„Prekybą pilstuku lemia degradavusių visuomenės atstovų poreikis gerti pačius pigiausius svaigalus. Esant šių gėrimų poreikiui, natūraliai formuojasi ir pasiūla”, – sako Kauno policijos pareigūnai.
Gana sunkiai sutramdoma prekyba pilstuku ne vien policijos galvos skausmas. Jeigu kaimynystėje įsikuria šio gėralo pilstymo taškas, gyventojai gali pamiršti ramybę.
Policijos pareigūnai teigia, kad ši pogrindinė verslo šaka nuolatos plečiasi, tad sugauti su įkalčiais prekeivius, juos nubausti ir uždaryti prekybos „tašką” nėra paprasta. Pilstuko pardavėjai tapo itin atsargūs.
Prekyvietės virto užeigomis
„Šiuo metu labai retai pasitaiko, kad į prekybos „tašką” užsukęs žmogus nusiperka nelegalaus alkoholio ir jį išsineša. Taip buvo praeityje, o dabar pilstukas dažniausiai išgeriamas vietoje. Prekeiviai taip saugosi, nenori, kad policijos pareigūnai gatvėje sulaikytų ką tik įsigytu skysčiu nešiną klientą”, – „Laikinajai sostinei” pasakojo Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Šarūnas Martinkėnas.
Pilstuko prekybos „taškams” virtus užeigomis, policininkams sudėtingiau nubausti tiek nelegalius prekeivius, tiek jų klientus. Neretai pastarieji aiškina kankinami abstinencijos sindromo užsukę pas pažįstamą į namus, kur gavę išgerti ir net užkąsti.
Kita vertus, įstatymai nedraudžia pilnametystės sulaukusiems asmenims girtuokliauti privačioje valdoje, tad, norint įrodyti nelegalios prekybos alkoholiu faktą, pareigūnams tenka pasukti galvas.
Ramybę sergsti apsaugininkai
Į butą ar namą, kuriame už kelis litus galima išlenkti stiklinę pilstuko, patekti nepaprasta. „Pilstukininkai” į vidų įsileidžia tik pažįstamus klientus, sukuria tik nedideliam girtuoklių būriui žinomą ženklų sistemą.
Štai į Ašigalio gatvės daugiabutyje ilgą laiką gyvavusią prekyvietę klientai traukdavo tarsi į parduotuvę. Pabelsdavo į pirmame aukšte esančio buto palangę ir prašydavo „sulčių”. Kai šeimininkai įsitikindavo, kad sulčių ištroškęs asmuo nėra įtartinas, jam atverdavo duris.
Kai kaimynai pagrasino, jog vos prašvitus prasidedantis girtuoklių šlaistymasis po langais ir beldimas į palangę prašant „sulčių” nebus toleruojamas, pilstuko prekeiviai ėmėsi kitų konspiracijos būdų. Bet „taško” veikla sumenko tik tada, kai numirė buto savininkas, o neįgali jo našlė neapsikentė nuolatinių policijos vizitų.
„Neretai pilstuko pardavėjai prie savo namų įsirengia ir vaizdo stebėjimo kameras, įsistato šarvuotas duris. Taip pat organizuoja apsaugą – samdo girtuoklius, kad šie stebėtų aplinką, perspėtų apie policijos automobilius ar nepažįstamus žmones”, – sakė Š.Martinkėnas.
Kai kurie „velnio lašų” pardavėjai organizuoja kažką panašaus į išnešiojamą prekybą. Į vidų jie įsileidžia tik ypač patikimus girtuoklius, o šie paima ir į sutartą išgertuvių vietą nuneša užsakytus svaigalus. Neretai pristatomas spiritas, kuris, praskiestas vandeniu, vietoje paverčiamas pilstuku.
Nusikalstamo amato nemeta
Daugiausia nelegalios prekybos alkoholiu faktų užfiksuojama darbininkiškuose Šančių ir Panemunės rajonuose.
„Gauname nemažai gyventojų pranešimų, jog kaimynystėje prekiaujama pilstuku, aplinkui valkiojasi girtuokliai. Tačiau žmonės neretai būna nelinkę toliau bendradarbiauti su policija, nes nenori pyktis su kaimynais. O įrodomoji medžiaga byloje susideda iš aplinkybių surinkimo ir pateikimo”, – sakė Panemunės policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Alvydas Vaina.
Retas prekeivis, net sučiuptas su įkalčiais ir teismo nubaustas pinigine bauda, meta nusikalstamą amatą.
Nemažai šių žmonių yra pensinio amžiaus, neturi savo vardu registruoto turto.
Viena tokių nepataisomų prekeivių gyvena Siūlų gatvėje. 66 metų kartą jau teista kaunietė už neteisėtą prekybą svaigalais ir cigaretėmis per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka buvo bausta net 14 kartų, tačiau vėl įkliuvo.
Pilstuko prekeivės išmonė nustebino net daug mačiusius pareigūnus.
Nuodugniai patikrinę pensininkės būstą, policijos pareigūnai aptiko slaptą spiritotiekį – kaunietė talpyklą su pilstuku buvo pastačiusi kaimyno bute ir per skylę sienoje nutiesusi žarnelę į savo sekciją.
Žarnelės galas buvo paslėptas kabančios striukės rankovėje.
Neša ir senukai, ir mamos
Teisėsaugininkai tikina, kad ne visada paprasta išsiaiškinti, iš kur pilstuko gamintojai gauna spirito. Net ir sučiupti pareigūnų jie neišduoda savo tiekėjų, tikina spiritą pirkę Geležinkelio stoties turgavietėje iš nepažįstamo asmens.
Kartą Dainavos policijos komisariato pareigūnai slapta net kelias dienas stebėjo vieną prekyviečių, kol išsiaiškino, kad į vidų užsukanti krepšiu nešina pagyvenusių pensininkų pora iš tiesų yra spirito tiekėjai.
Buvo atvejų, kai svaigalus vežimėliuose atveždavo jaunos mamos, savo mokyklinėse kuprinėse atnešdavo mažamečiai vaikai ar net inteligentiškai atrodantys vyrai.
Nurungia spirituotas vynas?
Kauno Eigulių policijos nuovados viršininkas Dainius Trumpelis pastebi, kad jo teritorijoje pastaruoju metu pilstuko prekyba vis labiau menksta.
„Šį skystį geria tik visiškai degradavę žmones.
Tačiau vieni jų išsikelia gyventi kitur, kiti – numiršta. Mažėja klientų, atitinkamai mažėja ir negalios prekybos. Kai kuriuos prekeivius prislėgė jiems skirtos baudos”, – sakė D.Trumpelis.
Pasak pareigūno, įtakos prekybos pilstuku mažėjimui turi ir gana didelė pigių svaigalų pasiūla parduotuvėse. Pastebima, kad girtuokliai mieliau perka pigų spirituotą vyną plastikiniuose buteliuose, nei moka 5 – 6 litus už puslitrį neaiškios kilmės pilstuko. Dar vienas pilstuko konkurentas – stiprus „bambalinis” alus.
Langų valiklis virsta spiritu
Vytas Kuliešius
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Alkoholinių skysčių tyrimo skyriaus viršininkas
„Pilstukui gaminti beveik visada naudojamas techninėms reikmėms skirtas denatūruotas spiritas.
Vakarų šalyse niekam net į galvą nešauna gerti tokio skysčio, o mūsų šalies gyventojų mentalitetas, regis, dar kitoks.
Mūsų žiniomis, sprendžiant pagal sudėtyje esančias denatūruojančias medžiagas, techninis spiritas į Lietuvą įvežamas iš Lenkijos arba Latvijos.
Žaliava pilstukui įvežama rafinuotesniais būdais, naudojantis teisės aktų spragomis. Kartais techninį spiritą įsigyja langų valiklį neva gaminančios įmonės ir keliais etapais, per tarpininkų grandinę perparduoda.
Spiritas į Kauną patenka ir langų ploviklio pavidalu. Tiesa, jis gaminamas taip, kad skystį nudažanti medžiaga jį praskiedus taptų bespalve. Nesudėtingo proceso metu tokie „valikliai” virsta šimtais litrų paties prasčiausio spirito ir keliauja į „taškus”.”
