Atsikratyti senų baldų ir iš to dar užsidirbti. To siekia aferų meistru vadinamas 47 metų Sergejus Rachinšteinas, rašo „Lietuvos rytas".
Su šiuo veikėju reikalų turėję verslininkai įsitikinę, kad vien pasirašyti sutarčių dėl prekių ar paslaugų neužtenka.
Pasirodo, viską reikia filmuoti ir fotografuoti.
Iš to pasimokė ir Vilniuje įsikūrusios bendrovės „Freor“ vadovai.
„Vienintelė mūsų klaida, kad paimdami saugoti įrangą jos nenufotografavome“, – sakė bendrovės „Freor“ generalinis direktorius Rytis Bernatonis.
Priglaudė senas vitrinas
Prieš ketverius metus šis verslininkas sutiko pasaugoti S.Rachinšteino įkurtos bendrovės „Serneta“ baldus, kuriuos reikėjo išsigabenti iš maisto prekių parduotuvės „Jovarėlis“.
„Sernetai“ priklausančią parduotuvę 2009 metų balandį nusprendė išsinuomoti prekybos tinklas „Norfa“.
Tam reikėjo pertvarkyti parduotuvės patalpas ir išgabenti „Jovarėlyje“ buvusias lentynas ir šaldymo vitrinas.
Pasaugoti šią įrangą sutiko erdvius sandėlius turinti bendrovė „Freor“ (tuo metu ji vadinosi NPI).
R.Bernatonis prisiminė, kad į jų sandėlį atgabenta įranga labiau priminė laužą – lentynos buvo išlūžusios, vitrinos – išdaužytais stiklais. Šios senienos užėmė apie 66 kvadratinius metrus sandėlio ploto.
Moka tik grynaisiais
Įprasta, kad už paslaugą turi mokėti daiktus paprašiusi pasaugoti bendrovė.
Tačiau išėjo atvirkščiai – iš sandėlio šeimininkų teisme reikalaujama sumokėti beveik 400 tūkstančių litų.
Kai 470 palečių su lentynomis ir 20 vitrinų buvo perduota saugoti bendrovei „Freor“, sutartyje jų vertė nebuvo nurodyta.
Šių metų spalį įrangos vertė jau siekė 386,2 tūkstančio litų. Tokį ieškinį Vilniaus apygardos teisme „Serneta“ pateikė bendrovei „Freor“.
Kas nustatė šią kainą? Įranga buvo įvertinta tuomet, kai S.Rachinšteinas nusprendė ją nupirkti pats iš savęs.
Paaiškėjo, kad 2009 metų lapkritį šią įrangą iš bendrovės „Serneta“ nupirko kita su S.Rachinšteinu siejama bendrovė „Acumen“.
Kaip įprasta šio veikėjo įsteigtoms bendrovėms, viena su kita jos atsiskaitė grynaisiais – teigiama, kad „Acumen“ sumokėjo 368,2 tūkstančio litų.
Už saugojimą nemokėjo
Pinigus sumokėjo, tačiau pirkinio nepanoro net pamatyti. Apie pasikeitusius įrangos savininkus teigia nieko nežinoję ir ją saugančios bendrovės „Freor“ vadovai.
Nors nuo 2009 metų lapkričio mėnesio baldai esą priklausė bendrovei „Acumen“, sandėlio šeimininkai 2010 metais teismuose dar bylinėjosi su „Serneta“.
„Serneta“ visiškai nemokėjo už įrangos saugojimą ir panaudotą sandėlio plotą, todėl 2010 metais bendrovei „Freor“ iš jos buvo priteista apie 3800 litų, o šiais metais – dar beveik 15 tūkstančių litų.
Nors bylos dėl skolų buvo nagrinėjamos visų instancijų teismuose, teisėjai nekreipė dėmesio į „Sernetos“ atstovų aiškinimus, kad įranga priklauso bendrovei „Acumen“.
Atrodo, kad bendrovei „Acumen“ ši įranga taip pat visiškai nerūpėjo. Savo pirkinio šios bendrovės atstovai panoro tik po dvejų metų – 2011-ųjų pavasarį.
Pareiškime Vilniaus apygardos teismui teigiama, kad iš neįvardytų asmenų jie išgirdo, jog bendrovė „Freor“ įrangą saugo netinkamai, dėl to pablogėjo jos būklė.
Sąskaitos kelia įtarimų
Ieškinyje teigiama, kad „Serneta“ raštu kreipėsi į įrangos saugotojus ir paprašė pateikti informaciją apie jų sandėliuose laikomų daiktų būklę, tačiau atsakymo esą nesulaukė, nors „Freor“ išsiųsti laiškai grįžo nepasiekę adresatų.
Kodėl vitrinomis domėjosi „Serneta“, jeigu jos buvo parduotos bendrovei „Acumen“?
Teismui bandoma įrodyti, kad „Serneta“ pirkėjui dalimis grąžino visus pinigus už parduotą įrangą, nes dėl netinkamo saugojimo bendrovei „Acumen“ ji tapo netinkama.
„Freor“ advokatams kilo abejonių, ar tam pačiam verslininkui neoficialiai priklausančių bendrovių atstovai vienas kitam iš tiesų nešiojo pinigus.
Bankų paslaugomis S.Rachinšteino statytiniai nesinaudoja, o teismui pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos neatitinka nustatytų reikalavimų.
Negali atsikratyti senienų
Nors aplūžusios lentynos ir vitrinos buvo parduotos ir vėl grįžo tiems patiems savininkams, jos iki šiol riogso bendrovės „Freor“ sandėliuose.
Tuo įsitikino ir vasario mėnesį į šiuos sandėlius nuvykęs antstolis Donatas Kisielius. „Sernetos“ nusiųstas antstolis užfiksavo: „Įrenginių būklė prasta. Jie yra laikomi uždaroje patalpoje, apkrauti įvairiais daiktais, medinėmis lentomis. Dalis įrenginių ne visai sukomplektuoti.“
Nors tai, kad įranga ne visai sukomplektuota, pažymėta ir pirminėje jos saugojimo sutartyje, „Serneta“ vis tiek reikalauja, kad saugotojai už jos sugadinimą sumokėtų 368,2 tūkstančio litų bei daugiau nei 7 tūkstančius litų teismo mokesčių.
