Vos tik ekspertai nustatė, kad dėl nesąžiningos Latvijos kompanijos „AirBaltic” veiklos Lietuvos oro bendrovė „FlyLAL-Lithuanian Airlines” patyrė 149 milijonų litų nuostolį, Lietuvos prokurorai prisiminė dar prieš 5 metus iškeltą bylą.
Vakar Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Jasaičio nurodymu buvo atliktos kratos septyniolikos buvusių bendrovės „FlyLAL” akcininkų ir vadovų namuose bei biuruose, rašo „Lietuvos rytas“.
Po kratų verslininkai buvo iškviesti į Generalinę prokuratūrą, kur jiems pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo ir tyčinio bankroto.
Buvusiam pagrindiniam „FlyLAL” akcininkui Gediminui Žiemeliui, kuris yra užsienyje, įtarimai vakar išsiųsti paštu.
Aptiko daug padarytos žalos
G.Jasaičio teigimu, per kratas buvo rasta svarbių dokumentų, o imtis aktyvių veiksmų nuspręsta įvertinus, kad „FlyLAL” padarė žalos Turto bankui, Vilniaus oro uostui bei „Oro navigacijai”.
Nustatyta, kad „Lietuvos avialinijų” akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veikų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, galėjo turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.
Skaičiuojama, kad dėl „FlyLAL-Lithuanian Airlines” bankroto Turto bankas, Vilniaus oro uostas ir „Oro navigacija” patyrė apie 36 mln. litų žalos.
Nusipirko ir padalijo
2005-ųjų rugpjūtį tuometės „Lietuvos avialinijos” iš valstybės įsigijo bendrovę „LAL investicijų valdymas”, kurios kontrolinis 70 proc. akcijų paketas priklausė „Fimai”.
Privatizuojant avialinijas finansiniai partneriai buvo G.Žiemelio kontroliuojama investicijų įmonė „ŽIA valda” ir statybų bendrovė „Garantas”.
2005 metų spalį paskelbta, kad „Lietuvos avialinijos” atskyrė Antžeminių paslaugų departamentą, kuris tapo bendrove „Baltic Ground Service”, dabar veikiančia Varšuvos biržoje kotiruojamos „Avia Solutions Group” sudėtyje.
Nuo spalio pradžios buvo atskirtas ir avialinijų bilietų pardavimo centras, kuris tapo bendrove Bilietų platinimo centru.
Avialinijų įmonės Technikos departamentas 2005 metais ėmė dirbti su prekės ženklu „LAL Technics”, o 2007 metų pradžioje tapo atskira bendrove „FlyLAL Technics”, valdoma pagrindinių privatizuotos skrydžių įmonės akcininkų. Dabar tai yra viena labiausiai klestinčių „Avia Solutions Group” grupės įmonių.
Su latviais – aktyvios derybos
„Apie kratas man pranešė artimieji. Ankstų trečiadienio rytą atvykę tyrėjai elgėsi korektiškai – jie net patys šaipėsi iš prokurorų nurodymų po penkerius metus trukusio tyrimo ieškoti kažkokių įkalčių”, – vakar „Lietuvos rytui” sakė G.Žiemelis.
Pastaruoju metu G.Žiemelis aktyviai prisidėjo prie derybų su bendrovę „AirBaltic” valdančios Latvijos vyriausybės atstovais.
Teismo ekspertams nustačius, kad dėl nesąžiningų „AirBaltic” veiksmų lietuvių bendrovė patyrė 149 milijonus litų nuostolių, patys latviai pradėjo ieškoti kompromiso.
Jiems nėra malonu, kad iki šiol „FlyLAL” prašymu yra areštuota įvairaus 200 milijonų litų vertės turto, tarp kurio yra ir Rygos oro uostas.
Sėkmingomis derybomis suinteresuoti ir Lietuvos politikai, nes buvo tikimasi, kad pagrindiniai „FlyLAL” kreditoriai – Tarptautinis Vilniaus oro uostas, „Oro navigacija” ir Turto bankas atgaus 36 milijonus litų, kiti kreditoriai – dar beveik 100 milijonų litų.
Ne kartą dėl derybų su savo kolega Latvijoje kalbėjo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šią problemą aptarti su Latvijos vyriausybės atstovais ketino ir premjeras Algirdas Butkevičius.
„Mane labai nustebino, kad tokių aktyvių veiksmų prokurorai ėmėsi būtent dabar, kai aukščiausiu valstybiniu lygiu vyksta derybos su latviais.
Kai mums jau beveik pavyko pasiekti susitarimą, po kurio būtų patenkinti visų kreditorių interesai, prokurorai nutarė smogti iš peties. Dabar latviai tikrai nemokės – gal jie palauks, kol būsime visai sužlugdyti, ir išvengs prievolės”, – piktinosi G.Žiemelis.
Įžvelgia politikavimą
Kitas buvęs stambus „FlyLAL” akcininkas Vaidas Barakauskas prokuratūros akciją vakar pavadino politikavimu: „Mano įmonė dėl nesąžiningų latvių kompanijos veiksmų patyrė beveik 30 milijonų litų, kuriuos buvome investavę į „FlyLAL”, nuostolių. Manau, kad prokuratūra mums ir kitiems kreditoriams turėtų padėti atgauti tuos pinigus, o ne trukdyti.”
Susisiekimo ministras R.Sinkevičius vakar nesiryžo tvirtinti, kad Lietuvos generalinės prokuratūros veiksmai sužlugdys derybas su latviais: „Sunku pasakyti. Aš nesu teisininkas. Noriu tik vieno – kad man pavaldžioms įmonėms kuo greičiau būtų grąžinti pinigai.”
Buvęs susisiekimo ministras, o dabar Seimo narys Eligijus Masiulis, kurio iniciatyva prieš penkerius metus buvo iškelta baudžiamoji byla, stebėjosi prokurorų veiksmais: „Neturiu duomenų ir nenoriu tvirtinti, kad prasidėję procesiniai veiksmai kaip nors susiję su latviais – tai daugiau sąmokslo teorijos reikalai. Tačiau atliktos kratos dėl įvykių, kurie vyko dar 2005 metais, man atrodo keistai ir neadekvačiai.”
Nutarė pakeisti prokurorą
Šis tyrimas, kuriam iš pradžių vadovavo Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, vyko beveik penkerius metus.
Į apklausas nuolat buvo kviečiami „FlyLAL” akcininkai ir vadovai. Prokurorų reikalavimu jie pateikinėjo su įmonės veikla susijusius dokumentus.
Šį ikiteisminį tyrimą jau buvo ruošiamasi nutraukti, tačiau teismo ekspertams pripažinus, kad milžiniškų nuostolių „FlyLAL” patyrė ir buvo priversta bankrutuoti dėl latvių bendrovės kaltės, byla netikėtai buvo perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui, buvusiam generalinio prokuroro pavaduotojui G.Jasaičiui.
Kalbama, kad už aktyvius veiksmus prieš „FlyLAL” jam buvo pažadėtas anksčiau turėtas generalinio prokuroro pavaduotojo postas.
Iš kreditorių išgavo prašymus
Gavęs įgaliojimus G.Jasaitis elgėsi ryžtingai. Jis asmeniškai išsikvietė trijų stambiausių lietuviškos oro bendrovės kreditorių – Tarptautinio Vilniaus oro uosto, „Oro navigacijos” ir Turto banko vadovus.
Apklausų metu šių institucijų vadovai buvo gerokai prigąsdinti.
Reikalaujant prokurorui, įmonių vadovai pasirašė prašymus juos pripažinti civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje, nors jie ir taip yra ieškovai šiuo metu nagrinėjamoje bankroto byloje.
To prokurorui G.Jasaičiui užteko – jis šias tris bendroves pripažino nukentėjusiomis ir pradėjo aktyvius veiksmus prieš buvusius „FlyLAL” akcininkus.
Prokurorui grafikai nerūpi
Vakar kalbėdamas su „Lietuvos rytu” G.Jasaitis kategoriškai neigė, kad jam už „FlyLAL” bylą buvo pažadėtas generalinio prokuroro pavaduotojo postas: „Tiriant tokias vadinamųjų baltųjų apykaklių bylas, tokias kaip „FlyLAL”, karjeros nepadarysi – tik gali nukentėti, nes tokie veikėjai paprastai būna labai įtakingi.”
Prokuroras nesijautė kaltas ir dėl įstrigsiančių derybų su latviais: „Aš neketinu taikytis prie kokių nors derybų ar jų grafikų. Tame ikiteisminiame tyrime nėra jokių sąsajų su latviais, ir manęs jie visiškai nedomina.”
