Prieš tai teismas ir teisėja Virginija Švedienė D.Norkaus nesulaukė jau tris kartus – D.Norkui buvo siųsti trys šaukimai, tačiau jis jų neatsiėmė.
Buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas D.Norkus į teismo posėdį atvyko iš anksto pasirengęs kalbą.
D.Norkus kalbėjo, kad byloje, kurioje kyšininkavimu kaltinamas R.Adomavičius, liudytoju buvęs apklaustas keletą kartų. Vyras kalbėjo, kad jo apklausos buvo tendencingos, surašant jo parodymus, sąmoningai buvo nutylėtos labai svarbios aplinkybės arba neužduoti svarbūs klausimai.
Iš esmės jo, kaip liudytojo, nurodytose parodymuose yra teisingai nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. įvykiai ir datos, tačiau apklausiant D.Norkų esą sąmoningai neužduoti klausimai apie tai, kada ir kokiu būdu jis pradėjo bendradarbiauti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnais, dėl kokių priežasčių tai darė, kas jam buvo pažadėta už bendradarbiavimą ir pinigų perdavimą R.Adomavičiui, koks buvo STT pareigūnų vaidmuo provokuojant R.Adomavičių.
D.Norkus teisme paaiškino aplinkybes, kurios esą buvo sąmoningai nutylėtos jo apklausos protokole.
Liudytojas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad šis jo paaiškinimas nėra jo anksčiau duotų parodymų pakeitimas, o tik yra jų papildymas toje dalyje, kuri „buvo nepatogi STT, ir dėl to minėti klausimai apklausų metu apskritai jam nebuvo užduoti“.
D.Norkus paaiškino, kad, dar jam prieš pradedant bendradarbiauti su STT pareigūnais, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikų, kurias jis tariamai neteisėtai atliko būdamas „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi. Pasak liudytojo, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne tik jo, bet ir kitų asmenų atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas esą vyko labai ilgai.
„Dabar aš supratau, kad tai buvo daroma sąmoningai, siekiant mane priversti bendradarbiauti su specialiosiomis tarnybomis“, – pareiškė D.Norkus.
Vėliau ikiteisminis tyrimas esą buvo sąmoningai atskirtas į kelis, viename iš kurių D. Norkus buvo nuteistas, po to byla buvo grąžinta atgal ir šiuo metu nagrinėjama Apygardos teisme.
D.Norkus pasakojo, kad jo STT pareigūnai iš karto paklausė, ar bendradarbiaudamas su jais sugebės paduoti pinigus savo partijos nariams Juozui Olekui, Algirdui Butkevičiui, bet D.Norkus esą pasakęs, kad tai padaryti bus sunku arba neįmanoma, buvo pasiūlyta pinigus perduoti Vilniaus vicemerui R.Adomavičiui. Kadangi tuo metu D. Norkaus santykiai su R. Adomavičiumi buvo pašliję, D.Norkus pažadėjo STT pareigūnams pinigus pabandyti įsiūlyti.
„Į tai aš atsakiau, kad gal sugebėsiu. Iš karto, noriu pasakyti, kad iš STT pareigūnų pusės nebuvo jokios kalbos apie kokią nors nusikalstamą R.Adomavičiaus veiklą, tiesiog kaip nors jam reikėjo paduoti pinigus, kurių padavimo faktą užfiksuotų STT pareigūnai“, – dėstė liudytojas.
STT pareigūnai D.Norkui už tai pažadėjo susitarti su prokuratūra, kad būtų nutrauktas D.Norkaus atžvilgiu vykęs ikiteisminis tyrimas. D.Norkus teigė dėl to ir sutikęs su šiuo pasiūlymu.
„Įvertinęs visas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad buvau įtariamas ne vienos, o kelių nusikalstamų veikų padarymu, bijodamas realios laisvės atėmimo bausmės, sutikau su šiuo STT pareigūnų pasiūlymu“, – kalbėjo jis.
D.Norkus taip pat pabrėžė, kad nei R.Adomavičius, nei „Utenos melioracijos“ atstovai nesiūlė bei nereikalavo kyšio už informaciją apie konkursą, priešingai, bendrovės atstovai prašė sužinoti informaciją apie konkurso eigą.
„STT pareigūnai mane instruktavo, kaip ir kokiu būdu aš turėčiau siūlyti pinigus R.Adomavičiui, įteikiant tai kaip finansinę paramą būsimuose rinkimuose. Būtent, STT pareigūnai man nurodė, kad patys sugalvojo tokias sumas reikėtų siūlyti R. Adomavičiui už vieną ar kitą konkursą. STT pareigūnai sakė, kad „gal jis užkibs“, – liudijo buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas. D.Norkus esą sąmoningai kalbėjo ir apie procentus, – bylos duomenimis, buvęs Vilniaus vicemeras pareikalavo duoti 5 proc. vertės – apie 450 tūkst. litų – nuo pateikto bendrovės „Utenos melioracija“ konkursinio pasiūlymo minėtam viešajam pirkimui kyšį.
„Šis prašymas R.Adomavičiui buvo netikėtas, todėl jis susinervino, pasipiktino ir pasakė, kad jam šio klausimo sprendimu reikėtų papildomai sužinoti informaciją „Vilniaus vandenyse“. Šiame pokalbyje minimi procentai – nėra neteisėtas atlygis už pagalbą konkurse, bet mano iniciatyva pradėtas pokalbis apie nugalėjusiai bendrovei skirtą pirminio avanso padidinimą 5, 6, 7 proc.“, – sakė D.Norkus.
Prieš liudijant D.Norkui, teismo posėdyje liudijo dar kitas liudytojas – vienos UAB atstovas. Pastaroji įmonė su „Utenos melioracija“ ir „Vilniaus vandenimis“ dalyvavo viešųjų pirkimų konkurse dėl objektų Trakų Vokėje, Daniliškėse ir Pavilnyje.
Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai.
Buvęs sostinės vicemeras kaltinamas tuo, kad, būdamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios UAB „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos narys, žadėdamas pasinaudoti savo tarnyba, įgaliojimais ir pažintimis, taip paveikti kitą valstybės tarnautojui prilyginamą asmenį, reikalavo ir priėmė didelės vertės kyšį – 40 tūkst. litų.
Anot Generalinės prokuratūros, tyrimo metu pavyko surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. Adomavičius nuo 2012 m. birželio mėnesio provokavo akcinės bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujantį asmenį, buvusį „Vilniaus vandenų“ vadovą D.Norkų, duoti jam 40 tūkst. litų kyšį ir už tai pažadėjo paveikti UAB „Vilniaus vandenys“ generalinį direktorių, kad „Utenos melioracija“ būtų pripažinta nugalėtoja „Vilniaus vandenų“ vykdomame 9 mln. litų vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų viešajame pirkime.
Buvęs Vilniaus vicemeras pareikalavo duoti 5 proc. vertės – apie 450 tūkst. litų – nuo pateikto bendrovės „Utenos melioracija“ konkursinio pasiūlymo minėtam viešajam pirkimui kyšį.
Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad būtent vicemeras R.Adomavičius reikalavo iš D.Norkaus neteisėto atlygio už tam tikrus veiksmus, o reikalautas 40 tūkst. litų kyšis buvo perduotas jo nurodytu būdu.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas už pažadą paveikti instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.
