Prie Seimo į akciją „Tylos liudytojai“ susirinkusios moterys liudijo apie tai. Jos tylos minute ir uždegtomis žvakutėmis gedėjo tų, kurios mirė nuo vyrų rankos.
„Mes su vyru padėjom vienai draugei. Ją mušė, persekiojo vyras, kai ji sugalvojo išsiskirti. Jis laukdavo jos prie darbo, pastodavo jai kelią, skambindavo naktį. Tai yra baisu“, - pasakojo iš rajono atvykusi 52 metų moteris. Ji nenorėjo prisistatyti.
Jos bičiulę buvęs vyras persekiojo apie porą metų. Jis anksčiau dirbo policijoje, jo kolegos kartais vangiai reaguodavo į jo žmonos kvietimus. „Sako – atvažiuosim, bet neatvažiuoja. Paskui teisinosi, kad neturi automobilio, išvykęs į kitą iškvietimą. Tik kai senuosius pareigūnus pakeitė nauji, situacija ėmė keistis“, - sakė moteris.
Kiekvieną kartą, kai jis ateidavo prie jos darbo, moteris pranešdavo policijai. „Pareiškimų prirašyta daugybė“, - pasakojo pagalbos ranką ištiesusi bičiulė.
Padėti persekiojamai moteriai skubėjo jos kaimynai. Kai tik matydavo vyrą netoli namų, ją perspėdavo. „Visi geranoriškai padėdavo“, - pasakojo rajono gyventoja.
Vilties netekęs vyras persekiojo ir žmonos motiną. Skambindavo jai naktimis ir tylėdavo. Senyvo amžiaus moteris jaudindavosi, nežinojo, ką daryti.
Psichologiniu smurtu į alkoholį pasinėręs sutuoktinis tikėjosi išsaugoti santuoką. Jam gyvenimas su žmona labai patiko – moteris sutvarkydavo namus, pagamindavo valgyti. Bet žmona jau buvo apsisprendusi skirtis. Du poros vaikai jau užaugę.
Likusi iki skyrybų keliems mėnesiams vyras dėl alkoholizmo neteko darbo.
Vertė užsiiminėti seksu prie vaikų
Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro (AMUIC) pirmininkė Elvyra Laskaja taip pat atvyko į akciją prie Seimo. Ją ne kartą sukrėtė istorijos moterų, kurios kreipėsi į jos vadovaujamą centrą.
„Viena moteris, užaugusi vaikų namuose, neturėjo kur dėtis, atsikėlė gyventi pas vyrą. Jis girtaudavo, ją žiauriai mušdavo ir daužydavo. Prie vaikų užsiiminėdavo seksu, galima sakyti, prievartaudavo ją“, - baisėjosi anykštietė.
Išeiti moteris neturėjo kur. Įsikibusi į darbą ir minimalų atlyginimą, ji keletą metų kentė prievartą. Tuomet pradėjo išgėrinėti kartu su savo skriaudėju. „Kai išgeriu, ne taip skauda, kai muša“, - AMUIC darbuotojoms paaiškino moteris.
„Kiek žinau, dabar jie abu užsikodavo, nebegeria“, - gerų žinių atgarsiais dalijosi E.Laskaja.
Kita skriaudžiama moteris jai pasakojo, kaip kas vakarą bijo. Prieš grįžtant girtam vyrui ji ir vaikai skuba slėptis – kas pas kaimynus, kas pas draugus. Svarbu nepasipainioti vyrui po kojų. Jis netaręs nė žodžio daužo pirmą po ranka pakliuvusį namiškį.
Šeima turi savo verslą. Tačiau tai vyro nesustabdo nuo girtavimo. Praradęs blaivų protą jis ne kartą yra labai smarkiai sumušęs žmoną.
„Yra tokių atvejų, kai vyrų sumuštas moteris reikia vežti į ligoninę, operuoti“, - apgailestavo E.Laskaja.
Spalio mėnesį AMUIC pagalbos jau kreipėsi virš 20 moterų. „Tai yra labai daug. Kita vertus, rodo, kad moterys mumis pasitiki ir nelieka vienos su savo bėdomis, ieško pagalbos“, - džiaugėsi E.Laskaja.
Prašo geriau paruošti policininkus
Ketvirtadienį surengusios spaudos konferenciją, moters teisių gynimo organizacijos prašė valdžios atstovų geriau parengti policininkus darbui su nukentėjusiaisiais nuo smurto šeimoje ir geriau užtikrinti pastarųjų apsaugą.
„Ko mes prašome, reikalaujame – rimtas policijos pasirengimas spręsti šią problemą. Ir vykdomosios valdžios atsakomybė skirti papildomų lėšų tam, kad būtų užtikrinta apsauga nukentėjusių asmenų“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Lilija Vasiliauskienė iš asociacijos Vilniaus Moterų namai.
Policininkai Lietuvoje nėra specialiai ruošiami, kaip elgtis su nukentėjusiomis moterimis ar vyrais. L.Vasiliauskienės teigimu, pareigūnai kartais verčia kaltę dėl smurto pačioms aukoms. Tai Vilniaus Moterų namų direktorę neramina.
Už moterų saugumą kovojantys nevyriausybinių organizacijų atstovai siūlo įvesti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Jis padėtų apsaugoti moteris nuo smurtaujančių vyrų ir sūnų.
„Norėtųsi, kad valstybė nustotų taupyti moterų žūčių ir našlaičių ašarų sąskaita. Turėtų būti įdiegtas apsaugos nuo smurto orderis. Policija jį turėtų išduoti čia pat, įvertinus situaciją. Žaliąją orderio dalį turėtų gauti auka, raudonąją – smurtautojas. Orderyje turėtų būti išdėstytos abiejų pusių teisės ir atsakomybės“, - sakė L.Vasiliauskienė.
Specializuotos pagalbos centrams taip pat reikėtų didesnio finansavimo. Tai – institucijos, kurios pačios susisiekia su moterimi. Jos kalbasi su konkrečia smurto auka ir vertina, kokios pagalbos jai reikia. Pagal nukentėjusiosios poreikius, centras padeda rasti pagalbą – vietą, kur gyventi, psichologo konsultacijas ar kitokią.
Dažniausiai smurtauja intymūs moterų partneriai – sutuoktiniai ir sugyventiniai. 14 proc. atvejų prieš pagyvenusio amžiaus moteris smurtauja jų sūnūs.
