Pravieniškių pataisos namų pirmojoje valdyboje atsidūrusio ir netrukus žiauriai nužudyto 30-mečio Rumunijos piliečio istorija rodo, kad gyvenimo šioje įkalinimo įstaigoje ritmą diktuoja savas taisykles nustatę kaliniai, o žmogaus gyvybė čia nieko verta.
Lietuviškai nemokėjęs užsienietis Pravieniškėse buvo mirtinai sumuštas dėl to, kad išdrįso nuo vadinamosios „bachūrų“ kastos stalo paimti lėkštę sriubos. Sunkiai sužalotam, merdinčiam kaliniui pataisos namų medikai nesiteikė kviesti greitosios pagalbos, į Kauno klinikas jis buvo vežamas kaliniams gabenti skirtu sunkvežimiu, kuriame nebuvo jokios įrangos ir priemonių žmogui gaivinti ir gyvybei palaikyti. Nelaimėlis mirė pakeliui į ligoninę. Už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams Lietuvoje jam buvo skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nagrinėjant rumuno nužudymo bylą teisme liudiję kaltinamieji, „nuskriaustųjų“ kastai save priskiriantys 24 metų Ernestas Zarauskas, pravarde Vania, ir 26-erių Tomas Petkus atskleidė, jog įkalimo įstaigose galioja itin žiaurios taisyklės, o žmogaus likimas priklauso nuo savo tvarką diktuojančių „bachūrų“ malonės.
Suvalgė „bachūrų“ sriubą
Rumunijos piliečio mirtimi pasibaigusi egzekucija buvo surengta praėjusių metų kovo 11-ąją. Bylos duomenimis, Pravieniškių pataisos namų pirmosios valdybos valgykloje J.Dopcea paėmė nuo kito stalo lėkštę su sriuba ir ją suvalgė.
Vien tai, kad „nuskriaustųjų“ kastai priklausantis, už pasipriešinimą pareigūnams Lietuvoje bausmę atliekantis rumunas išdrįso nusižengti nerašytoms kalėjimo taisyklėms, nepaprastai papiktino valgykloje buvusius „bachūrus“. Vienas jų koja nuspyrė nuo stalo rumuno paimtą lėkštę.
Pagal nerašytas kalėjimo taisykles, „bachūras“ negali ranka liesti „gaidžių“, dar vadinamojo „nuskriaustųjų“, kastos atstovo ar jo daiktų. Net mušti žemesnės kastos nelaimėlį nusikaltėlių taisyklės leidžia nebent pagaliu ar taburete, taip pat spardyti kojomis.
Nurodymą sumušti perdavė „duchas“
Lietuviškai nemokėjusiam ir tik angliškai kalbėjusiam rumunui nusižengus nerašytoms kalėjimo taisyklėms, valgykloje kilo sąmyšis, savo tvarką Pravieniškėse įvedę „bachūrai“ susirinko tartis, kaip nubausti nelaimėlį.
Į teismą liudyti iš Švedijos kalėjimo atvežtas buvęs „nuskriaustųjų“ kastos atstovas, vienos iš gyvenamųjų sekcijų buvęs neformalus lyderis Edgaras Suchockas, pravarde Kirvis, pasakojo, kaip žemiausios kastos patalpose klostėsi dramatiški įvykiai.
„Atėjęs „dūchas“ perdavė „bachūrų“ sprendimą – lėkštę nuo jų stalo paėmęs rumunas turi būti stipriai sumuštas. T.Petkus žmogų paguldė ant lovų, o E.Zarauskas šluotkočiu mušė per sėdmenis“, - sakė liudininkas.
Pravieniškėse kalėjęs nuteistasis atskleidė kraupias „nuskriaustųjų“ kastai priklausančių kalinių gyvenimo realijas. Nors neoficialių kalėjimo lyderių jis buvo paskirtas atsakingu už tvarkos priežiūrą sekcijoje, teisme jis pripažino nieko negalėjęs padaryti prieš aukštesnės kastos atstovų sprendimą.
„Aš tuo metu nieko negalėjau padaryti. Pagal nerašytas taisykles, palyginus su kitais kaliniais, mes („nuskriaustieji“. – Red.) esame niekas“, - konstatavo Kirvis.
Egzekuciją stebėjo „bachūrai“
Pasak liudininko, nurodymą žiauriai nubausti nuo kitos kastos atstovų stalo lėkštę sriubos paėmusį rumuną perdavę „bachūrai“ egzekucijoje nedalyvavo, tačiau ją stebėjo per praviras duris.
Įžengti į „gaidyną“, kur gyvena žemiausios kastos atstovai, jiems neleido nerašyti nusikaltėlių įstatymai.
„Davę nurodymą sumušti, jie per duris stebėjo, kaip viskas vyksta, vis ragino dar stipriau mušti rumuną šluotkočiu“, - teisme liudijo E.Suchockas-Kirvis.
Kaltinamasis T.Petkus tikino, kad bausmę jau atlikusio liudininko vaidmuo egzekucijoje nebuvo toks nekaltas, kaip šis pasakojo. Anot „nuskriaustojo“, tai pačiai kastai priklausęs Kirvis buvo neformalus jų gyvenamosios sekcijos prižiūrėtojas, kiti nuteistieji privalėjo paklusti jo nurodymams. Esą jam asmeniškai buvo nurodyta organizuoti rumuno egzekuciją.
„Jis dirbo ir „bachūrams“, o nurodymų „nuskriaustiesiems“, ką reikia sumušti, jis visiems matant neduodavo. Nusivesdavo į virtuvę ir ten pasakydavo. Tikriausiai bijojo, kad kiti žmonės administracijai paliudys, kad aukštesnės kastos kalinių nurodymu jis liepia sumušti vieną ar kitą kalinį“, - kalbėjo T.Petkus.
Rumuną mušė, nes patys bijojo susidorojimo
Kitas egzekutorius E.Zarauskas liudydamas teisme tikino, kad gavęs nurodymą sumušti prasikaltusį rumuną neturėjęs kito pasirinkimo.
„Man liepė mušti, o aš nežinojau, kad žmogų mušant šluotkočiu per užpakalį jam galima taip pakenti. Jam kelis kartus sudaviau, nes bijojau dėl savo ir kitų žmonių sveikatos. Jeigu nebūtume jo sumušę, žmonės iš kitos kastos dar ne taip mus visus būtų sumušę“, - apie žvėriškas kalinių gyvenimo realijas liudijo E.Zarauskas.
Tai, kad teisiamojo pasakojime yra nemažai tiesos, lrytas.lt patvirtino nerašytas nusikaltėlių elgesio taisykles ir įkalinimo įstaigų gyvenimą pažįstantis teisėsaugininkas.
„Gaidžiai“ arba „nuskriaustieji“ ten iš viso neturi jokių teisių. Tai atstumtieji, kurie gyvena atskirose patalpose, valgo tik prie jiems skirtų stalų. Tačiau ir šioje kastoje egzistuoja savita hierarchija - „gaidžiai“ turi savo „vierchus“, kurie paklūsta kalėjimo „bachūrams“. Tarp „nuskriaustųjų“, kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje, yra savotiškas vyresnysis arba prižiūrėtojas. Jį nustatyti labai lengva, „autoritetai“ dažniausiai miega dviaukštės lovos apačioje, prie lango. O egzekucijas vykdo ne visi „nuskriaustieji“, dažniausiai ši misija patikima tos pačios kastos „torpedoms“, - sakė teisėsaugininkas.
Merdinčiam žmogui nekvietė greitosios pagalbos
Bylos duomenimis, sunkiai sužeistas rumunas lovoje pragulėjo nuo 15 iki 21 val. Prižiūrėtojai į jį dėmesį atkreipė tik tada, kai vakarinio patikrinimo metu kalinys nebesugebėjo pakilti iš lovos.
Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje galioja žmogaus gyvybę visiškai nuvertinančios ne tik kalinių, bet ir administracijos taisyklės. Net sunkiai sužalotam žmogui greitosios pagalbos niekas nekviečia, į artimiausią ligoninę jis gabenamas kaliniams gabenti skirtu sunkvežimiu.
Šie šokiruojantys faktai paaiškėjo teisme prakalbus žvėriškai sumuštą rumuną gelbėti bandžiusiai slaugytojai Rasai Pavilionienei. Moteris prisiminė, kad praėjusių metų kovo 11-osios vakarą atėjo į medicinos dalį ir ten rado ant paklodžių atneštą sumuštą vyrą.
„Jo būklė buvo kritinė, visas kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis. Žmogus dar bandė kažką sakyti, bet jau nieko nesupratau“, - liudijo medikė.
Pasak moters, egzekuciją patyrusio rumuno kraujo spaudimas buvo nukritęs iki gyvybei pavojingos ribos ir toliau mažėjo, o pulsas buvo sunkiai užčiuopiamas.
Tačiau merdinčiam žmogui kviesti specialia reanimacine įranga aprūpinto greitosios pagalbos automobilio niekas nesiteikė. Nuspręsta rengti specialųjį etapą ir kaliniams gabenti skirtu automobiliu mirštantį žmogų vežti į Kauno klinikų reanimaciją. Preliminariais skaičiavimais, pasirengimas truko apie pusvalandį.
„Pas mus nėra to (Praktikos. – red.), kad kviestumėm greitosios medicinos pagalbos automobilį. Įvertinę sveikatos būklę ligonį patys vežame į artimiausią gydymo įstaigą“, - kalbėjo medikė.
Slaugytoja teisme tikino, kad automobilyje bandė gelbėti rumuno gyvybę „kiek leido sąlygos“, dėjo deguonies kaukę, darė širdies masažą. Tačiau pastangos buvo bevaisės, atvykus į Kauno klinikas kaliniui buvo konstatuota mirtis.
Mirties priežastis – trauminis šokas
Pakeliui į Kauno klinikų reanimaciją mirus žiauriai sumuštam žmogui teismo medicinos ekspertai ilgai negalėjo nustatyti jo mirties priežasties. Konstatuota, kad lazda suduoti smūgiai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tik po trijų mėnesių prokurorai gavo ekspertų išvadą, kad rumuno mirties priežastis - nežmoniško skausmo sukeltas trauminis šokas.
„Žmogus kentė nežmoniškus skausmus, ir jo širdies tiesiog neatlaikė“, - lrytas.lt sakė rumuno mirties aplinkybes tyrę teisėsaugininkai.
Kalėjimų departamentas: „Visi kaliniai lygūs, greitoji pagalba - kviečiama“
Pasiteiravus Kalėjimų departamento, kaip jo atstovai vertina nerašytų nusikaltėlių taisyklių bei kastų sistemos įsigalėjimą laisvės atėmimo įstaigose, sulaukta lakoniško atsakymo, kad tai nėra toleruojama.
Kalėjimų departamento atstovas spaudai Gediminas Dubonikas paneigė, kad atskiruose lokaliniuose sektoriuose gyvena tik tam tikros kastos atstovai. Paneigta ir tai, jog nuteistajam atvykus atlikti laisvės atėmimo bausmės pasiteiraujama, kokiai kastai jis priklauso, ar gali kalėti su visais, ir tik tada sprendžiama, kur apgyvendinti.
„Nuteistuosius į lokalinius sektorius, taip pat į gyvenamąsias patalpas kelia administracija jiems dalyvaujant. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems asmenims riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigų psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų“, - sakė Kalėjimų departamento atstovas spaudai G.Dubonikas.
Redakcijai teigiama, jog netiesa ir tai, ką bylos nagrinėjimo metu kalbėjo merdinčio rumuno gyvybę bandžiusi gelbėti medikė. Moteris akcentavo, jog greitosios medicinos pagalbos automobiliai į laisvės atėmimo vietas nekviečiami, o sužeisti kaliniai į ligoninę vežami specialiuoju etapu.
„Įkalinimo įstaigose visą parą yra organizuotas medicinos darbuotojo budėjimas. Jis po apžiūros teikia rekomendacijas, kokių priemonių imtis būtina. Prireikus kviečiama ir greitoji medicinos pagalba. Sunkvežimių sergantiems nuteistiesiems transportuoti įkalinimo įstaigose nėra. Yra specialūs automobiliai. Daugelis jų turi gulimą vietą“, - sakė G.Dubonikas.
