21 metų kaišiadoriškis Justinas Maciulevičius, nuo kurio peilio dūrių krušos rugsėjo 25-ąją žuvo 59 metų taksistas Vytautas Kanapickas, buvo išgėręs tris litrus stipraus alaus. Be to, jis alkoholį maišė su narkotikais.
„Amfetaminas gali sukelti stiprų agresijos protrūkį. Žmogų užplūsta energija, jis pasidaro labai aktyvus. Jei tokiu momentu narkomanui pasakomas aštresnis žodis, jis gali iškart atsakyti smūgiais.
Ypač pavojinga maišyti narkotikus su alkoholiu”, – ištarė 34 metų Marius Zabukas, įsikūręs Kaišiadorių rajone esančioje priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „Gyvenimo vartai”.
Sučiuptas J.Maciulevičius neslėpė, jog buvo įniršęs ant taksisto, kuris nenorėjo jam leisti nuošaliame kelyje nusišlapinti – manė, kad keleivis paspruks nesumokėjęs už kelionę.
Narkotikų siūlo ir gatvėje
Du iš šešių „Lietuvos ryto” šią savaitę prakalbintų Kaišiadorių moksleivių teigė, jog jiems šiame mieste buvo brukami kvaišalai.
„Kartą gatvėje prie manęs priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasiūlė įsigyti narkotikų. Atkirtau, kad man jų nereikia”, – prisiminė Technologijų ir verslo mokyklos 18 metų auklėtinis Andrius Gresius.
Vaikinas matė, kaip į narkotikus klimpsta keleriais metais už jį vyresnis draugas.
„Anksčiau jis buvo darbštus, gerai mokėsi, bet narkotikai jį neatpažįstamai pakeitė. Kai parūko „žolės”, jam niekas neberūpi”, – pasakojo Andrius.
Bandė suvilioti draugai
Tos pačios mokyklos 17-mečiam moksleiviui Benui S. išbandyti kvaišalus pasiūlė pažįstami bendraamžiai.
„Kartais užtenka vieną kartą pasakyti „ne”. Bet kai kurie vaikinai nenori atsikabinti, primygtinai kiša: „Imk, nieko tau neatsitiks”, – prisiminė Benas.
Vaikino narkotikai nesugundė, bet ne visiems jaunuoliams pavyksta atsispirti. Vieni paaugliai nori pasirodyti prieš draugus, kiti ieško aštresnių pojūčių.
„Narkotikų siūloma per įvairius vakarėlius.
Tiems, kurie jau išbandė kvaišalų, paskambinama telefonu, klausiama, gal vėl norėtų”, – pasakojo Benas, Audrius, Justinas.
Kvaišalai sukėlė įniršį
„Kiekvieną pamoką su kolegomis kalu vaikams į galvą, kad jie nepaslystų – negertų, nerūkytų, nevartotų kvaišalų. Pas mus atvyksta ir policijos pareigūnai, jie irgi ragina nesuklupti.
Moksleiviams rodomos nuotraukos, kaip siaubingai narkotikai paveikia žmones, jų organizmą. Taksisto nužudymą, manau, lėmė ne vien alkoholis”, – pasakojo Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Daukienė.
Ši pedagogė anksčiau dirbo Kaišiadorių rajone esančiuose Pravieniškių pataisos namuose.
J.Daukienė negali pamiršti vieno nuteistojo gyvenimo istorijos – ramaus būdo vyrą narkotikai pavertė pabaisa. Apsvaigęs nuo kvaišalų vyriškis čiupo lygintuvą ir jo laidu pasmaugė savo uošvę.
„Nesuprantu, kaip galėjau taip pasielgti”, – vėliau graužėsi jis.
Į pamoką atėjo girtas
Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą lanko ir antras įtariamasis taksisto V.Kanapicko nužudymo byloje – 19-metis Edvinas Čėsna.
Vaikinas neigė vartojantis kvaišalus, bet į pamokas jis jau ne sykį atėjo girtas.
Kaišiadorių apylinkėse esančiame Mančiūnų kaime E.Čėsna gyvena kartu su savo motina.
Moteris mėgina griežtai auklėti sūnų, bet pastarasis jos neklauso – įkritęs į alkoholio duobę niekaip iš jos nepajėgia išlipti.
„Teko išprašyti Edviną iš pamokos.
Vaikinas į klasę įžengė smarkiai apsvaigęs.
Nuo jo sklido stiprus alaus kvapas”, – prisiminė J.Daukienė.
Anot pedagogės, jaunuolių nuopuolį lemia kelios priežastys – tėvų aplaidumas, asociali aplinka, draugų įtaka, silpnavališkumas.
Žmonės mato haliucinacijas
„Daugelis tėvų išvyksta dirbti į užsienį, palikę savo atžalas seneliams, o jie nesugeba susitvarkyti su paaugliais.
Pas mus buvo atvykę nepilnamečio tėvai, kurių sūnų prižiūrėjo močiutė. Vaikinas įklimpo į narkotikus. Jis buvo išvežtas į privačią gydymo įstaigą”, – pasakojo Kaišiadorių psichikos sveikatos centro direktorius Vytautas Vyčinas.
Narkotinės medžiagos sukelia haliucinacijas, žmonėms ima vaidentis. Kai kurie jų suserga šizofrenija ir kitomis psichikos ligomis.
V.Vyčino kolegė psichologė Rasa Augustinavičienė prisiminė kitą skaudų atvejį.
Ekstazio tabletėmis besisvaiginantį 23 metų jaunuolį iš Kaišiadorių rajono sumušė bendraamžiai narkomanai. Sunkią traumą patyrusį jaunuolį ėmė kamuoti panikos priepuoliai.
Pastaruoju metu jam pavyko atsikratyti potraukio į kvaišalus, bet užklupo kitos ligos.
Išgydo stipri valia
Kaišiadorių psichikos sveikatos centre yra apsilankę apie 500 pacientų, sergančių priklausomybės ligomis.
Išlipti iš duobės pavyksta tik mažesnei jų daliai.
„Bandome išgydyti šiuos žmones, bet nei psichologinė pagalba, nei vaistai nepadės, jei jiems pristigs valios pasveikti. Be stiprios motyvacijos medicina – bejėgė”, – tvirtino psichiatrė, vaikų ir paauglių gydytoja Jelena Syrovatskaja.
Dauguma jaunuolių į narkotikus įklimpsta nuo 16 iki 25 metų.
Jie pradeda svaigintis augalinės kilmės narkotikais – rūko kanapes, marihuaną, paskui pereina prie stipresnių sintetinių kvaišalų, ima badytis rankų venas.
Populiariausi narkotikai Kaišiadorių krašte – kanapės, amfetaminas, ekstazis, marihuana.
Kvaišalai siūlomi paaugliams prie mokyklų, kavinių, automobilių aikštelėse.
Darbas – geras vaistas
Kaišiadorių apylinkėse, Rokiškių kaime, stovi nuošali sodyba, kurioje įkurta narkotikus vartojusių ir alkoholiu piktnaudžiavusių žmonių reabilitacijos bendruomenė „Gyvenimo vartai”. Jai vadovauja kaunietis Giedrius Žukas.
Šioje įstaigoje gyvena penki vyrai, nustūmę į šalį kvaišalus.
Reabilitacijos kursas truks vienus metus.
Paskui jie paliks „Gyvenimo vartus” ir privalės neleisti, kad juos vėl užvaldytų silpnybės.
„Mes nuolat dirbame – šeriame gyvulius, name įsirengėme šildymo sistemą, pasistatėme katilą, atlikome apdailos darbus. Darbas – viena terapijos priemonių. Be to, pas mus kiekvieną savaitę apsilanko psichologai”, – pasakojo iš Vilniaus kilę M.Zabukas ir 29 metų Vladimiras Fomičiovas.
Kartu su likimo draugais jie dalyvauja 12 etapų programoje, kuri padeda atsikratyti kvaišalų potraukio.
Keliasi į kitus miestus
Žmogus „Gyvenimo vartuose” porą mėnesių visiškai atskiriamas nuo pasaulio. Jam neleidžiama bendrauti net su šeimos nariais, naudotis mobiliuoju telefonu.
Paskui draudimų vis mažėja, savaitgaliui galima išvykti iš sodybos.
„Taip daroma siekiant apsaugoti nuo bet kokių pagundų. Pasibaigus reabilitacijai buvusiems narkomanams rekomenduojama negrįžti į tą miestą, kuriame jie anksčiau gyveno. Ten žmonės labiau pažeidžiami, žino kvaišalų prekybos taškus”, – V.Fomičiovas.
Sužlugdė motinos verslą
M.Zabukas su pertraukomis kvaišalus vartojo 18 metų, o V.Fomičiovas – 13 metų.
Jie abu augo neasocialiose šeimose. Mariaus tėvai buvo pasiturintys verslininkai, o Vladimirą viena augino motina, dirbusi siuvėja.
Pasinėrę į darbus ir rūpesčius, tėvai nerado laiko savo atžaloms, jas ėmė traukti gatvė.
Narkotikus jie pirmąsyk išbandė neatsispyrę draugų raginimams.
Ties jaunuolių kojomis atsivėrė siaubinga praraja.
Jie prarado darbus, šeimas, ėmė nešti iš namų daiktus, o paskui – vogti ir plėšti, kad turėtų pinigų naujai dozei. Abu yra ne kartą teisti.
M.Zabuko motina, gelbėdama sūnų nuo kalėjimo, buvo priversta užstatyti savo turtą, sužlugo jos verslas. Vaikiną paliko žmona.
„Pasakėme sau „stop”, nes priešingu atveju būtume degradavę. Dabar stengiamės atsitiesti ir tikime, kad mums pavyks”, – kalbėjo jauni vyrai.
Populiarėja narkotikų testai
Kai du nuo narkotikų apsvaigę panevėžiečiai automobilio bagažinėje sudegino septyniolikmetę merginą, kai kurie tėvai atidžiau ėmė stebėti savo atžalas.
Prie Panevėžio priklausomybių ligų centro vis dažniau sustoja automobiliai, kuriais patys tėvai atveža savo vaikus, kad jiems būtų atliktas narkotikų testas.
„Verčiant registracijos sąsiuvinį kiekviename lape šmėžuoja jaunų žmonių pavardės. Daugiausia tai 17–20 metų vaikinai ir merginos. Pasitaiko ir penkiolikamečių. Juos atlikti narkotikų testo atveža ne tik policijos ar vaiko teisių apsaugos darbuotojai.
Pastaruoju metu daugiau susirūpino ir patys tėvai.
Dažniausiai savo vaikus atveža išsilavinę žmonės”, – sakė Panevėžio priklausomybės ligų centro vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė.
Jaunimas rūko „žolę”
Praėjusiais metais į šį centrą patikrinti dėl narkotikų buvo atvežti 195 asmenys. Per šių metų 9 mėnesius – jau 215. Iš atliktų narkotikų testų maždaug 40 procentų buvo teigiami.
Iš tikrinamų jaunuolių maždaug 20 procentų sudaro merginos. Parūkius kanapių ne taip lengva tai nuslėpti. Šių svaigalų pėdsakai organizme išlieka kelias savaites.
„Nebūsiu „lochas”, jeigu draugai pasiūlė parūkyti kanapių, tai ir parūkiau”, – taip savo tėvams sakė vienos prestižinės Panevėžio mokyklos mokinys, kai paaiškėjo, kad jo narkotikų testas teigiamas.
N.Šinkūnienės teigimu, tarp jaunimo gaji nuomonė, kad rūkydamas „žolę” netapsi priklausomas.
„Tačiau taip nėra. Priklausomybė nuo kanapių atsiranda lėčiau, bet ji atsiranda. Tuomet pradeda reikėti stipresnių kvaišalų.
Tai išgirdę jauni žmonės labai nustemba, kai kurie susimąsto”, – sakė N.Šinkūnienė.
Lietuva – kvaišalų prekybos kryžkelė
– Rugsėjį Lietuvoje įvykdytos dvi žiaurios žmogžudystės. Ir vienu, ir kitu atveju įtariama, kad nusikaltėliai buvo apsvaigę nuo narkotikų. Žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad mažesniuose miestuose ir miesteliuose jų galima nusipirkti vos ne ant kiekvieno kampo. Ar iš tiesų? – „Lietuvos rytas” paklausė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Edvardo Šilerio (nuotr.).
– Ne, ant kiekvieno kampo tikrai nenusipirksi. Žmonės narkotikus vartoja ir provincijoje, bet tai visiškai kiti kiekiai ir mastai, palyginti su didžiausiais miestais, ypač Vilniumi.
Dažnai mažesniuose miestuose jų net įsigyti negalima, jie atvežami iš kitų vietovių. Pavyzdžiui, vasarą Palangoje poilsiaujantys žmonės specialiai važiuoja į Klaipėdą, kad įsigytų narkotikų.
Mažesniuose miestuose tas pat – vienas nusiperka, atsiveža, tada parduoda kitam, net ne visada parduoda, pavaišina.
– Mažesnių miestų gyventojai važiuoja į didmiesčius nusipirkti narkotikų?
– Dažniausiai taip, bet būna ir atvirkščiai. Žinome mažesnių miestelių, kuriuose vyksta atvirkštinis procesas, – iš miestelio vežama į miestą.
Nenoriu sakyti konkrečių pavadinimų, tačiau tokią situaciją turime Šiaulių apskrityje. Taip yra todėl, kad ne visi nusikalstamų grupuočių lyderiai gyvena miestuose, kai kurie įsikūrę užmiestyje, o visa veikla vis tiek sukasi apie juos.
– Kaip jie įsigyja narkotikų. Kažkas atveža į Lietuvą, o po to nusikalstamos grupuotės jau jais dalijasi?
– Taip. Brangesni narkotikai į Lietuvą yra įvežami. Panevėžio atveju įtariamieji buvo apsvaigę nuo kanapių, vadinamosios „žolės”. Nenustebčiau, jei ji buvo išauginta Lietuvoje.
Ne paslaptis, kad mėgėjai parūkyti ir patys užsiaugina po porą augalų.
– Ar skiriasi narkotikų kaina didmiesčiuose ir mažesniuose miesteliuose?
– Skiriasi. Didžiuosiuose miestuose jie yra pigesni, rajonuose – brangesni. Tai nulemia pasiūla. Didmiesčiuose daugiau klientų, jie nuperka daugiau, rajonuose vartojančių mažiau, be to, iki jų reikia atvežti.
Tai nulemia ir kainą.
– Ar galima sakyti, kad kaimuose yra žmonių, kurie visus norinčius aprūpina narkotikais?
– Ne, nors norėtume, kad taip būtų. Vienas narkotikų „taškas”, viena spiritą pardavinėjanti moterėlė, būtų lengva dirbti.
Į miestelius dažniausiai narkotikus atveža tie, kurie miestuose turi reikalų.
Pavyzdžiui, mokausi kokioje proftechninėje, žinau, kad mano penki draugai rūko „žolę”, grįždamas iš mokslų parsivežu narkotikų, besilinksmindami parūkome.
Prekyba mažuose miesteliuose tikrai nėra didelė. Įsivaizduokite, kaime gyvena 500 žmonių, koks ten bus narkotikų poreikis. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – kas kita, žmonių daug.
Čia narkotikai ne tik pardavinėjami, bet ir vyksta jų pramoninė gamyba.
– Daug prigamina?
– Nuo 1997 metų esame suradę 22 vietas, kuriose buvo gaminami narkotikai – amfetaminas.
– Kokie kvaišalai Lietuvoje populiariausi?
– Jei kalbame apie vartojimą, tai kanapės, marihuana, jei apie tai, ko daugiausia sulaiko teisėsaugininkai, – heroinas ir amfetamino stimuliuojamosios medžiagos.
Heroinas sudaro apie 30 procentų sulaikytų narkotikų, tiek pat ir amfetamino stimuliuojamosios medžiagos. Kanapių sulaikoma mažiau.
Gal dėl to, kad teisėsaugininkai pirmenybę skiria sunkesniems narkotikams, pavyzdžiui, heroinui, nes nuo jo galima tapti priklausomam po pirmojo pabandymo.
– Vis garsiau kalbama apie naują narkotinę medžiagą „krokodilą”.
– „Krokodilas” sukurtas Rusijoje. Tai kažkas panašaus į heroiną, bet jį vartojantis žmogus pūva iš vidaus. Ši medžiaga jau pasiekė JAV, jos surasta Estijoje.
Kad ir kaip būtų keista, Rusija visai arti, tačiau neteko girdėti, kad jos būtų įvežta į Lietuvą ar Latviją.
– Kokie narkotikų keliai į Lietuvą?
– Iš Pietų Amerikos gabenamas kokainas, iš Afganistano per Europos valstybes – heroinas. Hašišas patenka iš Afrikos per Ispaniją, amfetaminas ir sintetiniai narkotikai – iš Olandijos, Belgijos.
Nemažai amfetamino pagaminama Lietuvoje, o vežama parduoti į Skandinavijos šalis. Dalis kanapių taip pat atvežama iš užsienio, dalis – užauginama pas mus.
