Klaipėdoje nužudytas 58 metų Jonas Vingilis į kapą tėviškėje Utenos rajone atgulė pernai gruodį, rašo „Lietuvos rytas“.
Žudikas jau nuteistas kalėti 15 metų. Teigiama, kad jis tik norėjo apiplėšti auką.
Tačiau prieš keletą dienų Klaipėdos teisme vėl buvo minima J.Vingilio pavardė – pasirodo, keli mėnesiai iki mirties vyrą apgavęs sukčius pardavė jo butą ir pradingo.
Išvyko dirbti į Airiją
Ilgą laiką išpjaustytoju Klaipėdos mėsos kombinate dirbęs J.Vingilis įmonei subyrėjus išvyko uždarbiauti į Airiją.
Vienišo vyro Klaipėdoje nelaikė nei darbas, nei šeima – žmona seniai mirusi, vaikų jie nesusilaukė.
Kažkada nusipirktą kooperatinį dviejų kambarių butą J.Vingilis išsikeitė į vieno kambario butą Šilutės plente.
2007-aisiais susitaupęs pinigų vyras nusprendė grįžti į Lietuvą – Klaipėdoje jo laukė draugė. Tačiau J.Vingilio kelionė į gimtinę užtruko.
Važiuojantį dviračiu jį partrenkė automobilis – vyrui buvo smarkiai sužalota galva, lūžo kaukolė.
Po avarijos grįžo į Lietuvą
Po operacijos ir kelis mėnesius trukusios reabilitacijos J.Vingilis į Lietuvą grįžo praradęs jėgas ir be pinigų – visos santaupos kažkur dingo.
Iš Palangos oro uosto J.Vingilį į namus Utenoje parsivežė vyresnysis brolis Vytautas.
„Sutvarkėme jam dokumentus dėl invalidumo – buvo suteikta pirma grupė. Pagyvenęs porą mėnesių pas mus, Jonas nusprendė važiuoti į Klaipėdą.
Ten jis turėjo draugę, su kuria iki nelaimės kartu buvo gal metus, – pasakojo V.Vingilis. – Po avarijos jis tapo keistokas, akivaizdžiai sutriko jo elgesys, sunkokai dėliojo mintis, prarasdavo atmintį.”
Staiga atsirado nuomininkas
Pernai rugpjūtį V.Vingilis užsuko aplankyti jaunesniojo brolio.
„Jis skundžiasi: mane iš buto iškelia. Kas? Sako, du vyrai. Brolis atrodė tarsi apdujęs, vos ant kojų pastovėjo, su juo buvo sunku susikalbėti. Iškart nuėjome į policiją.
Paskui jo bute radau kažkokiam Anatolijui Golubevui parašytą įgaliojimą disponuoti visu jo turtu, o po kelių dienų brolio butas buvo parduotas”, – stebėjosi V.Vingilis.
Iš painios J.Vingilio kalbos paaiškėjo, kad jis su A.Golubevu susipažino poliklinikoje. Šis iškart priėjo prie jo, kalbėjo, kad neturi kur gyventi, kad abu yra vieniši, ir paprašė išnuomoti kambarį.
Nors J.Vingilis pats gyveno viename kambaryje, jis nepažįstamąjį įsileido.
Ėjo pas tą pačią notarę
Artimieji mano, kad A.Golubevas iš anksto buvo parengęs apgaulės planą, todėl ir atsirado poliklinikoje, kai čia pasirodė J.Vingilis.
Šis priėmė nuomininką – po avarijos ir operacijos vyrą ištikdavo epilepsijos priepuoliai, tad gal jam atrodė, kad šalia esantis žmogus pagelbės atsitikus bėdai. O gal vienam buvo liūdna.
A.Golubevas pernai birželį apsigyveno J.Vingilio bute Šilutės plente.
Liepos 25-ąją Klaipėdos 8-ojo notaro biuro notarė Birutė Vinogradovienė patvirtino J.Vingilio įgaliojimą A.Golubevui tvarkyti, valdyti visą jam priklausantį turtą ir juo naudotis.
Įgaliojimas išduotas dešimčiai metų.
Artimieji buvo priblokšti: kaip notarė galėjo patvirtinti tokį įgaliojimą, nepaprašiusi J.Vingilio sveikatos dokumentų? Nors ir šiaip buvo akivaizdu, kad žmogus nesveikas.
„Iškart su broliu nuėjome pas notarę. Ji neneigė, kad tąkart viską aiškino A.Golubevas.
Esą teigė, kad jie netradicinės lytinės orientacijos, neva gėjų šeima”, – pasakojo V.Vingilis.
Jis aiškinęs, kad brolis turėjo neįgalumą, todėl notarė negalėjo patvirtinti įgaliojimo. O ji esą teigė, kad apie J.Vingilio neįgalumą kompiuteryje duomenų neradusi.
Liepos 31-ąją, tepraėjus šešioms dienoms po įgaliojimo sudarymo, A.Golubevas pardavė J.Vingilio butą Simonui Mažonui už 68 tūkst. litų.
Buto pardavimo ir pirkimo sandoris buvo sudarytas pas tą pačią notarę B.Vinogradovienę.
Liko skolos dokumentas
Tuoj po sandorio A.Golubevas iš J.Vingilio pasiskolino 40 tūkst. litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2013-ųjų rugpjūčio 1 dienos. Tai liudija jo pasirašytas skolos dokumentas.
Kur dingo kiti pinigai, neaišku. J.Vingilio banko sąskaitos jie nepasiekė.
Nekilnojamojo turto vertintojų teigimu, tokį vieno kambario butą tuo metu buvo galima parduoti bent 10 tūkst. litų brangiau.
Tačiau ne per šešias dienas, o ilgiau paieškojus pirkėjų.
Klaipėdos apskrities 2-ajame policijos komisariate buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V.Vingilio pareiškimą dėl apgaule parduoto jo brolio buto.
Viešosios policijos skyriaus tyrėjas Andrejus Barišnikovas teigė tąkart apklausęs A.Golubevą.
Pastarasis neneigė, kad abipusiu susitarimu notariškai pasirašius įgaliojimą jis pardavė J.Vingilio butą ir pasiskolino 40 tūkst. litų, kuriuos įsipareigojo sugrąžinti.
Rugpjūčio 24-ąją ta pati notarė B.Vinogradovienė pagal J.Vingilio pareiškimą panaikino ankstesnį įgaliojimą A.Golubevui.
Vyresnysis brolis J.Vingiliui išnuomojo kambarį Klaipėdoje.
Keistos gyvenimo peripetijos
„Gruodžio viduryje jam paskambinau ir pasakiau, kad būsiu Klaipėdoje, užsuksiu ir pasiimsiu jį į Uteną, kad Kalėdas ir Naujuosius metus sutiktų su savais.
O sausio 9 dieną, kai vyks teismo posėdis dėl neveiksnumo nustatymo, abu atvažiuosime į Klaipėdą.
Sakiau, kad lauktų namie, paskambinsiu, o tuomet susitiksime prie „Maxima” šalia jo namų.
Atvažiavęs rytą skambinu, bet niekas neatsiliepia, o po pietų telefonas buvo išjungtas.
Apieškojau ligonines – gal ten nuvežė ištikus epilepsijos priepuoliui. Nieko neradau. Pranešiau policijai, buvo paskelbta paieška”, – prisiminė V.Vingilis.
Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad gruodžio 15-osios rytą nužudytas J.Vingilis kaip neatpažintas asmuo laikomas morge.
„Palaidojome jį tėviškėje, Sudeikių kapinėse.
Pradėjau tvarkyti palikimo dokumentus, o po trijų mėnesių sužinojau, kad brolis kažkada po atostogų vėl išvykdamas dirbti į Airiją parašė testamentą ir savo turtą paliko draugei Margaritai Grūpienei.
Ji nedalyvavo nei laidotuvėse, nei nagrinėjant brolio nužudymo bylą. Ji net nenuvažiavo į morgą jo atpažinti. Trumpam pasirodė prie morgo tik tuomet, kai atvykau parsivežti jo palaikų”, – sakė V.Vingilis.
Ir jam, ir kitiems giminaičiams abejonių ir įvairių svarstymų kelia keistos J.Vingilio gyvenimo peripetijos: jis buvo žiauriai sužalotas Airijoje tuomet, kai trejus metus be atostogų dirbęs ir susitaupęs pinigų ruošėsi vykti į Lietuvą.
J.Vingilis buvo užmuštas, kai iki teismo, kuriame bus bylinėjamasi dėl neteisėtai parduoto jo buto, liko trys savaitės.
„Nieko konkretaus nežinau, galiu tik svarstyti. Kyla visokių minčių, o kaip ten buvo iš tikrųjų, neaišku. Ir brolio jau nebepaklausi”, – kalbėjo V.Vingilis.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant nužudymo bylą jis buvo išsakęs savo abejones, kad žudikas galėjo būti tik kieno nors parankinis ar pasamdytas.
V.Vingilis teigė, kad jam nė kiek nepalengvėjo išgirdus, jog brolį nužudžiusiam vyrui skirta 15 metų nelaisvės: „Už šį žiaurų nusikaltimą iš tiesų jis gavo tik dešimt, nes už ankstesnius buvo nuteistas puspenktų metų.
Atsėdės kokius aštuonerius ir išeis į laisvę.”
Sukčius pasipustė padus
Mirus J.Vingiliui Klaipėdos miesto apylinkės teismas sustabdė civilinę bylą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais įgaliojimo sudarymą ir buto Šilutės plente pardavimo ir pirkimo sandorį.
Birželį ieškovo J.Vingilio procesines teises perėmė jo buvusi draugė – 54 metų M.Grūpienė.
Ji siekia iš A.Golubevo atgauti dokumentais pagrįstą negrąžintą skolą – 40 tūkst. litų.
Posėdžiuose atsakove apklausta sandorius įforminusi notarė, liudijo V.Vingilis, su juo ir J.Vingiliu po išaiškėjusios apgaulės bendravęs policijos pareigūnas, naujasis buto savininkas.
Tačiau nepavyko apklausti 50 metų A.Golubevo. Jis metų pradžioje prieš prasidedant teismo procesui dingo.
Policija paskelbė paiešką, bet kol kas neaptiko jokių jo pėdsakų. Teismui nepavyko nustatyti A.Golubevo gyvenamosios ir darbo vietos, apie teismo posėdžius jis buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, tačiau teisme nepasirodė.
Iš anksto parašė testamentą
„Testamentą Jonas man parašė 2004 metais prieš išvykdamas į Airiją. Tuomet gerokai nustebau ir paklausiau: kas atsitiko, ar mirti susiruošei? Su Jonu susipažinome 1998 metais, – pasakojo M.Grūpienė. – Kai grįžusį iš Airijos po avarijos brolis jį išsivežė į Uteną, Jonas vis paskambindavo, veržėsi į Klaipėdą – šį miestą labai mylėjo.
Kai atvažiavo, padėjau, kiek galėjau. Rūpintis vien juo neturėjau galimybių – ilgai slaugiau sergančią mamą, kuri mirė užpernai, paskui teko globoti motinos seserį – trūko ir laiko, ir jėgų.
Bet nuolat pabendraudavome, kasmet kartu su Jonu eidavome pas gydytojus, kurie turėdavo jam patvirtinti invalidumą. Pamenu, kalbėjome su Jonu pernai per Jūros šventę.
Paaiškėjo, kad jo butas jau buvo parduotas, bet apie tai jis man nė žodžiu neužsiminė.”
Pasak M.Grūpienės, J.Vingilis sirgo Parkinsono liga, jį neretai ištikdavo drebulio priepuoliai, vyrą kamavo daugybė kitokių ligų ir negalavimų, nuolat lydėjo nerimas.
Moterį stebina notarės išsakyti teiginiai, kad pas ją atėjęs J.Vingilis pasirodė viską gerai suvokiantis ir blaiviai mąstantis, kad jai nesukėlė jokių įtarimų ligoto žmogaus išvaizda.
Užpuoliko smūgiai buvo mirtini
* 15 metų nelaisvės – tokią bausmę Klaipėdos apygardos teismas skyrė 24 metų Mariui Petrauskui, užmušusiam pakelyje sutiktą žmogų ir pavogusiam jo telefoną.
* Kelios dienos prieš tragediją M.Petrauskas jau buvo išklausęs teismo sprendimą dėl plėšimo – vyras buvo nuteistas 1 metų ir 8 mėnesių nelaisve. Sužinojęs šią žinią jis paskutines dienas laisvėje laistė alkoholiu, kol atėmė žmogaus gyvybę.
* Pernai ankstų gruodžio 15-osios rytą Klaipėdoje, Laukininkų gatvėje, šunį į kiemą išvedęs vyras aptiko kraujo klane gulintį sumuštą vyrą. Šalia mėtėsi suplėšyta striukė.
* Priėjęs arčiau jį atvertė, patikrino pulsą ir suprato, kad situacija labai sudėtinga, iškart iškvietė greitąją ir policiją. Sumuštasis netrukus mirė. Po kelių dienų paaiškėjo, kad tai – J.Vingilis.
* Prieš mirtį jis nuomojosi kambarį I.Simonaitytės gatvėje pas vieną klaipėdietį. Paskutinį kartą vakarop kažkur išeidamas jis siūlė sumokėti nuomos mokestį, bet šeimininkas atsakęs, kad tai – neskubu.
* Ką jis veikė tą vakarą, neaišku. Tik žinoma, kad sušalęs J.Vingilis užsuko į vieno Laukininkų gatvės daugiabučio laiptinę pasišildyti. Bet netrukus du vaikinai jį išstūmė lauk.
* Teisme M.Petrauskas aiškino, kad paryčiais traukė namo ir tunelyje išvydo tą patį žmogų, kurį buvo išmetęs iš laiptinės. Širdį vis dar kaustantį apmaudą jis išliejo ant J.Vingilio.
* Ekspertai suskaičiavo ne vieną smūgį rankomis ir kojomis: užpultajam lūžo veido ir nosies kaulai, kraujui patekus į gerklę jis užspringo ir užduso.
* M.Petrauskas pripažino sudavęs J.Vingiliui porą smūgių, bet neigė jį spardęs. Esą galėjo tik nežymiai sutrikdyti sveikatą.
