijonus litų.
* Verslininkas aiškino, kad 5 milijonai litų priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui F.Rachinšteinui. Turtingas tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta” esą suteikė dar ir 12 milijonų litų paskolą.
* Tokią versiją S.Rachinšteinas pateikė VMI bei teismams, bet niekas juo nepatikėjo. 2011 metų pabaigoje Vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo jį grąžinti valstybei 3 milijonus litų.
* VMI specialistams įtarimų sukėlė tai, jog į bendrovę „Serneta” per ketverius metus buvo investuota ir jai paskolinta 17 milijonų litų. Į VMI prašymus deklaruoti savo turtą, santaupas ir nurodyti paskolos šaltinį turtuolis nereagavo, o jam išsiųsti mokesčių inspektorių laiškai keletą metų grįždavo atgal.
* Pats S.Rachinšteinas su tėvu Mokesčių inspekcijoje pasirodė tik 2008 metų rugsėjį, po viešai paskelbtos paieškos. Bet „Sernetos” vadovui taip ir nepavyko įrodyti, kad didžiulėmis pinigų sumomis jį lepino Kanadoje gyvenantis tėvas.
* VMI susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 milijonų litų.
* Kad į Lietuvą atvežė dideles pinigų sumas, paneigė ir Kanadoje apklaustas milijonieriaus tėvas. Jo žodžius patvirtino ir Muitinės departamentas – atvykdamas į Lietuvą Kanados pilietis F.Rachinšteinas keleivių deklaracijų nepildė.
