„Jeigu norite, mes galime ir pasibučiuoti”, – fotografuojantiems žurnalistams mestelėjo vaikinas. Jis šypsojosi ir tvirtino nesigailįs to, ką padarė.
Antrankiais surakinti paaugliai glaudėsi vienas prie kito. Atrodė, kad jie labiau džiaugiasi pagaliau vėl susitikę nei gailisi dėl to, ką padarė prieš metus. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Prasitarė apie žmogžudystę
Vakar Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje Rokiškio gyventoja 16-metė Viktorija ir iš Pasvalio kilęs metais vyresnis draugas Mantas (nepilnamečių vardai pakeisti. – Red.) kaltinami 39-erių rokiškėno Gvido Baranausko nužudymu.
Praėjusių metų lapkritį G.Baranausko, kuris buvo laikomas nežinia kur dingusiu, kūnas su smurto žymėmis rastas nedideliame vandens telkinyje, maždaug kilometras nuo jo namų.
Ten palaikai pragulėjo dešimt parų.
Kur paslėptas lavonas, paaiškėjo po to, kai Mantas savo draugės motinos kaimynams prasitarė apie žmogžudystę.
Jis pasakė, kad juodu su Viktorija padarė baisų dalyką – nužudė G.Baranauską. „Ji badė Baranką peiliu, o aš pridėjau lenta”, – prisipažino Mantas.
Kūną vežė vaikišku vežimėliu
Porelė atsiviliojo kaimyną į nuošalią vietą prie garažų. Ten kilusio konflikto metu jį užmušė.
Jauni žudikai lavoną sugrūdo į metalinę statinę ir pabandė jį padegti. Bet paaiškėjo, kad žmogaus palaikai taip paprastai nesudegs.
Žmogžudžių planams dar sutrukdė prapliupęs lietus. Nepilnamečių sukurta ugnis apdegino tik lavono kojas.
Kai šis planas nepavyko, jis tuoj pat buvo pakeistas kitu. Iš netoliese esančio nerakinamo sandėliuko Viktorija ir Mantas pasiėmė vaikišką vežimėlį ir į jį įgrūdo nužudytą vyrą.
Tuomet per pievą smarkiai merkiant lietui juodu nuvežė kūną prie nedidelio vandens telkinio.
Vežamas kūnas iškrito. Kadangi žudikų porelė jau buvo arti tikslo, lavoną iki vandens juodu pabaigė tempti žeme.
Paskui įmetė kūną į vandenį ir užklojo šakomis.
Atsikračiusi lavono porelė pernakvojo sodo namelyje, esančiame vos keli žingsniai nuo tos vietos, kur buvo paslėpę lavoną.
Kiek gali kainuoti gyvybė?
Vos prieš pusmetį iki šio nusikaltimo tuomet penkiolikametė Viktorija pagimdė kūdikį.
Su mažyliu ji glaudėsi Vilniuje esančiuose vaiko ir motinos globos namuose „Užuovėja”. Iš ten Viktorija buvo pasišalinusi, o dukrelę palikusi šios įstaigos darbuotojoms.
Viktorijos nusikaltimo bendrininkas Mantas irgi buvo bėglys – jis paspruko iš Biržų rajone esančio nepilnamečių socializacijos centro „Širvėna”.
Čia jis turėjo būti perauklėjamas po anksčiau padaryto smulkaus nusikaltimo. Porelė susipažino, kai mergina jau buvo pagimdžiusi vaiką.
Teismo posėdyje dalyvavo ir šių įstaigų atstovai, kurie byloje tapo atsakovais.
Nužudyto G.Baranausko motina ir sesuo teismui pareiškė civilinius ieškinius, kurie siekia 250 tūkstančių litų.
Teisėjo apklausiamas Mantas sakė tiek pinigų tikrai neturintis. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kokia suma įvertintų nužudyto vyro gyvybę.
Auką vaišino alkoholiu
Septyniolikametis bandė visą kaltę prisiimti vienas. Jis tikino vienas užmušęs Baranka vadintą G.Baranauską.
Esą prieš tai Viktorija sakė, kad šis vyras prie jos kabinėjasi, negražiai apie ją kalbėjo, todėl jį reikia „užlenkti” (nužudyti. – Red.).
Teisiamasis pasakojo, kad žmogžudystės vakarą kartu su Viktorija nuėjo pas G.Baranauską, kurio jis iki tol nepažinojo.
Išgerti mėgstantis vyras buvo Viktorijos motinos kaimynas.
Prieš vidurnaktį apsilankiusių svečių G.Baranauskas paklausė, ar jie turi išgerti.
Viktorija buvo nubėgusi į netoliese esančius savo motinos namus ir iš ten paėmusi vyno butelį, o Mantas dar vieną butelį buvo nupirkęs.
Trijulė gėrė gatvėje, paskui pasuko prie garažų. G.Baranauskas jų paprašė grąžinti telefoną, kurį buvo trumpam paskolinęs. Tačiau Viktorija nesutiko.
Vyras supyko, puolė muštis. Tuomet Mantas čiupo lentą ir ėmė jį daužyti.
Nori pati už viską atsakyti
Parodymus davusi Viktorija pasakojo, kad Mantas pirmas ėmė mušti Baranką.
Tuomet ji irgi išsitraukė savo peilį ir ėmė juo badyti vyrui nugarą ir galvą.
Paauglei atrodė, kad peilis kaimyno galvoje nulūžo. Tačiau teismo ekspertai vėliau šio fakto nepatvirtino.
Mergina paneigė draugo versiją, kad jis vienas nužudė kaimyną ir kad pats nuėjo pas kaimynus paimti vaikiško vežimėlio lavonui gabenti.
Viktorija sakė ėjusi pati, nes kaimynės šuo ją pažino ir nelojo.
Į teisėjo klausimą, kodėl, jos nuomone, Mantas visą kaltę stengiasi prisiimti vienas, paauglė gūžtelėjo pečiais: „Gal jis mane myli ir bando išsukti.
Bet aš pati noriu atsakyti už tai, ką padariau.”
Teisiama 16-metė tvirtino dėl nieko nesigailinti.
Bandymai perauklėti buvo bergždi
* Teisiama smulkaus sudėjimo simpatiška juodaplaukė 16-metė neatrodė panaši nei į kūdikį pagimdžiusią jauną moterį, nei į nusikaltėlę. Tačiau jos gyvenimas nuo pat vaikystės pakrypo bloga linkme.
* Mergaitė augo pas močiutę, nes tikrieji tėvai jos neaugino. Paauglės motina buvo priklausoma nuo alkoholio. Būdama 13 metų mergaitė patyrė lytinę prievartą – ją išžagino keli vyresni vaikinai.
* Po to paauglė ėmė nuolat nešiotis peilį, skirtą savigynai. Savo močiutei Viktorija yra sakiusi, kad keršys visam pasauliui.
* Būdama keturiolikos paauglė tapo nėščia. Jos kūdikio tėvas – ketveriais metais vyresnis vaikinas. Tačiau jis nepanoro rūpintis gimusiu savo kūdikiu.
* Viktorija nusprendė gimdyti ir labai laukė naujagimio, tačiau pagimdžiusi suprato, kad jai per sunku vienai auginti kūdikį.
* Kitas nusikaltimo bendrininkas Mantas taip pat gimė alkoholikų šeimoje. Kartu su broliu berniukas augo vaikų globos namuose. Iš globos namų Mantą auginti buvo pasiėmusi viena moteris.
* Tačiau globotinis nepasidavė jokiam auklėjimui. Dar paaiškėjo, kad berniukas yra toksikomanas, o bandymai jį gydyti buvo nesėkmingi.
* Po kurio laiko Mantas ėmė bėgti iš globėjos namų, pažeidinėti įstatymus. Todėl perauklėti jis buvo išsiųstas į socializacijos centrą „Širvėna”.
