Seimo narei M.A.Pavilionienei iš kalinimo įstaigos keliauja laiškai su prašymais padėti.
Politikės pagalbos kaulija ją apgavusios telefoninių sukčių gaujos vienas narių.
Šis kalinys, sutikęs duoti parodymus Seimo narės pinigų išviliojimo byloje, prašo rūpintis jo saugumu, rašo „Lietuvos rytas".
Nuteistasis tikina, kad jo gyvybei iškilo pavojus, ir norėtų geresnių kalinimo sąlygų. Esą aš jums padėjau – gaukite man geresnę kamerą. Pareigūnai mano, kad sukčius tiesiog nori išpešti naudos.
Pėdsakai atvedė į kalėjimą
Nuteistasis, apgaulės būdu sužinojęs iš M.A.Pavilionienės internetinės bankininkystės kodus ir pasisavinęs 21,5 tūkst. litų, buvo nustatytas jau po dviejų savaičių, atlikus kratas Alytaus pataisos namuose, kur jis atliko bausmę už kitus nusikaltimus.
Aukštu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu apsimetęs jau keliolika kartų teistas kalinys slėpė savo kalbos, kuria mulkino žmones, tekstą erotinio žurnalo puslapiuose.
Tačiau po to prasidėjęs policijos tyrimas trunka jau beveik pusantrų metų.
Vienas nuteistasis sutiko liudyti apie kitų kalinių veiklą pasisavinant Seimo narės pinigus.
Jis kali Alytaus pataisos namuose, bet yra vežiojamas į Lukiškių tardymo izoliatorių Vilniuje.
Regi psichologinį šantažą
Gavusi pirmą laišką M.A.Pavilionienė kreipėsi į Alytaus pataisos namų vadovybę klausdama, ar iš tikrųjų jai laiškus rašančiam žmogui iškilo tokia didelė grėsmė ir kokių priemonių buvo imtasi.
Politikei buvo išaiškinta, kad pats kalinys į vadovybę dėl jam neva iškilusių grėsmių nesikreipė. Jeigu kreiptųsi – iš karto būtų reaguojama.
Seimo narė išgirdo iš kalėjimo administracijos ir perspėjimų apie psichologinį šantažą, kurio gali griebtis kaliniai.
Todėl gavusi antrą laišką, kuriame tas pats kalinys prašė politikės pasinaudoti savo įtaka ir pagerinti jo kalinimo sąlygas, M.A.Pavilionienė iš karto kreipėsi į teisininkus.
Įsigilinę į skundą, jie patarė laiško autoriui kreiptis į Seimo kontrolierių tarnybą.
„Aš negaliu nurodinėti kalėjimo viršininkui duoti jums geresnę kamerą”, – laiške bandė paaiškinti Seimo narė.
Kalinys į nieką nesikreipė
Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Vygantas Laučys sakė neturįs jokių žinių, kad laiškus Seimo narei rašančio kalinio gyvybei grėstų pavojus: „Jei nuteistasis kreipiasi į administraciją – mes stengiamės jį apsaugoti skirdami atitinkamą būrį ir kamerą.
Išimtiniais atvejais tokį nuteistąjį net galime perkelti į kitą įstaigą. Tačiau jis nesikreipė.”
Alytaus pataisos namuose ne kartą yra buvę, kad kaliniai yra davę parodymus prieš kitus kalinius. Atvykę jie pasisako, su kuo negali bendrauti.
Dalija patarimus kolegoms
„Tikiuosi, kad tas procesas kada nors pasibaigs ir aš ką nors atgausiu.
Prieš pusmetį girdėjau, kad tyrimas įpusėjo. Aš nebesigilinu”, – sakė Seimo narė apie prarastus 21,5 tūkst. litų.
Dalį šių pinigų į Seimo narės sąskaitą buvo pervedusi Vyriausioji rinkimų komisija.
M.A.Pavilionienė dabar gali patarti ir kitiems Seimo darbuotojams ar jų artimiesiems, tapusiems telefoninių sukčių aukomis. Svarbiausias jos patarimas – nesijaudinti ir nesitikėti, kad atgaus pinigus.
„Jei neranda žmogaus, vežamo sudeginti, kaip jie ras sukčius, viliojančius pinigus?” – kalbėjo politikė.
Ji girdėjo, kad šiuo metu apskritai jau nebeįmanoma rasti iš pataisos namų skambinusio sukčiaus pagal telefono kortelę, nes, kartą pasinaudoję, nusikaltėliai ją tiesiog išmeta.
Su Seimo nare bendravę nusikaltėliai buvo susekti pagal telefono numerį, nuvedusį į Alytaus pataisos įstaigą.
Beje, vienas Seimo darbuotojas, nuėjęs į policiją, išgirdo, kad tą dieną yra dvylikta čia pasirodžiusi sukčių auka.
Jei turi pinigų – leisk juos
M.A.Pavilionienė teigė prieš pusantrų metų gavusi gerą pamoką, už kurią gal net galėtų padėkoti ją apgavusiems telefoniniams sukčiams: „Apgauta supratau: jeigu turi pinigų – leisk juos, naudokis – nelaikyk kur nors padėjęs.”
Ji net pasiryžo keisti langus namuose, nors iki tol kantriai kentėjo šaltį.
„Žmonės gyvena įvairiai. Bet jei turi pinigų – keliauk, remontuok, daryk ką nors, kad gyvenimas būtų lengvesnis”, – aiškino Seimo narė.
Nemokėjimą naudotis pinigais ji aiškino sovietinių laikų patyrimu, kai visi buvo vargšai.
O kai paskambina pareigūnu apsimetęs sukčius, pirmiausia reikia nesikalbėti – pažadėti ateiti į įstaigą, kur žmogus neva kviečiamas, ir padėti ragelį.
Telefonai keliauja į kalinimo įstaigas
* Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos pataisos įstaigose perimta ir paimta iš nuteistųjų, suimtųjų arba bandant jiems perduoti 6982 mobilieji telefonai. Taip pat konfiskuota 6 tūkst. SIM kortelių, 537 modemai.
* Kalinimo įstaigose laikomi 9355 asmenys: 7246 – nuteistieji, 1181 – suimtasis. Šie skaičiai rodo, kad trys ketvirtadaliai kalinių buvo apsirūpinę ar bandė apsirūpinti mobiliaisiais telefonais ar jų priedais.
* Pernai per visus metus kalinimo įstaigose buvo paimti 7884 mobilieji telefonai, 6426 SIM kortelės.
* Daugiausia mobiliųjų telefonų per devynis šių metų mėnesius paimta Alytaus pataisos namuose – 1567 (per 2012 metus – 988) ir Marijampolės pataisos namuose – 1569 (per 2012- uosius – 1647).
* Dažniausiai naudojami būdai perduoti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus yra jų įšovimas savadarbe suslėgto oro patranka arba įmetimas į įstaigos teritoriją.
* Tokiu būdu į įstaigos teritoriją patenka du trečdaliai mobiliųjų telefonų, SIM kortelių, modemų ir kt., likusieji – bandant perduoti nuteistiesiems pasimatymų, lankymų ir kitais atvejais.
Kaip bando kovoti kitos valstybės?
* Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Gruzijoje, buvo sugriežtintos bausmės už telefonų turėjimą kalinimo įstaigose. Už tai baudžiama laisvės atėmimu.
* Kitos šalys, pavyzdžiui, Ukraina, elgiasi priešingai: nuteistiesiems leidžia turėti mobiliuosius telefonus, jei jie atlieka bausmę lengvojo režimo sąlygomis. Taip sumažėja tikrinamų asmenų.
* Ryšio blokavimas kalinimo įstaigos teritorijoje dažniausiai baigiasi nesėkme. Tam reikia galingos ir brangiai kainuojančios aparatūros, o ji veikia aplinką – ryšys blokuojamas šalia esančiuose namuose.
Kaliniai jau kelia pavojų valstybei
Kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas (nuotr.) teigė, kad telefoniniai sukčiai jau kelia grėsmę Lietuvos valstybei, todėl su jais reikia kovoti visomis įmanomomis priemonėmis.
– Ar užsienio kalėjimuose kalintys kaliniai nesikėsina į svetimas sąskaitas? – „Lietuvos rytas” paklausė J.Stašinsko.
– Vilioti iš patiklių žmonių pinigus – ne lietuvių kalinių išradi-
mas, bet užsienyje tuo užsiima vienas kitas. Dar niekur tai netapo tokiu masiniu reiškiniu.
– Ar tai išskirtinio lietuvių patiklumo pasekmė?
– Ne, tai kaina už nereformuotas kalinimo įstaigas. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur kaliniai kali ne kamerose, o barakuose po keliasdešimt žmonių.
Tokiose grupėse neįmanoma kontroliuoti kalinių veiklos su mobiliaisiais telefonais.
Nusikaltėliai išnaudoja kitus kalinius savo nusikaltimui vykdyti ir net suorganizuoja apsaugą.
Juk iš Lukiškių kalėjimo, kur suimtieji ir kaliniai laikomi kamerose, sukčiai neskambina.
– Kokį pavojų tai kelia?
– Dažniausiai kalbama apie telefoninių sukčių aukas ir jų patiklumą. Bet pažiūrėkime į šį reiškinį iš kitos pusės: Lietuvos pataisos įstaigose organizuojami, planuojami ir vykdomi nusikaltimai.
Ten, kur žmogus turėtų būti perauklėtas, jis mokomas nusikalsti. Faktiškai formuojasi nusikalstamos grupės, nes tokio nusikaltimo neįmanoma padaryti pavieniui.
Policija telefonu išviliotus pinigus skaičiuoja milijonais litų, o įstatymai nedraudžia jų pervesti į kalinių sąskaitas.
– Kur tie pinigai naudojami?
– Nusikalstamu būdu įgyti pinigai tikrai nenaudojami gėlėms auginti ar triušiams šerti.
Už tuos pinigus nusikaltėliai ne tik gerina savo gyvenimą pataisos įstaigose, bet ir gali paremti kitus kalinius.
Kartu jie stiprina savo autoritetą ir toliau plečia veiklą.
Per kratas pataisos namuose randama tūkstančiai telefonų, bet sukčių skambučių tik daugėja.
Kalinčių sukčių išvilioti milijonai jau daro įtaką kalinimo įstaigų vidaus tvarkai.
Tokiais dideliais pinigais gali susigundyti ir vienas kitas administracijos atstovas.
Bet blogiausia – kalinimo įstaigose pradeda klestėti kriminalinė subkultūra.
– Ar įmanoma su šiuo reiškiniu kovoti?
– Bent artimiausiais metais nenumatyta, kad didesnė dalis nuteistųjų bus perkelta kalėti į kameras.
Todėl siūlyčiau labiau domėtis, kokie pinigai yra pervedami į kalinių asmens sąskaitas.
Kiek žinau, daugiausia skambinama iš Alytaus ir Marijampolės pataisos namų.
Gal reikėtų pasidomėti, kodėl neskambina iš Vilniaus pataisos namų, ir išbandyti jų taikomas priemones kitose įstaigose?
