Pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos specialistai augančią kartą jau vadina prarastąja. Tai – laisvoje šalyje gimę vaikai, kurie gauna beveik viską, ko trokšta. Išskyrus tai, kas juos paverčia žmonėmis – tikrą ryšį su tėvais. Pamirštas vaikas traukiasi į gyvenimo užribį: šiandien jis nugvelbė bandelę, o rytoj galbūt automobilio bagažinėje sudegins žmogų.
„Negaliu sakyti, kad tai blogi vaikai, bet jie pasiklydę, neprižiūrimi“, – atsakymą į klausimą, kas paskatino paauglius tapti nusikaltėliais, ieškojo Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Kubilius.
Tai, kad vaikai susideda su vyresniais ir prisideda prie vagysčių bei plėšimų, pareigūnų jau nestebina. Tačiau tokio nepilnamečių siautėjimo ir tiek nusikaltimų per trumpą laiką, įvykdytų tos pačios grupuotės, jie teigė neprisimenantys.
Nusikaltimų protrūkis – lyg bomba
Vaiko teisių apsaugos specialistai neslepia – šito buvo galima laukti. „Pastaruoju metu Klaipėdoje vaikų nusikalstamumas buvo smarkiai sumažėjęs. O jeigu tylu ir ramu, galima įtarti, kad kažkur slypi tiksinti bomba, kuri kažkada sprogs. Taip ir įvyko – bomba sprogo: vos per kelias savaites įvykdyta dešimtys nusikaltimų“, – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas Airidas Vitkevičius.
Pareigūnai negali tiksliai pasakyti, kiek nepilnamečių įsitraukė į nusikalstamos gaujos veiklą. Kai kuriuos pavyko sučiupti, tačiau juos pakeitė nauji nariai. Daugiausia vagysčių įvykdyta miesto centre. Per vieną naktį jaunieji vagys sugebėjo įsilaužti į keturias vietas.
Susekti jų pėdsakus policijai nėra labai sudėtinga, nes paaugliai neslepia veidų, dažnai elgiasi neapdairiai, tačiau pasižymi nepaprastu įžūlumu. Tai pastebėjo ir nuo šios gaujos nukentėjusios senamiesčio kavinės „Balta varna“ vadovė Gitana Zimnickaitė. Keli paaugliai į patalpą įsilaužė praėjus vos pusvalandžiui po to, kai baro darbuotoja vėlai vakare užrakino duris. Aplink vaikščiojo žmonės, tačiau vagišiams tai, regis, nelabai rūpėjo. Pagriebę kasos aparatą su pinigais, jie paspruko.
Atokiau nuo pagrindinių gatvių įsikūrusi jauki kavinė nuo vagių nukentėjo nebe pirmą kartą. Tačiau anuokart kaltininkų taip ir nepavyko rasti. G.Zimnickaitė prisipažino netikinti, kad ir dabar pavyks rasti kaltuosius: „Nuostolių mes patyrėme, bet net ne tai yra didžiausia problema. Kur kas svarbiau išsiaiškinti, kodėl paaugliai šitaip elgiasi.“
Pagalbą priima ne visi
Susidūrę su nepilnamečiais, policijos pareigūnai kartais pasijunta bejėgiai. „Žmonės į mus pirštais bado – ar darysite ką nors? O mes įsprausti į įstatymo rėmus, sulaikyti ir uždaryti nepilnamečius labai sudėtinga, ir jie tai žino. Dėl to darosi vis įžūlesni, – įsitikinęs K.Kubilius. – Jų net nereikėtų vadinti nusikaltėliais.
Visi paaugliai prikrečia didesnių ar mažesnių niekšybių. Vienas parduotuvėje nukniaukia saldainių, kitas susikeičia su draugu telefonais ir pamiršta grąžinti – tokių dalykų visada buvo ir bus, tačiau tiek daug vagysčių per trumpą laiką – jau rimta problema, mes vieni jos neišspręsime.“
Lietuvos įstatymai baudžiamąją atsakomybę leidžia taikyti tik nuo 14 metų. Ką daryti su jaunesniais gaujos nariais, spręs teismas.
Jaunųjų nusikaltėlių elgesį svarsčiusi Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko gerovės komisija rekomendavo tris iš jų atskirti nuo šeimos ir siųsti į socializacijos centrą, šiuo metu laukiama psichiatrų išvadų. Kitiems pritaikytos švelnesnės priemonės – šeimas konsultuoja psichologai, socialiniai darbuotojai, vaikai po pamokų lanko dienos centrus, o po devintos vakaro privalo būti namie.
„Tai nėra nuobauda, o pagalba šeimai. Ieškome būdų, kaip padėti ir tėvams, ir vaikams, užimti juos, sudominti įdomia veikla, dėl to kreipiamės į nevyriausybines organizacijas. Tėvams dažnai pasiūlome psichologų konsultacijas, kuriose jie dalyvautų kartu su vaiku, nes aiškėja, kad ne visi tėvai sugeba palaikyti ryšį su savo atžalomis.
Labai dažnai tėvai nepriima šios pagalbos, nesilaiko mūsų rekomendacijų – būna, vaiką nusiunčia pas psichologą vieną, o patys nenueina. Vis dėlto kai kurie įsiklauso ir prašo padėti, nes jiems stinga įgūdžių bendrauti su vaiku, o čia dar paauglystė – pats sunkiausias metas“, – pasakojo Vaiko gerovės komisijos atstovė Edita Kučinskienė.
Namie – švelnūs ir jautrūs
Komisijos posėdžiuose, kai buvo svarstomas jų likimas, dalyvavo ir patys nusikalstamos grupuotės nariai. Kaip paaiškėjo, visi jie turi namus ir tėvus, tačiau daugelis jų įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Į nusikalstamą veiklą įsitraukė net keturi vienos šeimos vaikai – trys berniukai ir mergaitė, kuriems nuo 10 iki 16 metų.
Vaiko gerovės komisijos sprendimu, broliai pradėjo po pamokų lankyti labdaros ir paramos fondo „Dienvidis“ dienos centrą. Jo darbuotojai teigė, kad stebint berniukų elgesį nė neįtartum, kad jie naktimis plėšdavo parduotuves. Dėl šių vaikų esą iki šiol nekilo jokių problemų.
„Jie labai aktyvūs, dalyvauja visose veiklose, yra draugiški, labai mėgsta laiką leisti su suaugusiaisiais, mūsų centro darbuotojais, siekia jų dėmesio. Tie vaikai švelnūs, nori būti apkabinti – apie juos galiu kalbėti tik pozityviai. Pagrindinė problema ta, kad jie negali pasakyti „ne“ blogą įtaką darantiems draugams“, – teigė dienos centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Milda Tarankevičiūtė. Jos manymu, šių vaikų elgesį galima pakeisti sudominus juos mėgstama veikla.
Vienas iš berniukų pradėjo lankyti bokso treniruotes, kitas mokosi muzikos mokykloje, lanko gatvės šokių būrelį. Specialistai tikisi, kad šiuos vaikus sugrąžins į teisingą kelią, nors esą neretai nutinka ir taip, kad nustoję lankyti dienos centrą, paaugliai ir vėl griebiasi nusikaltimų.
Paauglystė – lūžių metas
Šie keturi gaujos nariai auga be tėvo – daugiavaikę šeimą išlaiko ir vaikais rūpinasi vieniša motina. Socialiniai darbuotojai moterį apibūdino kaip darbščią ir rūpestingą. Ji skundėsi ne kartą prašiusi įvairių institucijų pagalbos, kad padėtų apsaugoti vaikus nuo neigiamos vyresnių paauglių įtakos.
„Berniukai visiškai nesijausdavo „kieti", kad vogdavo ir plėšdavo, jie netgi vengia apie tai kalbėti. Gal jie blogą kelią pasirinko dėl to, kad šalia nėra tėvo? Jį, matyt, atstoja vyresnis vaikinas, nejučia tampantis pavyzdžiu“, – svarstė M.Tarankevičiūtė.
Tėvai, anot jos, turėtų stengtis kuo geriau pažinti savo vaikus, domėtis jų laisvalaikiu, daugiau bendrauti ir kalbėtis, kartu leisti laiką: „Jeigu mato, kad nepajėgia suvaldyti situacijos, neranda išeities, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie noriai padės. Galinčių padėti tikrai yra.“
Palaikyti glaudų ryšį su vaikais ypač svarbu paauglystės periodu. Šį gyvenimo tarpsnį, kurį kiekvienas išgyvena skirtingai, psichologai vadina kritiniu. „Tai laikas, kai aplinkiniai, bendraamžiai besiformuojantį žmogų veikia labiausiai, aplinka jį tiesiog įsiurbia, įtraukia“, – aiškino „Dienvidžio“ direktorė Jurgita Kulevičienė.
Įves komendanto valandą?
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A.Vitkevičius pastebi, kad daugelis tėvų neišmano, kaip su vaikais rasti bendrą kalbą. „Dauguma tėvų įsivaizduoja, kad vaikui užtenka pavalgyti, nusiprausti ir apsirengti. Vieno iš vaikų gaujos narių mama sakė: „Namie yra kompiuteris, duodu jam kasdien po penkis litus pavalgyti, ko dar trūksta?“ Pirmiausia trūksta tėvų dėmesio ir veiklos, kuri jiems įdomi“, – teigė specialistas.
Tai, kad ne visi tėvai suvokia situacijos rimtumą, patvirtino ir pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas K.Kubilius: „Reikėtų problemas spręsti, kol nusikaltimai dar nėra sunkūs. Iki sunkaus tėra vienas žingsnis, o tada gali įvykti tragedija. Šie vaikai dar nemąsto ir nesuvokia, ribą tarp lengvo ir sunkaus nusikaltimo peržengia nejučia, o tada kelio atgal nebebūna.“
Pareigūnas prisiminė skaudų atvejį, kai vienas teisėjo sprendimas baigėsi dramatiškai. „Dėjome visas pastangas, kad nepilnametis būtų uždarytas, bet teisėjas nusprendė kitaip – išleido į laisvę, o po savaitės vaikinas nužudė benamį. Kas žino, gal tas nelaimingasis ir šiandien dar būtų gyvas“, – pasakojo K.Kubilius. Esą po to dažniausiai visa kaltė verčiama policijos pareigūnams, neva nesugebėjusiems užkirsti tam kelio.
K.Kubilius mano, kad atėjo laikas kiek apriboti nepilnamečių teises ir sugrąžinti anksčiau galiojusią tvarką, pagal kurią po 22 val. jiems būtų draudžiama be suaugusiųjų vaikštinėti miesto gatvėmis. Tokiam siūlymui pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Ar ši tvarka įsigalios, netrukus nuspręs Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
