Tardamas paskutinį žodį N.Firsovas labiau gailėjo ne nužudytosios, o savęs.
Pernai suimtas ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomas pasiligojęs jaunuolis, kurio tėvai atsisakė dar vaikystėje, nemažai laiko praleido Lukiškių kalėjimo ligoninėje, rašo „Lietuvos rytas".
Daugiabutyje itin žiauriai nužudęs 83 metų klaipėdietę Apoloniją Raštikienę, o po to dar apkraustęs senutės būstą anksčiau už vagystę ir plėšimą du kartus teistas N.Firsovas aukos artimųjų dėl sukelto skausmo net neatsiprašė.
Velionės sūnus ketina skųsti teismo nuosprendį.
Žudynių vaizdai išblėso?
Iš pradžių N.Firsovas išsisukinėjo: „Tą dieną gėriau iki sąmonės aptemimo, ne viską gerai prisimenu.
Vėliau prisipažinau, bet nenorėjau kurti, fantazuoti. Nieko aš tyčia neplanavau, nesibroviau į kaimynės butą – ji pati pakvietė mane užsukti. Viskas įvyko spontaniškai.”
Jaunuoliui, be fizinės negalios, diagnozuota ir psichikos liga. Jis sakė, kad agresiją jam galėjo sužadinti tą dieną išgerto alkoholio ir vaistų mišinys – išleistas iš Švėkšnos psichiatrijos ligoninės jis vartojo medikų skirtus raminamuosius vaistus.
N.Firsovui atrodo, jog toks kokteilis yra ne tik sunkinamoji, bet ir lengvinamoji aplinkybė.
„Lukiškių ligoninėje atsigaudavau, o kaip bus pataisos namuose? Tokiems kaip aš ten sunku išlikti. Dar sergu, nesu visiškai sveikas. Nuteistas dirbti negalėsiu, civilinį ieškinį atlyginsiu tik išėjęs į laisvę”, – Klaipėdos apygardos teismą graudino N.Firsovas.
Parūpo kaimynės pinigai
Už pensininkės A.Raštikienės tyčinį nužudymą ir apiplėšimą prokurorė Edita Mikalainienė N.Firsovui siūlė skirti 15 metų nelaisvės.
Tačiau teisėjas Eduardas Maškevičius nusprendė, kad įsibrovimas į svetimą butą neįrodytas – senutė pati atvėrusi duris žudikui, kurį pažinojo.
„N.Firsovo kalbos, kad kaimynė jį kvietė ir įsileido į butą, – grynas melas. Niekas to negirdėjo ir nematė. Jis turbūt žinojo, kad mano motina tą dieną gaus pensiją, – ją nužudęs išnaršė visą butą, nes reikėjo pinigų”, – įsitikinęs nužudytosios sūnus Ričardas Raštikis.
Žudikas nežinojo, kad A.Raštikienės pensija pervedama į banko kortelę.
Jo grobis buvo menkas – 200 litų ir mobilusis telefonas. Iš buto išneštus pinigus nusikaltėlis užkišo laiptinėje.
Susidorojęs su artimiausia kaimyne N.Firsovas nuėjo miegoti. Rytą ji pažadino kriminalistai.
Talžė ir spardė senolę
Tragedija uostamiestyje, Žardininkų gatvės daugiabutyje, įvyko 2012 metų spalio 15-osios vakarą.
Apsilankęs pas to paties aukšto aikštelėje gyvenančią A.Raštikienę Verslo ir paslaugų mokyklos pirmakursis N.Firsovas be jokios dingsties ją užpuolė ir mirtinai sumušė.
Svetainėje negyvą motiną kitos dienos rytą aptiko sūnus – A.Raštikienė gulėjo ant grindų kraujo klane.
Ekspertai suskaičiavo beveik keturias dešimtis smūgių į įvairias kūno vietas kumščiais, kojomis ir nenustatytu daiktu. Pusė jų – į galvą.
Nužudęs prarado atmintį
Nebuvo sunku nutverti žudiką – bute ant kai kurių daiktų buvo likę kraujo pėdsakų. Senutė dar bandė gintis nuo sužvėrėjusio N.Firsovo.
Žudikas teisme pasakojo kaimynę sutikęs apie 17 valandą laiptinėje, prie pašto dėžučių.
Senolė jo akivaizdoje esą išsiėmusi kažkokias sąskaitas ir paprašiusi šalia esančio vaikino paaiškinti, iš kur jos.
„Močiutė pakvietė į svečius. Buvome svetainėje, ji nusisuko ir norėjo nueiti. Suėmiau ją už pečių ir parverčiau ant grindų. Griuvo ant nugaros. Daugiau nieko negaliu prisiminti”, – pasakojo N.Firsovas.
Anksčiau teistas jaunuolis bėdų prisišaukdavo išgėręs alkoholio. Jis teigė tą dieną ištuštinęs porą plastikinių butelių alaus.
Mato tik panieką ir patyčias
N.Firsovo gyvenimas nebuvo rožėmis klotas.
Su itin sunkia fizine negalia gimusio kūdikio atsisakė girtuokliaujantys tėvai. Pustrečių metų pamestinukas praleido ligoninėse, atlaikė 13 sudėtingų operacijų.
Nesveiką vaiką buvo priglaudę ir augino svetimi žmonės. Tačiau jų meilė ir pasiaukojimas neapsaugojo N.Firsovo nuo sunkių nusikaltimų.
„Tie metai buvo nelengvi ir mums, ir jam. Kol Nikolajus lankė pradinę mokyklą neįgaliesiems, problemų nebuvo. Jos prasidėjo bendrojo lavinimo mokykloje. Sužinoję apie vaiko negalią, iš jo tyčiojosi bendraamžiai.
Supratome, kad jis ten ilgai neištvers. Pradėjome privačiai mokyti namie – baigė vidurinę”, – teisme pasakojo N.Firsovo globėja.
Įsimylėjęs merginą neįgalus jaunuolis jautėsi be galo laimingas, tačiau netrukus buvo išduotas. Patyčias jis jautęs Verslo ir paslaugų mokykloje.
N.Firsovas širdgėlą skandino alkoholyje, nors gerti visiškai negali.
Baisu sugrįžti į kalėjimą
„Kai išgeriu, nežinau, ką darau, nieko neprisimenu. Nesu sveikas, man tikrai bus sunku gyventi kalėjime”, – aiškino pataisos namuose už kitokius nusikaltimus anksčiau jau kalėjęs neįgalus jaunuolis.
N.Firsovas skundėsi, kad ne tik laisvėje, bet ir kalinimo įstaigose iš jo visaip tyčiojamasi, jis nuolat išnaudojamas: „Viskas įvyko dėl sveikatos. Nebegalėjau ištverti visų tų patyčių.”
R.Raštikio tokios kalbos nesugraudino: „Šis ligonis dar ir žmones plėšdavo, mano motiną žiauriai nužudė. Turės atlyginti priteistą 112 tūkst. litų ieškinį.”
Psichiatrai nustatė, jog N.Firsovas veiksnus ir pakaltinamas.
