Teisme tęsiama R.Ivanausko apklausa.
Teisiamasis teigė, kad 2011 metų pabaigoje jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje jis buvo kankinamas. Esą kažkoks tyrėjas per apklausas jį vaišindavo kava, po kurios jam prasidėdavo haliucinacijos, jis nebesuprasdavo, nei ką kalbėjo, nei ką darė.
R.Ivanauskas aiškina, kad to tyrėjo pavardės nežino, o šios apklausos esą vykdavo nedalyvaujant jo advokatui.
„Kai nustojau gerti kavą, supratau, kas vyksta“, – kalbėjo R.Ivanauskas.
Teisiamasis neigia, kad Mindaugas Žalimas prieš žmogžudystes iš jo namų paėmė D.Kedžio drabužius, ir aiškina, kad apie D.Kedžio problemas žinojo labai nedaug: „Man ir Eglei tai buvo neįdomu.“
„2009 metų vasarį jis man pasakė, kad yra parašęs pareiškimą policijai, nes yra tvirkinama jo dukrelė. Jis taip pat sakė, kad jo buvusi sugyventinė Laimutė Stankūnaitė ją pardavinėja“, – liudijo teisiamasis.
Pasak R.Ivanausko, D.Kedys susinervinęs ne kartą sakė, kad „visus juos padės, Andrių Ūsą, tą zarazą L.Stankūnaitę“, tačiau esą net nesusimąstė, kad jis kalba apie žmogžudystes.
Kad draugo ketinimai yra rimti, R.Ivanauskas tvirtina nesupratęs net tada, kai D.Kedys jam pareiškė, kad visus nudės, bet į kalėjimą nesės. „Sakiau jam – kaip tai nesėsi, visi sėda, sėsi ir tu, bet net nepagalvojau, kad jis kalba rimtai“, – kalbėjo vyras.
Ar D.Kedys turėjo ginklą, R.Ivanauskas sakė nežinojęs, tačiau prisiekinėjo, kad jį tikrai turėjo M.Žalimas.
„Tai, kad M.Žalimas turėjo (ginklą. – Red.), galiu patvirtinti ranką prie širdies padėjęs. Jis mėgdavo apsikabinti taip rodydamas savo vyriškumą. Prisiglaudžia, jaučiu kažkas kieto. Klausiu, kas čia? Atsako, kad ginklas. Iš kur tu jį, vyruti, gavai, juk tu sėdėjęs? Atsakė, kad tai tarnybinis ginklas, nes jis dirba, budi apsaugoje. Sako man, kai turi aukštų pareigūnų, viskas galima. Pridėjęs ranką galiu prisiekti“, – pasakojo R.Ivanauskas.
Kaip ir praėjusiam teismo posėdyje taip ir šiame R.Ivanauskas skundėsi savo prastu regėjimu. „Pilka - juoda", - paklaustas, kaip mato dabar, atsakė jis.
R.Ivanauskas aiškino blogai matantis nuo vaikystės. Jau tada jis negalėjo net žaisti su vaikais: „Visi žaisdavo, o aš apsimesdavau, kad susižeidžiau". Metams bėgant regėjimas tik prastėjo, nepadėjo ir akių operacijos.
Pasak teisiamojo, jis vienas gali vaikščioti tik tomis gatvėmis, kurios jam pažįstamos nuo jaunystės, nežinomoje aplinkoje jis orientuotis nesugebėtų.
Netrukus po žmogžudysčių R.Ivanauskas gavo pažymą, kad serga Alzheimeriu. Šia liga jis esą serga ir iki šiol. „Turiu invalidumą, nedarbingumas mano 90 proc.", - sveikatos problemomis skundėsi R.Ivanauskas.
Teisme taip pat perklausyti R.Ivanausko namuose slapta įrašyti pokalbiai. 2010 metų balandžio 24 dieną kalbėdamas su E.Barauskaite aiškina, kad jis daugiau nebegali, nes turi tokios informacijos, kuri „įrodys viską iš karto".
Taip pat jis sako: „Pasakysiu šeimai, tegul duoda 100 „štukių".
Dabar R.Ivanauskas aiškina, kad šiems jo žodžiams reikšmės suteiktų nereikėtų. Esą jis tuo metu buvo visiškai girtas, be to turi blogą savybę - kalbėti apie nieką. „Susireikšminimas mano, norėjau prieš Eglę pasirodyti", - kalbėjo jis.\
„Iš tuščio, į kiaurą", - taip kitą pokalbį apibūdino R.Ivanauskas. Šiame pokalbyje jis E.Barauskaitei priekaištauja, kad jai reikia turtingo vyro ir sako: „Bet už tokį šūdą, žinai, jei išnarplios, man bus gėda jei sėsi".
Tą pačią dieną įrašytame R.Ivanausko pokalbyje su E.Barauskaitės sesers vyru Alfredu Bacevičiumi kalbama apie tai, kad D.Kedys buvo gerai apsiginklavęs, o pats R.Ivanauskas siūlėsi jam padėti. „Duok ir man granatą, juk tu nespėsi, jis visus septynis planavo, dar tuos uošvius“, - kalbėjo R.Ivanauskas.
Šiuos savo žodžius teisiamasis aiškina tuo pačiu susireikšminimu ir kino filmų įtaka. „Kaip jūs būdamas visiškai aklas, žiūrite filmus“, - nustebo teisėja Daiva Kazlauskienė.
Baigus R.Ivanausko apklausą teisme paskelbta trumpa pertrauka. Po pietų savo parodymus turėtų duoti E.Barauskaitė.
„Su kaltinimais esu susipažinusi ir laikau juos daugiau nei absurdiškais. Tikrai neprisipažįstu padariusi jokio nusikaltimo“, – savo liudijimą pradėjo E.Barauskaitė.
Su R.Ivanausku ji susižaino prieš keturioliką metų, kai būdama dar studentė atėjo į sporto klubą sportuoti. Raimundas jai iškart patiko, tačiau nuo pačios pažinties pradžios jautė, kad jis turi kažkokią paslaptį.
Ši paslaptis buvo jo prastas regėjimas.
Kartu pora gyveno trejus metus. Pasak E.Barauskaitės, gyvenimas su R.Ivanausku nebuvo lengvas – vyras labai daug gėrė, buvo pavydus.
Apie 2004 – 2005 metus R.Ivanauskas ją supažindino su M.Žalimu. „Geras vaikis“, – pristatė.
Jai M.Žalimas nepatiko iškart, pasirodė esantis per daug geras, per daug prilipęs prie R.Ivanausko.
„Vėliau pamačiau, kad tai žmogus besivaikantis šlovės, jam buvo labai svarbu būti tarp žinomų žmonių. Vėliau sužinojau, kad jis dar ir teistas. Atvažiavęs pas mus M.Žalimas girdavosi pažintimis su teisėsaugos pareigūnais. Kiek supratau iš jo draugės Lauros Žiliūtės, jis nesirūpino šeima, daugiau domėjosi sportu, savo išvaizda“, – kalbėjo E.Barauskaitė.
Su D.Kedžiu R.Ivanauskas savo draugę supažindino apie 2006 metus. Vyrus siejo sportas.
„Raimundo draugai būdavo ir mano draugais, nes savų aš turėti negalėdavau, man dėl jų buvo labai priekaištaujama“, – pasakojo teisiamoji.
Į vyrų pokalbius ji niekada nesikišdavo, padarydavo jiems kavą ir išeidavo į kitą kambarį. Jai tekę nugirsti kelis D.Kedžio ir jo sugyventinio pokalbius, bet jie būdavo tokie patys – apie kailius, audinių kergimą.
„Jis savimi pasitikintis, prisižiūrintis, asmenybė su ganėtinai skurdžiu žodynu, kiek tekdavo nugirsti visada pasakodovo tą pačią istoriją, kalbėdavo apie tuos pačius reikalus, tais pačiais žodžiais“, – sakė E.Barauskaitė.
Apie tai, kad D.Kedys turi dukrą ji sužinojo atsitiktinai, kai atvažiavusi pas garliaviškį į svečius pamatė jo nuotrauką su maža mergaite ant rankų.
Apie tai, kad D.Kedys turi problemų dėl dukters pirmasis jai esą pasakė M.Žalimas. Tai buvo 2009 metų pavasarį.
D.Kedys apie tai nepasakodavo, nes buvo uždaras, todėl, anot E.Barauskaitės, jų žinios apie jo dukters istoriją apsiribojo spaudoje ir televizijoje pateikiama informacija.
E.Barauskaitė patvirtino, kad 2009 metų rudenį D.Kedys paliko pas ją krepšius su daiktais ir pasakė, kad jų atvažiuos pasiimti M.Žalimas.
„Tai nesukėlė jokios nuostabos, nes tai nebuvo pirmas kartas, kai D.Kedys kažką palikdavo M.Žalimui“, – pasakojo E.Barauskaitė.
Teisiamoji aiškino krepšių netikrinusi, tačiau iškart pagalvojusi, kad tuose krepšiuose yra kailiniai, kuriuos M.Žalimas galbūt pažadėjo D.Kedžiui parduoti.
2009 metų rugsėjo 5 dieną R.Ivanauskas jai pasiūlė važiuoti pas M.Žalimą į Vilnių pasveikinti su neseniai gimusiu sūnumi. Ji sutiko, tačiau tą vakarą abu šventė, todėl kelionę atidėjo kitai dienai.
Rugsėjo 6-ąją ji po išgertuvių jautėsi blogai, tačiau R.Ivanauskas pasakė, kad į Vilnių jie vis dėlto važiuos – tuoj atvyks D.Kedys, jis esą ir nuveš.
Važiavo jos mašina, nes joje buvo kėdutė vaikui.
Susitikę su M.Žalimu vyrai kažkur išvažiavo, o ji su L.Žiliūte ir vaikais liko bute. Kur buvo išvykę M.Žalimas, D.Kedys ir R.Ivanauskas ji nežino, bet grįžo vėlai. R.Ivanauskas vėl buvo smarkiai išgėręs.
Su M.Žalimu ji tą vakarą esą nebendravo ir nieko jo neprašė. Prieš išvykstant namo su juo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje kalbėjosi D.Kedys, bet apie ką buvo pokalbis negirdėjo.
Paklausta apie penktadienį išklausytus jos, R.Ivanausko ir A.Bacevičiaus pokalbius, teisiamoji pradėjo aiškinti, kad šie pokalbiai įrašyti tada, kai jos sugyventinis buvo labai girtas.
Esą dar iki atvykstant jos seseriai su vyru, jis atsidarė antrą stipraus gėrimo butelį ir gėrė vienas, net neužsikąsdamas. „Tai buvo pokalbis girto žmogaus, jo fantazijos, ne vieną kartą panašių pokalbių esu girdėjusi“, – kalbėjo E.Barauskaitės. R.Ivanauskas duodamas parodymus teigė, kad tą vakarą nuėjo miegoti ir daugiau niekur nevažiavo.
E.Barauskaitė tvirtino priešingai – jos sesuo su vyru abu juos nuvežė į restoraną, kur buvo švenčiamas R.Ivanausko dukterėčios vyro 40-metis. Jame jos girtas mylimasis esą vos nesusimušė su kitais svečiais.
Kalbėdama apie R.Ivanausko aklumą E.Barauskaitė prieštaravo pati sau. Ji pasakojo, kad Raimundas pasiklysdavo net tose gatvėse, kurias gerai pažinodavo, jei atsidurdavo nežinomoje jam aplinkoje dažnai nugriūdavo, susižeisdavo, nuolat vaikščiojo apdaužytomis rankomis, tačiau pats tvarkydavo namus, gamindavo valgį, vienas eidavo į parduotuvę apsipirkti.
Pasak teisiamosios, net jos tėvai nežinojo, kad R.Ivanauskas yra aklas. Per susitikimus su jais jam tai pavykdavo nuslėpti.
„Jei pas mus namie būdavo atidarytas alkoholio butelis, ji pro jį nepraeidavo neparagaudamas“, – tai, kad R.Ivanauskas nieko nemato dar kartą paneigė pati E.Barauskaitė.
R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė yra kaltinami skatinę D.Kedį įvykdyti žmogžudystes ir padėję jam joms rengiantis. R.Ivanauskas surado bendrininką, savo gerą pažįstamą M.Žalimą, kuris turėjo paslėpti D.Kedį po žmogžudysčių ir juo kurį laiką pasirūpinti.
