Jis, buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis ir iki šiol biure dirbantys Dariušas Sinkevičius, Vitalijus Vitkovskis ir Emilijus Damukaitis yra kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba, dokumento suklastojimu ir jo panaudojimu. S.Skvernelis tokį V.Račkausko pareiškimą pavadino nesąmone, sąmokslo teorija dvelkiančia versija.
Pas pareigūnus apsilankęs Mindaugas Žalimas perspėjo juos, kad Drąsius Kedys planuoja žudynes, tačiau netinkamai reagavo į liudytojo žodžius, o po žudynių nusprendė šią informaciją nuslėpti nuo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymą tiriančių prokurorų.
V.Račkauskas pripažino, kad rugsėjo 16 dieną M.Žalimas tikrai buvo apsilankęs Policijos departamente. „Paskambino man Arvydas Stončaitis ir pakvietė pasikalbėti į priimamąjį su kažkokiu žmogumi. Pasakiau, kad neturiu laiko ir ką nors atsiųsiu iš KPB. Pasiunčiau T.Ulpį.
Kitą dieną T.Ulpis pasakė apie tą susitikimą per susirinkimą, nors gauta informacija buvo nekonkreti ir netiksli, „kaip per pilnatį“, – kalbėjo buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Paklaustas, ką toliau darys, T.Ulpis pasakė, kad eis pas Vilniaus apygardos prokurorą Jancevičių. „T.Ulpis man to žmogaus pavardės nepasakė, M.Žalimo pavardę sužinojau tik 2011 metų pabaigoje“, – liudijo teisiamasis.
Apie pedofiliją Kaune V.Račkauskas sakė nieko nežinojome, nes KPB nebuvo pateikta jokia informacija apie tai. D.Kedžio pavardę jis sužinojo tik 2009 metų spalio 5 dieną, kai Kaune buvo nušautas J.Furmanavičius.
„Su Vizgirdu Telyčėnu nutarėme, kad aš su Vitalijumi Gailiumi išvykstu į Kauną, nes pirma versija buvo, kad jis nužudytas dėl savo vykdomų pareigų. Kodėl taip manėme? Todėl, kad neseniai Bulgarijoje buvo sulaikytas Henrikas Daktaras ir dėl to buvo sulaukta įvairiausių grasinimų“, – kalbėjo pareigų per kedofilijos istoriją netekęs pareigūnas.
Tik pakeliui į Kauną jam skambinę žmonės pasakė, kad įtariamasis gali būti D.Kedys. Kad tai yra tiesa, buvo įsitikinta, kai buvo rastas V.Naruševičienės lavonas.
Anksčiau ši pavardė jam taip pat nebuvo žinoma.
Grįžęs į Vilnių V.Račkauskas nuvažiavo į Generalinę prokuratūrą, kurioje jau buvo klausomasi D.Kedžio pokalbių telefonu įrašu. „Aš tada iškart pasakiau, kad šį tyrimą turėtų perimti Generalinė prokuratūra“, – sakė V.Račkauskas.
D.Kedžio ieškojo didelės pajėgos
Po to, jo teigimu, prasidėjo rutininis darbas ieškant tariamojo. KPB pareigūnai kasdien rinkdavosi į pasitarimus, aptardavo, kas jau nuveikta, ką reikia nuveikti.
V.Račkauskas teigia, jog dėl savo užimtumo negalėjo dalyvauti visuose susirinkimuose, kartais ateidavo į jų pabaigą, kartais išeidavo anksčiau.
Pasak V.Račkausko, D.Kedžio paieškai buvo mestos itin didelės pajėgos.
Informacijos apie D.Kedžio galimas buvimo vietas buvo gaunama daug ir nuolat, bet nė viena jų nepasitvirtino: „Kauno rajonas, Vilniaus rajonas, Marijampolės sodai, Nida, Neringa, Klaipėda.“
„Aš asmeniškai bendravau su kokių šešių valstybių Kriminalinės policijos vadovais, kad šie padarytų mums paslaugą, kad paieška būtų vykdoma ne tik policijos lygmeniu, bet ir būtų paskelbta viešai, bet informacijos nebuvo“, – kalbėjo teisiamasis.
Tada jis pagalvojo, kad D.Kedys gali būti pakeitęs išvaizdą, todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje fotorobotu buvo pagaminti portretai, kaip jis gali atrodyti dabar.
„Balandžio pradžioje D.Kedžio atvaizdai buvo paskelbti Ispanijos ir Jungtinės Karalystės laikraščiuose, tai buvo didžiulis pasiekimas, nes po šios informacijos paskelbimo jis jau nebegalėjo slapstytis tose valstybėse.
Ir manome, kad tai padėjo, nes netrukus įtariamasis D.Kedys buvo rastas Lietuvoje, negyvas“, – liudijo buvęs pareigūnas.
V.Račkauskas kaltu neprisipažįsta. Teisme jis citavo 2009 ir 2010 metais įvairiose žiniasklaidos priemonėse skelbtus straipsnius, kuriuose buvo kalbinamas jis pats. Tada jo pasakyti žodžiai, kaltinamojo teigimu, įrodo, kad jis tikrai nieko nežinojo nei apie D.Kedį, nei apie M.Žalimą, kurio suteikta informacija, anot kitų liudytojų, buvo visiškai niekinė.
Apie tai, kad M.Žalimo nurodytame namelyje buvo palikti D.Kedžio daiktai, V.Račkauskas teigė nieko nežinojęs, o ir tie daiktai esą neįrodo, kad įtariamas žudikas planavo slėptis šioje vietoje, nes paliktuose krepšiuose buvo per mažai daiktų, reikalingų bėgliui, – tik drabužiai ir kompaktinės plokštelės su muzika.
„Aš nužudymo tyrimo netyriau, nekontroliavau. KPB pareigūnai vykdė tik paiešką“, – kelis kartus pabrėžė V.Račkauskas ir aiškino, kad jo nuomone, pareigūnai neminėdami M.Žalimo pavardės nei jam pačiam, nei prokurorams elgėsi teisingai – norėjo apsaugoti svarbų informatorių nuo pavojingo žudiko.
Policijos generalinis komisaras S.Skvernelis tokį V.Račkausko pareiškimą pavadino eiline išsisisukinėjimo versija sąmokslo teorijos stiliumi.
„Iš pradžių šis buvęs pareigūnas puolė aiškinti, kad su juo susidoroti siekė nusikaltėlių pasaulis. Po to aiškino, kad sąmokslą prieš jį rezgė imuniteto tarnyba, Kriminalinio biuro jaunimas. Dabar ištraukė naują versiją, esą aš norėjau su juo susidoroti. Tai – nesąmonė“, - tvirtino S.Skvernelis.
Generalinis komisaras tvirtino, kad jokių susidūrimų, konfliktų tarp jo ir V.Račkausko nebuvo.
„Aš jo elgesio nesuprantu. Kai būna atleidžiamas policijos pareigūnas, tai pasitaiko, kad toks aiškinasi tapęs sąmokslo auka. Bet juk V.Račkauskas pats atsistatydino“, - stebėjosi S.Skvernelis.
Paklaustas, ar neįžvelgia V.Račkausko žodžiuose viešo įžeidimo ir šmeižto, generalinis komisaras atsakė: „Kol kas jo žodžių niekaip nevertinu. Pažiūrėsime, kaip jis kalbės teisme. Jei pakartos tuos pačius žodžius, jiems galbūt bus duotas teisinis įvertinimas.“
Informacijos neslėpė
V.Račkauskas teigia, kad niekada nebuvo jokios kalbos, kad reikia nuslėpti kažkokią informaciją nuo prokurorų, jos neteikti. „Niekada nedaviau jokio nurodymo, bet esu savo vyrams pasakęs, kad jie dirbtų savo darbą, o su prokurorais bendrausiu aš“, – sakė jis.
Buvusio pareigūno teigimu, tada tarp prokuratūros ir policijos tvyrojo įtampa. Žmonės reiškė nepasitikėjimą prokuratūra, o prokuratūra rodė pirštu į policiją.
„Mes aiškinomės visas aplinkybes. Kai sužinojome, kad tarp prokurorų vyko ištisi susirašinėjimai dėl D.Kedžio, nustebome, kodėl KPB apie tai nieko nežino. Be to, nuolat jautėme informacijos nutekėjimą, ne kartą buvome išduoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. D.Kedžio artimieji ir jis pats žinodavo net mūsų planuojamus veiksmus, todėl informacija buvo labai saugoma“, – save ir kartu teisiamus pareigūnus gynė V.Račkauskas.
Teisiamasis aiškina, kad kaltinimai jam ir kolegoms dėl informacijos nuslėpimo yra nelogiški, nes tuo metu jis pats Generalinės prokuratūros ne kartą prašė ir net reikalavo perimti visus tyrimus iš visų prokuratūrų, sujungti visas bylas, išanalizuoti ir tirti kartu. „Aš pats to prašiau, negi pats būčiau pjovęs sau šaką, jei būčiau norėjęs kažką nuslėpti. Būčiau to neprašęs, bet prašiau, nes jokio falšo nebuvo“, – kaltę neigia V.Račkauskas.
Liudijimo pabaigoje V.Račkauskas pacitavo, kokie įtarimai jam buvo pareikšti 2011 metų lapkričio 14 dieną, kuriuose buvo teigiama, kad jam, A.Matoniui, T.Ulpiui, V.Vitkovskiui, D.Sinkevičiui ir E.Damukaičiui buvo žinoma, kad planuojama nužudyti J.Furmanavičių, V.Naruševičienę, Andrių Ūsą ir Laimutę Stankūnaitę, tačiau nesiėmė atitinkamų veiksmų užkardinti nusikaltimų.
„Ar jaučiate skirtumą dėl dabartinių kaltinimų ir šių įtarimų? Ar pareiškiant melagingą įrodymą nebuvo suklastotas dokumentas? Toks įtarimas, baisesnio negali būti, ypač žmogui, tokiam kaip man, kuriam visą gyvenimą paskyrė kovai su nusikalstamumu“, – kalbėjo V.Račkauskas ir baisėjosi, kad pagal įtarimus, kurių niekas negalėjo patvirtinti, teismas buvo leidęs jį du mėnesius sekti.
„Šis įtarimas labiausiai atitinka Virginijaus Gaivenio surežisuotai laidai“, – ironizavo kaltinamasis.
V.Račkauskas sako, kad tik jo dėka nuo panašių kaltinimų išvengė KPB viršininkas A.Matonis.
„Įtarimai pagal logiką turėjo būti pareikšti ir A.Matoniui, bet nebuvo. Manau tik todėl, kad išvakarėse ėjau į laidą ir pasakiau, kad tai susidorojimas su visa policija. Užbėgau į priekį tam planui, kuris buvo surengtas mus sukompromituoti. O buvo už ką, H.Daktaro ieškojome ir suradome, sulaikėme pusantros tonos kokaino, nuostoliai buvo didžiuliai“, – kalbėjo buvęs generalinio komisaro pavaduotojas.
Į kovą su sąžiningais pareigūnais, pasak V.Račkausko, buvo mesti ir žurnalistai – Kristupas Krivickas nepasidavė spaudimui, nors net pats S.Skvernelis jį išsikvietęs pasakė, kad V.Račkauskas esą jį neteisėtai sekė, tačiau „pasirašė“ V.Gaivenis parengęs interviu su M.Žalimu.
„Ikiteisminį tyrimą atliko Policijos departamento Imuniteto tarnyba, visą šią bylą, šį tyrimą paveikė ir S.Skvernelio vieši pasisakymai“, – sakė teisiamasis. „Prašau mane išteisinti ir panaikinti kardomąją priemonę“, – beveik dvi valandas trukusį liudijimą baigė V.Račkauskas.
Atvežė mamos raštą
Pirmadienį į teismą atvyko dvi J.Furmanavičiaus seserys Elvyra Rastenienė ir Regina Burneikienė. Jas nuspręsta apklausti liudytojomis, mat nukentėjusia pripažinta jų mama Anelė Furmanavičienė dėl silpnos sveikatos į teismo posėdį atvykti negali.
Nužudyto Kauno apygardos teismo teisėjo seserys į teismą atsivežė savo mamos raštą, tačiau perskaityti jo nebuvo leista. Šis raštas bus pridėtas prie baudžiamosios bylos.
E.Rastenienė kalbėjo, kad iki savo mylimiausio sūnaus mirties jos mama buvo sveika, o po nužudymo sveikata visiškai pašlijo – jai buvo atliktos dvi operacijos, ji labai nusilpo, yra gilioje depresijoje ir vis vis meldžiasi, kad sūnaus žudikai būtų kuo greičiau surasti.
„Apie Vilniaus pareigūnus nieko blogo pasakyti negalime, bet Kauno pareigūnai tikrai padėjo D.Kedžiui, kitus po dviejų dienų randa, o jo nesugebėjo surasti septynis mėnesius“, – kalbėjo E.Rastenienė.
Iš paskutinio pokalbio su broliu E.Rastenienė supratusi, kad nagus prie J.Furmanavičiaus nužudymo gali būti prikišę Kauno pareigūnai, esą kažkas iš jų klausinėjo, kur jo tėviškė, rinko kitokią informaciją.
Iškviesta liudyti kita J.Furmanavičiaus sesuo R.Burneikienė sakė, kad Jonas buvo jiems labai brangus, todėl po jo mirties į depresiją „puolė“ ne tik mama, bet ir visos seserys. Mama iki šiol negali naktimis miegoti.
„Matau mamos skausmą, ji diena iš dienos, minutė iš minutės apie nieką daugiau nekalba, ji nori numirti iš skausmo, nenori gyventi. Visi tie šmeižtai sužlugdė mūsų šeimą, sužlugdė mūsų visų gyvenimus. Be proto mylėjome savo brolį, jis mums buvo visoms geras ir mes tiesiog nemokame su juo atsisveikinti“, – braukdama ašaras kalbėjo R.Burneikienė.
Kol kas civilinio ieškinio A.Furmanavičienė nėra pareiškusi, bet teismas dar nesibaigė, todėl ji neatmeta galimybės ieškinį pateikti vėliau.
Kitas teismo posėdis numatomas gruodžio 17 dieną. Jame planuojama apklausti du liudytojus, kurie gyvena užsienyje ir į Lietuvą anksčiau atvykti negalėjo. Kitų kaltinamųjų apklausa bus tęsiama tik po Naujųjų Metų.
