J.Buta prašė teismo sumažinti jam paskirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę trečdaliu. Jeigu teismas jo reikalavimą būtų patenkinęs, 18 metų už grotų praleidęs J.Buta būtų buvęs paleistas į laisvę.
Šiemet rugsėjo 23 dieną J.Buta kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Šiaulių apygardos teismas spalio 14 dieną nuteistojo prašymą atmetė, motyvuodamas, kad sumažinti paskirtą bausmę taikant jo nurodomas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Tada J.Buta su skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo nutartį, priimti dėl skundo naują sprendimą ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu.
Vyras nurodė, kad nusikaltimus padarė susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta pilnai ir teismo nuosprendį suvokia adekvačiai, labai gailisi, kad taip pasielgė ir savo veiksmais padarė žalos valstybei bei nukentėjusiųjų šeimai, kad dėl jo kaltės nukentėjo žmogus.
J.Butos nuomone, jo baudžiamojoje byloje vykusio teismo proceso eiga atitinka Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio su ženkleliu numatytus reikalavimus. Tuo laikotarpiu tardymo procesai vykdavo po kelerius metus, o jų byla buvo ištirta per kelis mėnesius ir atiduota teismui. Galimybė švelninti bausmę, kai kaltininkas pripažįsta kaltę ir teismo procesas vyksta supaprastinta tvarka, tuo metu nebuvo numatyta.
Nusikaltimą vyras įvykdė 1995 metų rugsėjo 18 dieną, o tų metų spalio pradžioje buvo sulaikytas ir nuo to laiko laikomas suimtas.
Baudžiamojo proceso kodekso 64 su ženkleliu straipsnis įsigaliojo šiemet liepos 13 dieną ir numato bausmės švelninimą, todėl, nuteistojo manymu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims.
Tačiau Apeliacinis teismas pirmadienį paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria atmestas J.Butos prašymas dėl jam paskirtos bausmės sumažinimo yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog taikyti Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio su ženkliu nuostatas J.Butos atžvilgiu nėra pagrindo, nes nėra šiame baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų.
Nutartyje sakoma, kad nepagrįstas nuteistojo argumentas, kad teisme vykęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas atitiko Baudžiamojo kodekso 64 su ženkliu straipsnio reikalavimus, kadangi jo baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis.
„Justinas Buta buvo kaltinamas ir nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o tai iš esmės eliminuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę“, - paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo konkrečiu atveju nėra ir Baudžiamojo kodekso 64 su ženkleliu straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kadangi bylos nagrinėjimo metu nuteistasis J.Buta kaltę pripažino tik dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
„Tai, kad nuteistasis šiuo metu pilnai prisipažįsta kaltu, atliko didesnę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir yra teigiamai charakterizuojamas, nėra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas“, - paskelbė teismas. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
2012 metų gegužę prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos siūlymus bausmę sušvelnino trims nuteistiesiems, tarp jų - iki gyvos galvos turėjusiam J.Butai. Jam bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams.
J.Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais buvo nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam buvo skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. J.Butos bendrininkai buvo nuteisti švelnesnėmis bausmėmis.
J.Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas buvo pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo banko saugyklos apiplėšimas. Nusikaltimo metu buvo pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas L.Žukas buvo pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus. Nužudytojo kūnas buvo išvežtas ir užkastas.
Nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai išaiškino beveik per dvi savaites.
Inžinieriaus mechaniko diplomą turintis J Buta Lukiškių kalėjime įgijo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos specialybę.
J.Buta trejus su puse metų praleido mirtininkų kameroje, laukdamas, kaip bus nutarta Lietuvoje pasielgti su nuteistaisiais šia bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam buvo skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. 2011 metų gegužę J. Buta skaitė pranešimą apie nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ir jų integracijos visuomenėje galimybes.
Malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis, tada teigė prezidentės spaudos tarnyba.
