Dėl dešimties milijonų – dešimt metų tyrimo. Tačiau teisėsaugos pareigūnams neužteko ir tiek laiko, kad sudėtingais finansiniais nusikaltimais kaltintas šešėlinis milijonierius 47 metų Sergejus Rachinšteinas sulauktų bausmės.
Kodėl viena didžiausių pastarojo dešimtmečio PVM grobstymo bylų laukia senaties Konstituciniame teisme (KT)?
Bylai artėja senatis
Vilniaus miesto apylinkės teismas nepatikėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų ir prokurorų surinkta informacija, kad fiktyvių įmonių tinklą sukūręs verslininkas legalizavo 10 milijonų 779 tūkstančius litų ir pasisavino milijoną 644 tūkstančius litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Tuomet aiškinta, kad pritrūko konkrečių įrodymų.
Kai prokuratūra nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui (VAT) ir sukonkretino kaltinimus, šio teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė panoro įsitikinti, ar prokuroras turėjo tokią teisę, ir kreipėsi į Konstitucinį teismą.
Jei KT nuspręs, kad prokuroras Vytautas Kukaitis tokios teisės neturėjo, jam teks perrašyti kaltinimus. Tuomet senatis neišvengiama.
S.Rachinšteino ir jo bendrininkų byloje taškas turi būti padėtas kitų metų pabaigoje – už finansinius nusikaltimus leidžiama teisti 10 metų.
Išjudino tik įspėjimas?
Ar šios bylos nebuvo įmanoma išnagrinėti ir teismui perduoti greičiau?
Nuo 2010 metų FNTT vadovavęs Seimo narys Vitalijus Gailius prisiminė tyrėjų kabinetuose aptikęs jau apdulkėjusią S.Rachinšteino bylą, kurią sudarė daugybė tomų.
„Manęs netenkino šios ir kelių kitų bylų tyrimo terminas”, – pasakojo buvęs FNTT vadovas.
Sužinojusi, kad didelės apimties byla įstrigo, subruzdo ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
Prokuratūroje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, bet nuobaudų sulaukė ne tie pareigūnai, kurių pavardės nuolat mirga su S.Rachinšteinu ir jo bendrovėmis siejamose bylose.
Tirti bylą dėl neteisėtų finansinių operacijų ir galimo PVM pasisavinimo su S.Rachinšteinu siejamose bendrovėse „Lavanija”, „Vanteras”, „Šeškinės Širvinta”, „Saturnas”, „Vilniaus vaivorykštė”, „Serneta”, „Acumen”, „Sparteka” 2009 metais pradėjo FNTT Vilniaus valdybos tyrėjas Sigitas Kaleinykas.
Stumdo vienas nuo kito
Šiais metais jis du kartus atmetė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareiškimus dėl bendrovės „Serneta” pateiktos neteisingos ataskaitos apie 2006 metais turėtą turtą ir pelną.
Teigiama, jog bendrovė, kurios vienintelis akcininkas S.Rachinšteino tėvas Fima Rachinšteinas, neteisėtai bando susigrąžinti 119 425 litų nekilnojamojo turto mokesčių permoką.
Gegužę VMI pareiškimą gavęs vyriausiasis tyrėjas S.Kaleinykas jokio nusikaltimo neįžvelgė.
Tuomet ji pateko Vilniaus apygardos prokurorui Tadeušui Osipovičiui. Šis pareigūnas taip pat nematė reikalo į ją gilintis.
Tada VMI kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendė, kad FNTT tyrėjas ir prokuroras nepasinaudojo visomis galimybėmis, kad galėtų išsiaiškinti, ar VMI nurodyti duomenys atitinka tikrovę.
VMI pareiškimas vėl buvo grąžintas FNTT. Ir ne kam kitam, o tam pačiam tyrėjui S.Kaleinykui. S.Kaleinykas ją tirti vėl atsisakė, o VMI dar kartą kreipėsi į prokuratūrą. Ratas, kurį suka nematoma ranka, vėl užsidarė.
Tyrėja tapo advokate
Tuo metu, kai S.Kaleinykas tyrė, kokios finansinės operacijos buvo atliekamos S.Rachinšteino įkurtose bendrovėse, FNTT Vilniaus valdybos pareigūnų tiriamas bylas tikrino vyriausioji tyrėja Snieguolė Uždanavičienė.
Palikusi tarnybą FNTT, ji tapo advokate ir įsidarbino Vilniaus 3-iojoje advokatų kontoroje, kurios seniūnas – Viliaus Karaliaus kontrabandos bylose išgarsėjęs Juzefas Kozubovskis.
Ryšiais su kontrabandininkų grupuote įtartam ir vėliau išteisintam advokatui prieš keletą mėnesių buvo iškelta byla dėl neteisėto praturtėjimo. Kaip advokatas uždirbo daugiau nei 30 milijonų litų, aiškinasi kartu su S.Uždanavičiene dirbę tyrėjai.
Kalbama, kad FNTT pareigūnai su advokatais bylų aplinkybes aptarinėja medžioklėje.
Nemažai jų priklauso vienam Vilniaus medžiotojų klubui.
Apklausti sutrukdė liga
To paties skyriaus tyrėjai, ko gero, visam laikui užvertė nuo pagrindinės S.Rachinšteino bylos atskirtą Janinos Stepanovos bylą.
Silpnos sveikatos moteris, patyrusi sudėtingą galvos operaciją, prieš teismą turėjo stoti kartu su buhalterėmis Birute Panaviene, Gene Petkuviene ir Dalia Varanavičiene.
Byloje buvo duomenų, kad ligota ir sudėtingą galvos operaciją patyrusi J.Stepanova vadovavo vienai fiktyvių bendrovių ir panaudodama suklastotus dokumentus iš jos kasos imdavo pinigus. Tai daryti ji esą nurodydavo ir trims kitų bendrovių buhalterėms.
Daugybės tomų pagrindinę bylą teismui perdavęs prokuroras V.Kukaitis teigė, kad J.Stepanovą teisiant kartu su kitais teismo procesas būtų dar labiau užsitęsęs.
Dėl silpnos sveikatos moters neva nebuvo įmanoma apklausti.
Pareigūnų žiniomis, šiuo metu ji gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Direktoriai – iš patvorio
Bylos nagrinėjimo nesulaukė ir teisme parodymų duoti nespėjo dar vienas fiktyvus direktorius Vaclovas Nevedomskis. Jis 2005 metais mirė Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Už girtavimą iš aukštų pareigų Muitinės departamente atleistas V.Nevedomskis vienas pirmųjų tapo nieko neveikiančiu direktoriumi.
Vėliau į susitikimą su S.Rachinšteinu jis atsivedė ir benamį savo sugėrovą Narimantą Šimelį.
Į kavinę „Jovarėlis”, kurioje laukė milijonierius, girtuokliai nuėjo tiesiai iš patvorio, kur gurkšnojo pigų vyną.
Su dviem apsaugininkais kavinėje laukęs S.Rachinšteinas benamiui pasiūlė tapti vienos bendrovės direktoriumi.
Sutrikusiam vilniečiui buvo paaiškinta, kad rūpintis verslo reikalais jam nereikės, tik kartais pasirašyti vieną kitą dokumentą. Už kiekvieną parašą jam buvo žadama sumokėti po 10–20 litų.
Vieninteliu bendrovės „Kogenta” akcininku ir vadovu tapęs N.Šimelis atlygį buhalterijoje atsiimdavo iš karto, kai tik suraitydavo parašą.
Iš darbdavio prašė išmaldos
Vilniečiui buvo kilę įtarimų, jog jis dalyvauja nešvariame versle, bet šį darbą jam pasiūlęs V.Nevedomskis ramino, kad jei iškils problemų su policija, S.Rachinšteinas viską sutvarkys.
N.Šimelis tuo tikėjo, tačiau prašinėdamas pinigų už kiekvieną parašą jautėsi pažemintas: „Nors esu valkata, tačiau ir aš turiu savigarbos. O prieš S.Rachinšteiną visada jausdavausi pažemintas, jo nuolat turėjau ieškoti, prašyti pinigų lyg išmaldos.”
Kartą, neturėdamas ką valgyti, jis paprašė, kad darbdavys sumokėtų už fiktyvų parašą. Milijonierius iš kišenės ištraukė litą ir išrėžė moralą: „Aš moku tik už darbą.”
Už grotų atsidūręs N.Šimelis vienas pirmųjų davė parodymus prieš S.Rachinšteiną, nors vėliau juos ne kartą keitė.
Kalėjime jėgas atgavęs N.Šimelis pergalę teisme šventė kartu su milijonieriumi S.Rachinšteinu, jo patėviu Anatolijumi Matiažu, trimis buhalterėmis ir dviem milijonieriaus apsaugininkais.
Ši spalvinga kompanija turėtų susitikti dar šių metų pabaigoje, kai KT atsiųs atsakymą Vilniaus apygardos teismui.
Nebuvo sekimo priemonių
Jei atsakymas bus palankus prokuratūrai, kaltinamieji išgirs jau patikslintus kaltinimus. Sukonkretinus kaltinimus, pasisavintų mokesčių suma išaugo dar 65 tūkstančiais litų.
Ši suma pasikeitė detaliai išnagrinėjus kiekvieną sandėrį, kurį 11 bendrovių sudarė per ketverius metus.
V.Kukaitis prisiminė, jog surinkti šiuos įrodymus buvo sudėtinga – byloje minimos bendrovės viena kitai neatliko nė vieno pavedimo per banką. Jų dokumentuose nėra S.Rachinšteino pavardės ir parašų.
Prieš dešimtmetį, kai buvo daromi šie nusikaltimai, pareigūnai neturėjo galimybių nei klausytis, nei įrašinėti įtariamųjų pokalbių, nebuvo ir kitų sekimo priemonių.
