Per devynis mėnesius Lietuvoje buvo užfiksuoti 2 tūkst. žmonių dingimų be žinios. Maždaug pusė jų – nepilnamečiai. Pareigūnams pavyko rasti beveik visus prapuolėlius, tačiau nors ir atsiradę, jie galėjo tapti žmonių prekeivių aukomis. Šiuo metu Lietuvoje yra nerastos trys mergaitės iki dešimties metų. Ar jos šiuo metu galėtų būti priverstos vagiliauti užsienyje? Toks scenarijus – tikėtinas.
Nuo 2013 metų pradžios policija ieškojo 591 dingusios nepilnametės mergaitės. Per devynis šių metų mėnesius buvo rastos 554 merginos. Atitinkamai, šiais metais buvo dingę 430 berniukų, iš jų rasti – 404. Kol kas dingę be žinios yra 63 vaikinai ir merginos. Visi jie – vaikai iki aštuoniolikos metų amžiaus.
Policija ieškojo vienuolikos mergaičių, kurių amžius buvo iki dešimties metų. Rastos aštuonios. Berniukų buvo dingę keturiolika, iki šiol nerastas tik vienas.
Policijos pareigūnai, kurie susiduria su prekyba žmonėmis teigė, kad vaikų dingimai – dažniausia trumpalaikiai. Lietuvoje nebuvo tokio atvejo, kad dingęs be žinios vaikas nebūtų surastas ar pats negrįžęs į namus.
Ar tai būtų galima sieti su prekyba žmonėmis? Pareigūnų teigimu, netgi trumpi žmonių dingimai gali būti susiję su organizuotų žmonių prekeivių veikimu. Scenarijus būna paprastas – vaikai išvežami trumpam periodui, mažamečiai ir truputį vyresni – vagystėms, o paauglės mergaitės gali būti išnaudojamos ir prostitucijai.
Lietuva tarp kitų šalių išsiskiria tuo, kad mūsų valstybė yra „parduodančioji“. Pirkėjas šiuo atveju – Vakarų valstybės – Didžioji Britanija, Airija, Olandija, Ispanija. Rytų Europos valstybės pasitarnauja kaip tranzito šalys, per kurias vaikai ir suaugę žmonės yra gabenami į tikslines rinkas.
Vaikai išvežami vagiliauti
„Vaikų grobimo atvejų Lietuvoje nebuvo nustatyta. Fiksuojami tik trumpalaikiai vaikų dingimai. Jie grįžta namo patys arba juos randa policijos pareigūnai tarp rizikos asmenų“, - apie vykstančius žmonių prekybos procesus pasakojo Reda Sirgedienė. Ji yra Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus pareigūnė.
Vaikų dingimai – trumpalaikiai, galintys trukti keletą dienų ar savaičių. Išvežus į užsienį užverbuoti vaikai nudžiauna tuos daiktus, kurių reikalauja nusikaltėlių grupuotės.
„Jie noriai vyksta ir labai nenoriai pasakoja apie šiuos dalykus. Vaikams duodama pinigų, palyginti nemažai. Sumos yra tokios, kad vėliau vaikas pats norėtų išvažiuoti ir dar pritrauktų draugų. Pareigūnams tokį vaiką prakalbinti yra labai sunku“, – sakė R.Sirgedienė. Daug metų ji yra dirbusi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininke.
Pastaruoju metu buvo atliktos kelios sėkmingos pareigūnų operacijos. „Rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo sučiuptos organizuotos grupės, kurios veždavo į užsienį nepilnamečius nelegaliam darbui. Pavogtus daiktus jie galimai realizuodavo Lietuvoje arba kitose valstybėse“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
J.Sabatausko teigimu, daugiausia į prekybos žmonėmis tinklą patenka moterys ir mergaitės. Bet ne vien tik jos – taip pat patenka vyrai ir jaunuoliai.
„Vaikai dažniausiai patenka iš tokių šeimų, kur jiems nėra skiriama pakankamai dėmesio. Tačiau Lietuvoje vis dažnėja tendencija, kad vadinamose normaliose šeimose vaikai taip pat nesulaukia dėmesio“, – pastebėjo J.Sabatauskas.
Operaciją organizuoja viena grupuotė
„Visi vykdomi tyrimai atliekami dėl lietuvių išvežimo svetur, o ne užsieniečių pardavimo į Lietuvą ir jų išnaudojimo. Tai būna pavieniai atvejai. Lietuva išlieka kilmės valstybė, siunčianti aukas į kitas valstybes“, – pasakojo prekybos žmonėmis atvejus tyrusi R.Sirgedienė.
Užsienio šalyje parduotus lietuvius priima jų tautiečiai. Tai būna vienos nusikalstamos grupuotės nariai. Jie pasiskirstę taip, kad vieni verbuotų ir išvežtų aukas, o kiti priimtų ir parduotų. R.Sirgedienė aiškino, kad toks modelis įprastas – grupuotės stengiasi, kad visi pinigai liktų organizacijos viduje.
„Nusikaltėliai užsiima ne tik prekyba žmonėmis. Pervežamas aukas jie naudoja narkotikams gabenti arba liepia daryti kokius nors kitus nusikaltimus – pavyzdžiui, ką nors apiplėšti“, – sakė R.Sirgedienė.
Prekeiviai žmonėmis atlieka tam tikrus veiksmus. Pirmiausia yra nusikalstamas poveikis, verbavimas, pervežimas ir perdavimas kitiems. Poveikis gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis.
„Pavyzdžiui, žmogus neturi pinigų išlaikyti šeimai ir neturi kito pasirinkimo“, – atsiradusią priklausomybę iliustravo R.Sirgedienė. Banditai gali įbauginti aukas grasindami, kad įduos juos teisėsaugininkams dėl narkotikų gabenimo arba įvykdytų apiplėšimų.
Bijo prisipažinti
R.Sirgedienė pasakojo, kad pardavimo tikslų spektras yra labai platus – parduodami žmonės elgetauja, vagiliauja, moterys verčiamos užsiimti prostitucija.
Pareigūnės teigimu, žmonės dažnai nesupranta, kad buvo įsivėlę į prekybos žmonėmis tinklą. „Jie neigią šį faktą, todėl teisėsaugai būna nelengva įrodyti. Nusikaltėliai juos įbaugina, kad jiems prasitarus nukentės šeima ir artimieji. Tačiau ne tik dėl to jie nenori kalbėti. Jiems nesuvokiama, kad jie galėjo išvis patekti į tokią situaciją. Ypač vyrams – jiems sunku prisipažinti, kad jie nesugebėjo atpažinti išnaudotojų tikslų“, – aiškino R.Sirgedienė.
Teisėsaugininkai pastebėjo, kad anksčiau prekeivius buvo galima atsekti lengviau. Jie būdavo susiję pakankamai artimais ryšiais – tai būdavo šeimos nariai, mokyklos laikų draugai, artimi kaimynai.
Šiuo metu vis dažniau sučiumpami iki 22 metų turintys jaunuoliai, kurie anksčiau neturėjo jokios kriminalinės praeities ir policijai nebūdavo žinomi. Verbuojami tie, kurie yra lengvai pažeidžiami – ilgai nerandantys darbo, iš įkalinimo įstaigų išėję ar pastovios gyvenamosios neturintys žmonės.
Dingimai, kai žmones į kitas šalis veždavo prigirdytais vaistų arba apsvaigintus narkotikais – praeityje. Tokie šiurpūs grobimai vykdavo 2002-2004 metais. Atsivėrus patrauklioms rinkoms, atsirado ir kitų būdų tai padaryti.
„Žmonės yra taip įtikinami, kad jie patys organizuojasi kelionę pas prekeivius žmonėmis. Nereikia kaip anksčiau eiti prie kiekvienos moters ir bandyti įtikinti. Vienas skelbimas internete pritraukia net keliolika žmonių“, – pažymėjo R.Sirgedienė.
Tam, kad internetas turi didelį poveikį suvilioti žmonės, pritarė ir Seimo narys J.Sabatauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad internetą galima panaudoti kaip informavimo ir užkardymo prekybos žmonėmis priemonę.
Vagiliavo Škotijoje
Klaipėdos prokurorai baigė tirti didelį atgarsį sukėlusią bylą, kai globos namų auklėtinis buvo gabenamas vagiliauti į Škotijos prekybos centrus.
Nustatyta, kad tokiu būdu 16 metų jaunuolis turėjo atidirbti susidariusias skolas už narkotikus, kuriuos jis turėjo platinti, tačiau suvartodavo pats.
Gauja iš Šilutės gavę užsakymą į Škotiją atgabenti žmogų vagystėms iš prekybos centrų, taikiniu pasirinko buvusį Saugų globos namų auklėtinį.
Mėnesį paauglį terorizavę ir mušę asmenys bus teisiami už vaiko prekybą. Dar dviejų paauglio išvežimą iš Lietuvos organizavusių vyrų ieškoma užsienyje.
